- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- ATP-259-493/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08722-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimo L. D. administracinių teisės pažeidimų byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimu L. D. pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams; pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda paskirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieniems) metams. L. D. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
L. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2015 m. birželio 17 d., 18 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų bei jų turto saugumui, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės važiuojančiam motociklui „Yamaha MT03“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko motociklo vairuotojas P. P. nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir krisdamas susižalojo. Eismo įvykio metu apgadintas motociklas, nežymų sveikatos sutrikdymą patyrė motociklo vairuotojas P. P.. Tokiais veiksmais L. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,102 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
L. D. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, pripažindamas jį padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, padarė visiškai neteisingą ir nepagrįstą išvadą. Toks teismo sprendimas priimtas neištyrus visų byloje esančių įrodymų, nesiėmus visų būtiniausių priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti. Teismas apelianto parodymus visiškai nepagrįstai nutarime įvardijo kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus, tačiau būtent teismo įvardijami byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys vertintini kritiškai, kadangi liudytojų parodymai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą nutarimą yra nepatikrinti, nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Apelianto teigimu, teismas tokiais įrodymais laiko administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas, taip pat tarnybinį pranešimą. Nesuprantama, kokiu būdu administracinio teisės pažeidimo protokolas ir tarnybinis pranešimas su jame išdėstyta informacija gali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys, kad apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 102 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir tarnybinis pranešimas įrodo tik faktą, kad P. P. nesuvaldė savo vairuojamo motociklo ir griuvo, dėl ko patyrė sužalojimus ir buvo išgabentas į KMUK. Išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos, eismo įvykio vietos planas, kuriame matyti transporto priemonių judėjimas ir išsidėstymas eismo įvykio metu, fotonuotraukos, iš kurių matyti bendras eismo įvykio vietos vaizdas ir motociklo išoriniai apgadinimai taip pat neįrodo, kad būtent apelianto vairuojama transporto priemonė kliudė P. P. vairuojamą motociklą.
Skunde teigiama, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad jis matė, kaip motociklas išvažinėjo dešiniau, kaip motociklas krito ir kad būtų atsitrenkęs, jis nematė. Liudytojas A. A. įvykio dieną matė kaip motociklininkas mėgino aplenkti mašinas, buvo trenksmas. Dėl ko motociklo vairuotojas nukrito, jis nematė. Taigi nei liudytojas V. M., nei liudytojas A. A. neparodė, kad P. P. vairuojamas motociklas buvo užkliudytas apelianto vairuojamo automobilio. Dar daugiau, A. A. parodė, kad matė, kaip motociklininkas mėgino aplenkti mašinas.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, kaip nurodo nutarime, vadovavosi teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais rašytiniais įrodymais, o vienas iš tokių – transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Šiame akte daroma išvada, kad automobilis „Mazda 626“ galėjo dalyvauti eismo įvykyje ir turėti kontaktą su kita transporto priemone. Tačiau teismas nepagrįstai vertino transporto priemonės techninės apžiūros aktą kaip neginčijamą įrodymą, pripažįstant apeliantą padarius administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas pažymi, kad nebuvo atlikta transporto priemonių „Mazda 626“ ir motociklo „Yamaha MT03“ ekspertizė, siekiant palyginti transporto priemonių apgadinimus, tam, kad būtų nustatyta, ar transporto priemonė „Mazda 626“ turėjo kontaktą su motociklu „Yamaha MT03“. Tai, kad transporto priemonės „Yamaha MT03“ apžiūros akte konstatuota, kad ant motociklo galinio vaizdo veidrodėlio ir jo laikiklio matosi braukimo žymės su neryškiais raudonos spalvos pėdsakais, dar nėra ir negali būti laikoma įrodymu, kad minėtieji pėdsakai atsirado po kontakto su apelianto transporto priemone „Mazda 626“. Tyrimo metu policijos tyrėjai buvo nusiųsta nuotrauka, daryta po 2015 m. birželio 17 d. įvykio, kurioje matyti, kad transporto priemonės „Mazda 626“ kairės pusės galinio rato gaubtas yra be jokių apgadinimų. Tai yra neabejotinas įrodymas, kad apelianto transporto priemonė nekontaktavo su motociklu „Yamaha MT03“. Teismas nesirėmė į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, tačiau tokia teismo pozicija yra daugiau nei nesuprantama ir vertintina kritiškai. Teismui buvo paaiškinta, kad fotonuotraukos užfiksuotos teismo posėdžio metu liudytoja apklaustos V. D. mobiliuoju telefonu. Telefone užfiksuota data dienos, kurią fotonuotraukos buvo padarytos, tačiau Kauno apylinkės teismas neapžiūrėjo liudytojos V. D. mobiliojo telefono aparato, tikslu nustatyti fotonuotraukų padarymo datos ir visiškai nepagrįstai minėtų fotonuotraukų nevertino kaip įrodymo byloje.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio į liudytojo M. G. parodymų ir liudytojo (nukentėjusiojo) P. P. parodymų prieštaringumą. Teismas apelianto paaiškinimu, kad jį į eismo juostą įleido kito pristabdžiusio automobilio vairuotoja, su kuria jis susirodė rankomis ir jokio motociklo jam iš kairės nebuvo, nepatikėjo, nevertino tos aplinkybės, kad jis, nepristabdęs ir neįleistas kito vairuotojo, išvis negalėjo įvažiuoti į intensyvų automobilių srautą, o priimdamas nutarimą vadovavosi prieštaringais, M. G. ir P. P. parodymais. Liudytojas V. M. parodė, kad motociklas, norėdamas aplenkti automobilius, įvažiavo į dešinę kelio juostą, skirtą viešajam transportui. Tą patį nurodo ir liudytojas A. A., o tai tik patvirtina, kad motociklininkas pavojingai manevravo ir pamatęs, kad juosta „A“ baigiasi ir motociklininkui nebus kur pravažiuoti, „guldė“ motociklą ir tokiu būdu susižalojo pats ir apgadino savo motociklą, tačiau čia jokios apelianto kaltės nėra, kaip ir nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir pasekmių – susižalojimo ir motociklo apgadinimo. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo aktyvus, neatliko ATPK 248 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, tame tarpe ir uždavinio laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus. Teismas įvykio aplinkybes vertino vienpusiškai, tuo pažeisdamas lygiateisiškumo ir teisingumo principus, o skundžiamą nutarimą priėmė nepašalinęs visų byloje kilusių abejonių, neištyręs ir neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas nurodė, kad su L. D. apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka, kadangi objektyvių ir patikimų duomenų, kurie leistų manyti, jog skundžiamu atveju teismas netinkamai taikė ar aiškino įstatymą, nėra.
L. D. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, detaliai juos aptarė ir pagrįstai konstatavo, kad L. D. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų yra įrodyta byloje surinktais duomenimis. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. D. neigia sukėlęs eismo įvykį, kurio metu P. P. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, o jo vairuojamas motociklas buvo apgadintas. Apelianto teigimu, jis nurodytą dieną tarp 18 val. 30 min. ir 19 val. vežė savo mamą į (duomenys neskelbtini) medelyną, tačiau jokio eismo įvykio nesukėlė ir jo nematė. Kaip liudytoja apklausta V. D. patvirtino, kad prieš 19 val. sūnus ją vežė į (duomenys neskelbtini) medelyną, kuriame ji buvo be kelių minučių 19 val. Liudytojas K. R. taip pat patvirtino, kad V. D. į medelyną atvyko raudonos spalvos automobiliu, ją kažkas atvežė. Šie paties atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad apie 18 val. 50 min. L. D. galėjo sukelti eismo įvykį, išsukdamas į (duomenys neskelbtini) pl. iš šalia esančių teritorijų.
Kad būtent dėl L. D. kaltės kilo eismo įvykis, patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyr. patrulio M. S. tarnybinis pranešimas, iš kurio turinio matyti, kad policijos patruliai gavo pranešimą apie tai, jog šalia „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) pl. raudonos spalvos automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su motociklininku ir pasišalino iš įvykio vietos. Šias aplinkybes patruliams patvirtino motociklo vairuotojas P. P.. Apklausiamas teismo posėdžio metu tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas M. S. patvirtino jame nurodytas aplinkybes, todėl apylinkės teismas pagrįstai šiais duomenimis rėmėsi. Nors eismo įvykio vietos planas nėra tiesioginis L. D. kaltės įrodymas, tačiau jame užfiksuotas P. P. motociklo stabdymo ir čiuožimo kelias, prasidedantis pirmoje eismo juostoje prieš posūkį iš šalia (duomenys neskelbtini) pl. esančių teritorijų. Ši aplinkybė paneigia apelianto keliamą versiją, neva P. P. nuo motociklo nugriuvo lenkdamas kitus automobilius autobusams skirtoje juostoje.
Reikšmingi duomenys įrodant L. D. kaltę užfiksuoti ir abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių techninės apžiūros aktuose. Apžiūrint automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog skilęs kairės pusės galinio rato gaubtas, matosi ir braukimo žymės, 46-47 cm aukštyje nuo žemės ant galinio bamperio ties galiniu kairės pusės ratu matosi šviežio kontakto pėdsakas, ant galinio bamperio ties galiniu kairės pusės kampu 51 cm ir 54 cm aukštyje nuo asfalto matosi šviežiai pažeistas automobilio dažų ir lako sluoksnis. Apžiūrint transporto priemonę „Yamaha MT03“, nustatyta, jog ant kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio ir jo laikiklio kojelės matosi braukimo žymės su neryškiais raudonos spalvos pėdsakais. Taigi transporto priemonių apžiūros aktuose užfiksuoti duomenys leidžia spręsti, kad abi transporto priemonės dalyvavo eismo įvykyje, o tai, kad ant motociklo rastas raudonos spalvos dažų likutis, patvirtina, kad šios transporto priemonės eismo įvykio metu galėjo kontaktuoti. Apeliaciniame skunde pažymima, kad transporto priemonių ekspertizė nebuvo atlikta, tačiau net jeigu būtų pripažinta, kad šis tyrimo veiksmas būtinas, jo atlikti nebūtų įmanoma, nes automobilis „Mazda 626“ buvo parduotas, nors L. D. ir buvo įsipareigojęs be atskiro leidimo automobilio neparduoti ir nekeisti jo būklės. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė į bylą jo įgalioto atstovo pateiktomis fotonuotraukomis, tačiau šie argumentai negali būti laikomi pagrįstais. Viena vertus, iš nuotraukų išties nematyti jų padarymo laiko, o kita vertus, nuotraukose užfiksuota dešinė automobilio pusė, nors apgadinimai po eismo įvykio nustatyti kairėje pusėje.
Vis dėlto svarbiausi L. D. kaltės įrodymai yra liudytojo P. P. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojo M. G. paaiškinimai ir minėti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Liudytojas P. P., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad automobilių spūstyje atsiradus tarpui, į jį įlindo „Mazda 626“ vairuojantis jaunuolis, dėl to motociklo vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir, siekdamas išvengti smūgio, griuvo ant šono ir slydo. Į automobilį jis trenkėsi kairiu petimi ir šalmu, atsitrenkti taip pat turėjo ir motociklas, nes buvo apgadintas. Automobilis buvo raudonos spalvos, ant galo buvo užklijuotas klevo lapas. Pažymėtina, kad tiek liudytojo P. P. nurodytas automobilio apibūdinimas atitinka L. D. vairuoto automobilio išvaizdą, tiek ir automobilio apgadinimų atsiradimo mechanizmas galėjo būti būtent toks, kokį nurodo liudytojas. Eismo įvykį taip pat tiesiogiai stebėjo ir M. G., kurio nepavyko apklausti teisme, tačiau jo teismui parašytas paaiškinimas buvo perskaitytas teismo posėdyje, jame nurodytos aplinkybės sutampa su 2015 m. spalio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, todėl teismui nebuvo pagrindo šio liudytojo nurodomomis aplinkybėmis nesiremti. Nors apeliantas skunde teigia, kad liudytojo M. G. ir liudytojo P. P. nurodytos eismo įvykio aplinkybės yra prieštaringos, tačiau jų parodymai skiriasi tik toje dalyje, kurioje vienas liudytojas teigia, kad automobilio „Mazda 626“ vairuotojas, prieš sukdamas į (duomenys neskelbtini) pl., buvo pristabdęs, o kitas – kad suko nestabdydamas. Tačiau šis prieštaravimas nelaikytinas esminiu ir galėjo atsirasti liudytojams skirtingai vertinant aplinkybes, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šių liudytojų parodymai yra prieštaringi.
Savo apeliaciniame skunde L. D. remiasi liudytojų V. M. ir A. A. parodymais, jog pats motociklo vairuotojas važiavo pavojingai, lenkė automobilius iš dešinės, dėl ko galėjo pats nesuvaldyti motociklo ir nukristi. Tačiau tokius liudytojų parodymus paneigia eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas motociklo stabdymo ir slydimo kelias, esantis pirmoje eismo juostoje. Taipogi pažymėtina, kad nė vienas iš šių liudytojų nenurodė matęs, dėl ko motociklas iš tiesų nugriuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė ir liudytojos V. D., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens motinos, parodymais, kadangi ji gali būti suinteresuota padėti sūnui išvengti atsakomybės, juolab, kad kyla abejonė, ar apskritai eismo įvykio metu ji važiavo kartu su sūnumi, kadangi tiek liudytojas P. P., tiek liudytojas M. G. teigė matę, jog automobilyje buvo tik vairuotojas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad L. D. kaltė dėl eismo įvykio, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta P. P. sveikata ir apgadinta jam priklausanti transporto priemonė, yra įrodyta byloje surinktais duomenimis. Tačiau, nors apeliaciniame skunde ir nėra keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apygardos teismas, įvertinęs nuobaudos L. D. skyrimui svarbias aplinkybes ir skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą, konstatuoja, kad nuobauda paskirta per griežta ir turi būti sušvelninta.
Už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė bauda vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų, o už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą – bauda nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Pagal administracinių nuobaudų hierarchiją, išdėstytą ATPK 21 straipsnyje, specialiosios teisės atėmimas yra sunkesnė administracinė nuobauda nei bauda. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš bylos duomenų, L. D. niekada nebaustas administracine tvarka, neteistas, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl apylinkės teismas nepagrįstai parinko sunkesniąją iš ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nuobaudų. Įvertinus tai, kad padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra greičiau nulemti vairuotojo nepatyrimo, bet ne tyčinių veiksmų, todėl jam skirtina švelnesnė nuobauda – administracinė bauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje nustatytų baudų minimumo ir maksimumo vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, teismas
nutarė:
L. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimą pakeisti. Paskirti L. D. administracines nuobaudas: už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą – 216 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų) baudą, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą L. D. paskirti 216 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų) baudą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.