- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-493-491-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus (pirm.), Ričardas Gilys, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- K. Z.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Z. apeliacinį skundą dėl 2007 m. spalio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
K. Z. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 5 d. apie 1.50 val., veikdamas su nenustatytu asmeniu, Panevėžyje, J. V. g. 12 namo kieme stovėjusiame automobilyje „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. G. – nenustatytam asmeniui smaugiant jį rankomis, jis iš nukentėjusiojo striukės kišenių pagrobė turto už 313 Lt : mobilaus ryšio telefoną „Nec N 343 i“ 300 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Siemens SL 45“ su SIM kortele „Labas“ 10 Lt vertės bei cigarečių pakelį „Winston“ 3 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Z. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį, nuosprendį. Skunde nurodo, kad nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis nepadarė – tvirtina nuosprendyje nurodyto nusikaltimo padarymo metu buvęs savo namuose ir iš jų niekur nebuvo išėjęs. Teismas vienašališkai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į kai kuriuos jo prašymus, neatsižvelgė į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas A. E. melavo, nuolat keitė savo parodymus. Be to, pirmos instancijos teismas netinkamai išdėstė bei įvertino ir kai kurių liudytojų parodymus. Pvz., liudytojas V. K., patvirtindamas jo (apelianto) parodymus, vienodai rodė, kad įvykio naktį apie 22 val. jiedu buvo naktinėje parduotuvėje, o parduoti mobilaus ryšio telefoną A. G. apeliantui atnešė jau po vidurnakčio. Liudytoja B. P. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme davė parodymus mačiusi A. E. ir A. G. ateinant kartu, teismas gi nuosprendyje jos parodymus iškreipė – nurodė, kad ši liudytoja matė A. E. ir A. G. ateinančius iš skirtingų pusių. Apeliantas taip pat abejoja, kad minėta liudytoja, būdama šviesoje ir kelias sekundes matydama tamsoje esantį žmogų, vėliau galėjo jį atpažinti. Tai, kad liudytojas A. E. ir nukentėjusysis A. G. meluoja, apelianto manymu, patvirtina kartu su jo skundu pateikta schema: pagal A. E. parodymus, išgirdęs automobilio durelių trinktelėjimą, jis išėjo iš tualeto ir sekė apeliantą bei tyrimo metu nenustatytą asmenį iš paskos. Bet jis tvirtino nematęs nukentėjusiojo A. G., taipogi juos sekusio ir stebėjusio, kur jiedu įeis. Apeliantas nurodo, kad nors A. G. sekė apeliantą ir kitą asmenį, liko neaišku, iš kur jis galėjo žinoti, kad jie eis būtent į namą. Be to, apeliantas mano, kad iš esmės skiriasi A. G. ir A. E. parodymai dėl aplinkybės, kuris iš jų pirmas atėjo prie laiptų į jo (apelianto) butą: A. G. parodė atėjęs iki laiptų pirmas, tik po to atėjęs A. E.. Tuo tarpu liudytojas A. E. teigė priešingai. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas jį nuteisė vien tik už tai, jog jis jau ne kartą teistas, neišnykę teistumai, baustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirbo. Bet teismas neatkreipė dėmesio, jog jis, nors ir daug kartų teistas, tačiau ankščiau niekada nėra padaręs plėšimo. Be to, apeliantas mano, jog iš jo nepagrįstai priteistas ir civilinis ieškinys už antrą iš nukentėjusiojo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną, nes jo niekas nematė ir ikiteisminio tyrimo metu nerado.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl nuteistojo kaltės pagal BK 180 str. 1 d.
Esminiai nuteistojo K. Z. apeliacinio skundo argumentai yra susiję su, jo nuomone, neteisingu pirmos instancijos teismo nuosprendyje atliktu byloje esančių ir jo kaltę patvirtinančių įrodymų vertinimu. Tačiau tam pagrindo nėra.
Iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad įvykio metu, t.y. 2007-01-05 apie 1.50 val., buvo savo namuose, kuomet kaimynas – liudytojas A. E., jam parduoti atnešė du mobilaus ryšio telefonus, iš kurių vieną jis sutiko parduoti ir pasiliko. Skunde jis nurodo, kad tokius jo parodymus patvirtino ir kartu su juo gėręs V. K.. Tačiau, apklaustas teismo posėdyje 2007-08-23 (2 t., 180 b.l.) jau liudytoju tapęs V. K. parodė, kad telefonus A. E. atnešė apie 22 val., t.y. gerokai anksčiau, nei tvirtina pats nuteistasis. Iki tol, apklaustas ne vieną kartą įtariamuoju bei kaltinamuoju, V. K. apie šią aplinkybę iš viso nebuvo minėjęs. Nuteistasis jokių pastabų dėl neteisingai teisiamojo posėdžio protokole užrašytų V. K. parodymų nepareiškė, pats teisiamajame posėdyje į šią aplinkybę dėmesio nekreipė. Atkreiptinas dėmesys, kad toje pačioje apklausoje liudytojas V. K. „neprisiminė“ ir apelianto prašytos patikslinti kitos pakankamai svarbios aplinkybės – kad į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai „liepė“ apeliantui išmesti mobilaus ryšio telefoną, ką jis ir padarė. Be to, kad dėl jos nuteistojo parodymų nepatvirtino V. K., šią aplinkybę visi kaip vienas paneigė liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Taigi, V. K. parodymai nėra besąlygiškai ir neabejotinai patvirtinantys K. Z. versiją.
Nuteistasis skunde abejoja, kad liudytoja B. P. naktį galėjo jį įsidėmėti ir atpažinti. Bet, tiek minėta liudytoja, tiek jos sūnus – liudytojas A. E., davė vienodus parodymus, kad liudytoja įvykio metu dar nemiegojo. Kieme, kur ji girdėjo darinėjamas automobilio dureles, buvo jos automobilis, todėl visiškai natūralu, kad išgirdusi panašius garsus liudytoja pasidomėjo, kas vyksta. Akivaizdu ir natūralu todėl, kad B. P. žinojo apelianto įpročius, polinkį vagiliauti, žinojo, kad pas jį renkasi ir girtauja įvairūs, dažnai asocialūs, asmenys. Kita vertus, nuteistasis yra jos kaimynas, su kuriuo ji pažįstama ne vieną dieną, mato jį įvairiose situacijose, ir realiai gali jį atpažinti daug paprasčiau ir sudėtingesnėmis sąlygomis, nei bet kokį kitą atsitiktinį žmogų. Liudytoja nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad iš karto išgirdusi garsą, panašų į durelių darinėjimą, ji per langą pamatė nuo jos automobilio nueinančius du žmones, iš kurių vienas buvo būtent K. Z., o kito asmens ji nepažino. Šie liudytojos parodymai pilnai sutampa ir su apeliantą kaip kaimyną gerai pažinojusio liudytojo A. E. parodymais, kuris taip pat nuo automobilio matė nueinantį ne ką kitą, o K. Z.. Apeliantas šio liudytojo parodymais ir sugebėjimu bei galėjimo nuosprendyje aprašytomis įvykio aplinkybėmis jį atpažinti, neabejoja. Apylinkės teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad paminėti liudytojai specialiai keršija nuteistajam, tyčia jį apkalba.
Nukentėjusiojo bei liudytojo A. E. parodymais, kurie teisiamajame posėdyje buvo maksimaliai detalizuoti, nustatyta ir ar viena svarbi aplinkybė – jo turto plėšimą padarę asmenys, kurių jis po įvykio nebuvo pametęs iš akių, nuėjo į nuteistojo butą. Jame netrukus buvo rasti trys asmenys – visiškai girtas miegojęs ir tik policijos pareigūnų pažadintas G. K., V. K. ir nuteistasis. Nukentėjusysis A. G. iš karto atpažino, kad kišenes iškraustė ir jo turtą pagrobė būtent nuteistasis – jis žinojo tik jo vardą Kęstas ir tai, kad šis yra A. E., pas kurį nukentėjusysis dažnai būdavo, kaimynas. Tyrimo metu nukentėjusysis atpažino savo telefoną, kurį nuteistasis išmetė per balkoną. Nors pagal jo parodymus matyti, kad prieš užmigdamas automobilyje jis gėrė alaus ir sidro, bet jis nebuvo girtas – praėjus porai valandų po įvykio jam nustatytas vos 0,12 % girtumas. Taigi, nėra pagrindo abejoti, jog tokiomis aplinkybėmis iš labai arti netgi tamsoje matydamas žmogaus veidą, jis galėjo atpažinti iš matymo pažįstamą žmogų. Paminėti įrodymai pilnai sutampa, jais patvirtinamos esminės įvykio aplinkybės, o kartu ir apelianto kaltė padarius veiką, už kurią jis nuteistas.
Apelianto skunde keliamos abejonės B. P., A. E. ir A. G. parodymų prieštaringumu dėl to, kas, kokiu būdu, iš kur stebėjo po nusikaltimo nuėjusius asmenis, kuris iš jų pirmas priėjo prie laiptų, vedančių iki K. Z. buto, kolegijos nuomone, absoliučiai nepagrįstos – šios aplinkybės nėra esminės, pirminiai ikiteisminio tyrimo metu duoti A. E. ir A. G. parodymai dėl šių aplinkybių iš esmės sutapo, o vėliau atsiradę neesminiai parodymų neatitikimai pilnai gali būti paaiškinti praėjusiu pakankamai ilgu laiko tarpu nuo įvykio ar situacijos netikėtumu.
Sunkiai paaiškinami ir visiškai neįtikinami yra ir nuteistojo K. Z. parodymai, kad tik išgirdęs, jog prie namų yra policininkai, jis suprato, jog jie atvažiavo telefono, kurį jis ir išmetė; kad neįsileido pareigūnų, tik todėl, kad buvo girtas – bijoti policijos pareigūnų ir bandyti atsikratyti ne nusikalstamu būdu įsigytu daiktu visiškai nebūtų reikėję jaučiantis teisiu ir neturint nieko bendro su telefono neteisėtu įsigijimu. Tai, kad apeliantas iki aptariamo įvykio už įvairias vagystes teistas daugiau nei dešimt kartų ir iki tol nebuvo padaręs plėšimo, nėra besąlygiškas pagrindas abejoti byloje esančiais įrodymais ir pirmos instancijos teismo išvadomis, kad šįkart jis padarė būtent plėšimą.
Tokiu būdu, kolegija pripažįsta, kad skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje išvardintais įrodymais visiškai ir neabejotinai įrodyta K. Z. kaltė padarius A. G. turto plėšimą, įrodymus teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatos vertinti juos atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, teismo išvados išsamios, motyvuotos ir pagrįstos. Nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.
Dėl civilinio ieškinio
303 Lt civilinis ieškinys nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti yra įrodytas paties nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kuriais netikėti teismas neturėjo jokio pagrindo. 2007-01-04 vakare matęs pas A. G. ne vieną, o du mobilaus ryšio telefonus, patvirtino ir liudytojas A. E.. Pagrobto telefono vertė – 300 Lt, yra reali, žala nukentėjusiajam padaryta nuteistojo neteisėtais veiksmais, todėl ieškinys iš K. Z. priteistas visiškai pagrįstai.
Dėl bausmės
Apeliantas skunde nenurodė jokių motyvų dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismo sprendimas paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę taip pat yra motyvuotas, atsižvelgta į BK 41, 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, teisingai įvertinta neigiama nuteistojo asmenybė, todėl skirta jam bausmė, kolegijos manymu, nėra neteisinga, t.y. aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo K. Z. apeliacinį skundą atmesti.