- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- 1S-1078-81/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų teikimas dėl nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-04-23 nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 178 str. 2d.(8 epz.), 187 str. 3d. (2epz.), 187 str. 1d. (2 epz.), BK 302 str. 1d., 253 str. 1d., subendrinta bausme-laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. subendrinus bausmę su Kauno apygardos teismo 2004-11-30 nuosprendžiu skirta neatlikta bausme- galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2008-07-04 nuosprendžiu dėl LR BK 302 str. 1d. numatytos veikos V. K. išteisintas, galutinė subendrinta bausmė palikta nepakeista.
Anksčiau teistas 1 kartą.
Bausmės pabaiga 2013-04-18.
Šalies argumentai
Kybartų pataisos namų administracija teikimu kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-05-11 nutartimi teikimą atmetė. Teismas nurodė, jog lygtinis paleidimas negalimas dėl imperatyvaus pagrindo-LR BVK 158 str. 3d. numatytos aplinkybės, todėl visi kiti argumentai nėra juridiškai reikšmingi.
Nuteistasis V. K. skundu prašo nutartį panaikinti, pataisos namų teikimą dėl lygtinio paleidimo tenkinti, nes teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė BVK 158 str. 3p., nepakankamai atsižvelgė į jo asmenybę, faktiškai atliktą realią bausmę ir likusią nedidelę bausmės dalį. LR BVK 158 str. 3 p. nurodoma, jog lygtinis paleidimas netaikomas tiems asmenims, kurie anksčiau buvo lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ir per šį laiką padarė naują nusikalstamą veiką, o ne tiems, kurie anksčiau buvo lygtinai paleisti prieš terminą. Teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino LR BVK 157 str. 1d. numatytų aplinkybių, t.y. ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nepakankamai įvertino jo elgesio per bausmės atlikimo laikotarpį, dalyvavimą reabilitacijos programoje, teigiamą administracijos nuomonę, nedidelę likusios bausmės dalį, psichologinės tarnybos išvadą, mokymąsi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrįstas skundo argumentas, jog teismas netinkamai pritaikė LR BVK 158 str. 3p. reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR BVK 158 str. 3p. įtvirtintas draudimas lygtinai paleisti iš įkalinimo įstaigos taikomas tiems asmenims, kurie naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą, o ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Dėl šių argumentų Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išvada, jog lygtinis paleidimas negalimas dėl imperatyvaus įstatymo-LR BVK 158 str. 3p., prieštarauja įstatymui ir yra nepagrįsta, todėl nepagrįsti ir teismo teiginiai, jog kiti išsakyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Šioje dalyje skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, o pirmosios instancijos teismo padaryti trūkumai ištaisytini apeliacinės instancijos teisme.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įvertinamos apylinkės teismo neįvertintos LR BVK 8 straipsnyje nurodytos aplinkybės.
Nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo numatytus reikalavimus pagal Bausmių vykdymo kodeksą, t.y. būtinas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pristatomas teismui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai teismui dar neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė. Įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą, taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, įrodė, jog ateityje nenusikals, juo yra pagrindas pasitikėti, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, asmenybę, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, skaičių, ankstesnius teistumus bei kitas aplinkybes.
Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už eilę analogiškų nusikalstamų veikų, susijusių su svetimo turto grobimu, turto sugadinimu, o taip pat ir už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis. V. K. bausmę atlieka už 8 tyčinius turtinius apysunkius nusikaltimus, ir vieną apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais. Praeityje V, K. teistas vieną kartą už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.
Nors nuteistasis yra atlikęs didelę bausmės dalį, tačiau tos aplinkybės, jog atlieka nusikalstamą veiką už eilę tyčinių apysunkių nusikaltimų, o taip pat ir baudžiamųjų nusižengimų, du nesunkius nusikaltimus, anksčiau teistas 1 kartą už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, rodo didesnį nuteistojo pavojingumą bei jo padarytų veikų pavojingumą, o taip pat ir polinkį nusikalsti. Be to, pažymėtina, jog ypatingą, padidintą nuteistojo pavojingumą rodo tai, kad jis visas naujas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos metu. Tai patvirtina aplinkybę, kad anksčiau taikyta priemonė-lygtinis paleidimas nuteistajam jokio teigiamo poveikio neturėjo, nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino. Ši priemonė akivaizdžiai buvo neefektyvi ir nepadėjo užtikrinti bausmės tikslų, tame tarpe ir asmens nubaudimo, pataisymo bei teisingumo principo. Šiuo atveju, kai nustatytas didesnis nuteistojo asmenybės pavojingumas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, visos kitos sąlygos turėtų tik itin palankiai charakterizuoti nuteistąjį, tačiau taip nėra. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis keturis kartus pažeidė nustatytą tvarką, jam skirtos drausminės nuobaudos, nuteistasis skatintas tris kartus. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau jų skaičius bei pažeidimų pobūdis (vartojamos svaigiosios medžiagos, atsisakymas atlikti ankstesnę nuobaudą, necenzūrinių žodžių vartojimas) neleidžia daryti išvadų, jog nuteistasis linkęs teigiamai koreguoti savo elgesį, keisti savo nusikalstamus polinkius ir jau yra atlikęs tokią bausmės dalį, kad juo būtų galima pasitikėti. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, jog nuteistasis bausmės vykdymo metu visiškai nedengė priteisto ieškinio, kurio suma - daugiau nei 48 000 litų. Nors pataisos namų charakteristikoje nurodoma, jog nuteistasis charakterizuojas teigiamai, tačiau įvertinus kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, to nepakanka persverti kitų aplinkybių neigiamos reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad psichologo tarnybos išvadoje nurodyta, jog pažeidėjas priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizika. Nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistojo elgesys būtent viso bausmės atlikimo laikotarpiu duoda pagrindą spręsti dėl nuteistojo požiūrio į jam skirtą bausmę bei jo faktinį elgesio pokytį. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, padarytų veikų skaičius, pavojingumas, nuteistojo pavojingumas, duoda pagrindą išvadai, jog šiuo metu dar negalima spręsti, jog nuteistąjį galima būtų taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šios aplinkybės savo neigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria pataisos namų administracijos charakteristiką, nuteistojo paskatinimus.
Bausmė yra prievartos priemonė, kuria siekiama tiek nubausti nuteistąjį, tiek ir pasiekti, kad jis daugiau nebenusikalstų, tiek ir įgyvendinti teisingumo principą, t.y. kad nuteistasis patirtų tokius suvaržymus ir tokį laiką, kuris atitiktų jo padarytos veikos pavojingumui ir paties nuteistojo pavojingumui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, net ir įvertinus tai, kad atliktos bausmės dalis yra didelė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas sprendimą dėl lygtinio paleidimo priėmė iš esmės neišnagrinėjęs Pataisos namų teikimo, netinkamai pritaikęs LR BVK 158 str. 3 p. nuostatą, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis naikintina kaip nepagrįsta, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Kybartų pataisos namų 2012-04-03 teikimas dėl V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą tenkinti iš dalies;
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
Kybartų pataisos namų 2012-04-03 teikimo dėl V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkinti.
Nutartis neskundžiama.