- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-53-397/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-5-00029-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Giedriaus Baziulio (toliau – nuteistojo gynėjas) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo ir jo gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 95-666 netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK140 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo ir 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo ir 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2021 m. birželio 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 95-666 nutarė netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis A. M. ir jo gynėjas jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi nuteistojo ir jo gynėjo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnį.
4.1 Skunde nuteistasis pažymi, kad kategoriškai nesutinka su skundžiama nutartimi, nes jo nuomone, sprendžiant klausimą pagal BVK 157 straipsnį dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos šio straipsnio nuostatos nereikalauja vertinti ankstesnius nuteistojo teistumus su dabartiniu nusikaltimo vertinimu.
4.2 Skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, jog nuteistajam vis dar išlieka nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys - bendravimas su praeityje teistais asmenimis. Nuteistasis pažymi, jog iš dalies šis teismo argumentas yra pagrįstas, nes teisti asmenys gali daryti neigiamą poveikį, tačiau išanalizavęs savo praeities veiksmus, jis teigia nutraukęs ryšius su bloga reputacija turinčiais asmenimis ir jau ilgą laiką teigia su jais nebendraujantis, todėl net būdamas pataisos namuose savo bendravimą su nuteistaisiais yra apribojęs. Antrasis veiksnys, kurį nuteistasis įvardija kaip visiškai teismo nepagrįstą – alkoholio vartojimas. Jis teigia alkoholį vartojęs ne dažnai, o tik vienetiniais atvejais, ir teigia pilnai suprantantis alkoholio žalą, todėl pataisos namuose lanko programas, kurios nuteistajam ateityje padėtų išvengti problemų su alkoholiu.
4.3 Be to, nuteistasis nesutinka su teismo argumentu dėl socialinio plano priemonių įvykdymo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog socialinio plano priemonės yra suplanuojamos visam bausmės laikui, todėl atlikus kiek daugiau nei trečdalį bausmės, jo manymu, nebus spėta įvykdyti viso socialinio plano, todėl šis argumentas neturi būti vertinamas rimtai, dėl BVK 157 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, kurios nereikalauja įvykdyti viso socialinio plano. Nuteistojo įsitikinimu, tokiu atveju įvykdant visą socialinį planą, pasibaigtų bausmės terminas dėl kurio lygtinio paleidimo galimybė praras prasmę.
5. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas Giedrius Baziulis prašo, panaikinti 2021 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir 2021 m. lapkričio 22 d. Komisijos sprendimą ir taikyti lygtinį paleidimą A. M. atžvilgiu.
5.1. Gynėjo skunde nesutinkama su Kauno apylinkės teismo nutarties argumentais, kuriuose yra įvardijamos nuteistąjį A. M. charakterizuojančios aplinkybės, tokios kaip kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo nusikalstamą elgesį – kriminalinė, smurtinio elgesio istorija, įvardintas nuteistojo bausmės atlikimas ne tik už vieną nusikalstamą veiką, išskirtas taikytino lygtinio paleidimo panaikinimas, įvardintas dažnesnis, nei nurodo pats nuteistasis alkoholio vartojimas bei išskirtos būdo savybės, tokios, kaip kategoriškumas, nelankstumas, empatijos, kaltės jausmo trūkumas.
5.2. Skundo autoriaus teigimu, priešingai nei nustatyta Komisijos nutarimu bei skundžiama teismo nutartimi, nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skunde nurodoma, jog nors Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, tačiau jame nurodyti argumentai nepaneigia, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nes prieš nuteistąjį galimai buvo naudojami provokaciniai veiksmai, todėl tokiu būdu gauti įrodymai privalėjo būti atmesti išteisinant A. M.. Advokato Giedriaus Baziulio nuomone, nuteistasis buvo provokuojamas įvykdyti BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.
5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, todėl nesutinkama su Komisijos nutarimo argumentais, kurie nuteistojo gynėjo manymu yra prieštaringi ir nepagrįsti. Nuteistojo prašymas nebuvo įvertintas tinkamai dėl to, kad atsižvelgta išimtinai tik į nuteistojo praeitį, neatsižvelgiant į Komisijos nutarimu nustatytas aplinkybes, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas.
5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Komisijos nurodymai A. M. dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse yra dviprasmiški, nėra pakankamai konkretūs, kadangi iš išdėstytų nurodymų turinio yra neaišku, kokiu būtent priemonių jam reikia imtis. Skunde pažymima ir tai, jog nuteistasis jau yra atlikęs daugiau nei įstatyme numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Nuteistojo elgesys nekelia tikro ir pakankamai rimto pavojaus, kenkiančio visuomenei. Be to, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį Pravieniškių pataisos namuose nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ar rėžimo reikalavimų. Skatintas vieną kartą. Skundo autoriaus įsitikinimu egzistuoja formalios ir materialios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos, numatytos BVK 157 straipsnyje. Nuteistojo gynėjo teigimu, nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo išnagrinėtas formaliai, o skundžiama teismo nutartimi šis trūkumas nepašalintas, kas patvirtina, kad prašymas ir skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza pateikė atsiliepimą į nuteistojo A. M. advokato skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Giedriaus Baziulio apeliaciniai skundai atmetami.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būtų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, priimdama nutarimą netaikyti A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – nesikreipė į Rezocializacijos skyriaus psichologus dėl problemų susijusių su mąstymu ir elgesiu, sprendimo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atvykęs į pataisos įstaigą tęsti paskirtos bausmės pareiškė norą dirbti bei nuo 2021 m. liepos 19 d. dirba nuteistųjų valgykloje, valytoju. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, finansinių įsipareigojimų neturi, kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nestebima. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.
10. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat nustatyta, jog paskutinio vertinimo metu, t.y. 2021 m. lapkričio 4 d., A. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė ir nuo pirminio vertinimo (2021 m. liepos 26 d.) nepakito - išliko vidutinė, pažangos nestebima, priešingai paskutinio vertinimo metu išryškėjo kriminogeniniai veiksniai, kurie gali skatinti pakartotinį nusikalstamumą, t.y. gyvenimo stilius ir draugai (būnant laisvėje nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos, bendravo su netinkamą gyvenimo būdą propaguojančiais asmenimis), emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys (savęs analizės įgūdžiai menkai išvystyti, linkęs save pateikti iš teigiamos pusės, stokoja kritiškumo savo paties ir savo veiksmų atžvilgiu ir t.t.) bei nuostatos (nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų moralinių normų, taip pat su motyvacijos keisti savo elgesį stoka). Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, nustatyti ir kiti kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo A. M. pakartotinio nusikalstamumo riziką: statiniai - kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; dinaminiai (kuriuos nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas gali mažinti) - būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/ bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; saviįvaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, stokoja empatijos, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis kalbėdamas apie nusikalstamas veikas siekia savo elgesį pateisinti, kaltę pripažįsta formaliai, nestebima kaltės jausmo, dažniausiai nusikaltimus vykdo pagal iš anksto suplanuotą schemą, sprendimus priima spontaniškai, impulsyviai, neapgalvodamas tolimesnių savo elgesio pasekmių, kartoja tas pačias klaidas, negeba pasimokyti iš ankstesnio savo patyrimo. Nuteistasis nėra linkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio pasekmių, vengia apie jas kalbėti, nėra linkęs kreiptis pagalbos į specialistus. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę, tačiau asmuo, minimizuojantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ieškantis savo priešingą teisei elgesį pateisinančių aplinkybių, ar, juo labiau, apskritai ją neigiantis, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. O tai, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas atmesdamas nuteistojo skundą, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis A. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms, padarymą, anksčiau teismo teistas 6 kartus, jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos ir laisvės apribojimas, jo atžvilgiu taip pat buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio sąlygas jis pažeidė ir buvo panaikintas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, A. M. ir toliau darė nusikaltimus. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
12. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai įvertino, kad nuteistasis A. M., Komisijai svarstant lygtinį paleidimą, nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios buvo įvertintos kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis, tačiau jų visuma nedavė pagrindo išvadai apie akivaizdžią nuteistojo pažangą. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog A. M. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
13. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Giedriaus Baziulio apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.