Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. K. (V.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovo A. P. (A. P.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei L. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti byloje išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai D. P. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR, juos indeksuojant nustatyta tvarka, nuo bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnamečio vaiko D. P. bendravimo tvarką su atsakovu, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė nustatyti nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės prašomą priteisti išlaikymą vertinti kaip nepagrįstą bei nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko D. P. laikiną bendravimo ir matymosi su tėvu A. P. tvarką: einamojo mėnesio pirmą savaitę atsakovas pasiima savo atsakomybėn vaiką nuo pirmadienio 8 val. 00 min. vedimo į darželį (ar mokyklą) iki trečiadienio vakaro 19 val. 00 min.; to paties einamojo mėnesio antrąją savaitę matosi su dukra D. P. nuo ketvirtadienio 17 val. 00 min. paėmimo iš darželio iki sekmadienio 19 val. 00 min.; to paties mėnesio trečiąją savaitę pasiima dukrą D. P. nuo pirmadienio 8 val. 00 min. vedimo į darželį (ar mokyklą) iki trečiadienio vakaro 19 val. 00 min.; to paties einamojo mėnesio antrąją savaitę matosi su dukra D. P. nuo ketvirtadienio 17 val. 00 min. paėmimo iš darželio iki sekmadienio 19 val. 00 min. Atsakovas su dukra praleidžia šias šventes, kai yra ne darbo metu: porinius Naujuosius metus, porines Kalėdas, neporinę Žolinę, neporines Velykas, porines Jonines. Jei nurodytomis tų metų šventinėmis dienomis atsakovas A. P. dirba, t. y. išvykęs iš Lietuvos, tai įgyja pirmumo teisę praleisti laiką su vaiku ateinančiais kitais metais tų metų švenčių dienomis, kuriomis negalėjo būti kartu su vaiku, nustatytomis pagal susitarimą. Be to, suderinęs su ieškove ir gavęs jos sutikimą, gali pasiimti dukrą iš darželio ar kitos ugdymo įstaigos ir kitomis darbo dienomis, įsipareigodamas ją gražinti motinai aptartu laiku arba suderinęs su motiną ir gavęs leidimą, pasilikti dukrą nakčiai, pasirūpindamas, kad dukra laiku būtų pristatyta į ugdymo įstaigą – darželį kitą dieną. Sutinka, kad visos dukros perdavimo ir prašomo laiko pakeitimo aplinkybės būtų aptariamos su atsakovo mama L. P.. Viena iš šalių gali vykti kartu su vaiku į užsienį iki 10 dienų, iš anksto aptarusi visas aplinkybes ir gavusi kitos šalies raštišką sutikimą. Tuo laiku, kai atsakovas yra išvykęs į komandiruotę, matymasis su D. P. perleidžiamas atsakovo mamai L. P. tokia tvarka: einamojo mėnesio kas antrą savaitę L. P. pasiima vaiką nuo šeštadienio 12 val. 00 min. iki sekmadienio 18 val. 00 min. Be to, suderinusi su motina ir gavusi jos sutikimą, gali pasiimti vaiką ir kitomis dienomis; prašo nustatyti D. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-09-15 nutartimi atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Teismas nutarė:

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje nustatyti laikiną nepilnametės D. P. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti laikiną atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamete dukra D. P. tvarką: einamojo mėnesio pirmą savaitę atsakovas pasiima savo atsakomybėn vaiką nuo pirmadienio 8 val. 00 min. vedimo į darželį (ar mokyklą) iki trečiadienio vakaro 19 val. 00 min.; to paties einamojo mėnesio antrąją savaitę matosi su dukra D. P. nuo ketvirtadienio 17 val. 00 min. paėmimo iš darželio iki sekmadienio 19 val. 00 min.; to paties mėnesio trečiąją savaitę pasiima dukrą D. P. nuo pirmadienio 8 val. 00 min. vedimo į darželį (ar mokyklą) iki trečiadienio vakaro 19 val. 00 min.; to paties einamojo mėnesio antrąją savaitę matosi su dukra D. P. nuo ketvirtadienio 17 val. 00 min. paėmimo iš darželio iki sekmadienio 19 val. 00 min. Atsakovas su dukra praleidžia šias šventes, kai yra ne darbo metu: porinius Naujuosius metus, porines Kalėdas, neporinę Žolinę, neporines Velykas, porines Jonines. Jei nurodytomis tų metų šventinėmis dienomis atsakovas A. P. dirba, t. y. išvykęs iš Lietuvos, tai įgyja pirmumo teisę ateinančiais kitais metais praleisti laiką su vaiku tų metų švenčių dienomis, kuriomis negalėjo būti kartu su vaiku, nustatytomis pagal susitarimą. Be to, suderinęs su ieškove ir gavęs jos sutikimą, gali pasiimti dukrą iš darželio ar kitos ugdymo įstaigos ir kitomis darbo dienomis, įsipareigodamas ją gražinti motinai aptartu laiku arba suderinęs su motina ir gavęs leidimą, pasilikti dukrą nakčiai, pasirūpindamas, kad dukra laiku būtų pristatyta į ugdymo įstaigą – darželį kitą dieną. Sutinka, kad visos dukros perdavimo ir prašomo laiko pakeitimo aplinkybės būtų aptariamos su atsakovo mama L. P.. Viena iš šalių gali vykti kartu su vaiku į užsienį iki 10 dienų, iš anksto aptarusi visas aplinkybes ir gavusi kitos šalies raštišką sutikimą. Tuo laiku, kai atsakovas yra išvykęs į komandiruotę, matymasis su D. P. perleidžiamas atsakovo mamai L. P. tokia tvarka: einamojo mėnesio kas antrą savaitę L. P. pasiima vaiką nuo šeštadienio 12 val. 00 min. iki sekmadienio 18 val. 00 min. Be to, suderinusi su motina ir gavusi jos sutikimą, gali pasiimti vaiką ir kitomis dienomis.

Teismas sprendė, kad yra tikslinga nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą, siekiant stabilizuoti vaiko režimą bei užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad tarp tėvų vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei gyvenamosios vietos nustatymo, turi kiek įmanoma mažiau daryti įtaką ir paliesti nepilnametį vaiką ir nusistovėjusį nepilnamečio vaiko gyvenimo būdą, aplinką, šių klausimų reglamentavimas turi būti nuoseklus ir neturėtų būti staigiai keičiamas, o jei keičiamas, tai tik dėl ypatingai svarbių aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė kreipdamasi į teismą prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, tačiau nenurodė konkretaus adreso. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą bei nurodytas aplinkybes bei siekdamas užtikrinti ne tik vaiko interesus, bet ir abiejų tėvų teises vienodai dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme, įvertinęs, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių, problemų ir pan., teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą visa apimtimi.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-10-13 nutartimi atsakovo prašymu patikslino teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką išdėstė taip:

- einamojo mėnesio pirmą savaitę atsakovas pasiima savo atsakomybėn vaiką nuo pirmadienio 8 val. 00 min. vedimo į darželį (ar mokyklą) iki trečiadienio vakaro 19 val. 00 min.; to paties einamojo mėnesio antrąją savaitę matosi su dukra D. P. nuo ketvirtadienio 17 val. 00 min. paėmimo iš darželio iki sekmadienio 19 val. 00 min.; to paties mėnesio trečiąją savaitę pasiima dukrą nuo pirmadienio 8 val. 00 min. vedimo į darželį (ar mokyklą) iki trečiadienio vakaro 19 val. 00 min.; to paties einamojo mėnesio ketvirtą savaitę matosi su dukra nuo ketvirtadienio 17 val. 00 min. paėmimo iš darželio iki sekmadienio 19 val. 00 min.

- atsakovas su dukra praleidžia šias šventes, kai yra ne darbo metu: porinius Naujuosius metus, porines Kalėdas, neporinę Žolinę, neporines Velykas, porines Jonines. Jei nurodytomis tų metų šventinėmis dienomis atsakovas dirba, t. y. išvykęs iš Lietuvos, tai įgyja pirmumo teisę praleisti laiką su vaiku ateinančiais kitais metais tų metų švenčių dienomis, kuriomis negalėjo būti kartu su vaiku, nustatytomis pagal susitarimą. Be to, suderinęs su ieškove ir gavęs jos sutikimą, atsakovas gali pasiimti dukrą iš darželio ar kitos ugdymo įstaigos ir kitomis darbo dienomis, įsipareigodamas ją gražinti motinai aptartu laiku arba suderinęs su motina ir gavęs leidimą, pasilikti dukrą nakčiai, pasirūpindamas, kad dukra laiku būtų pristatyta į ugdymo įstaigą – darželį kitą dieną. Sutinka, kad visos dukros perdavimo ir prašomo laiko pakeitimo aplinkybės būtų aptariamos su atsakovo mama L. P.. Viena iš šalių gali vykti kartu su vaiku į užsienį iki 10 dienų, iš anksto aptarusi visas aplinkybes ir gavusi kitos šalies raštišką sutikimą. Tuo laiku, kai atsakovas yra išvykęs į komandiruotę, matymasis su D. P. perleidžiamas atsakovo mamai L. P. tokia tvarka: einamojo mėnesio kas antrą savaitę L. P. pasiima vaiką nuo šeštadienio 12 val. 00 min. iki sekmadienio 18 val. 00 min. Be to, suderinusi su motina ir gavusi jos sutikimą, gali pasiimti vaiką ir kitomis dienomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šališkai sprendė ir palaikė atsakovo pusę, neturėdamas pakankamai įrodymų ir remdamasis tik atsakovo teiginiais, kurie yra melagingi. Mano, kad teismas turėjo pareikalauti papildomų įrodymų ar tiesiog apklausti visas proceso šalis ar nepilnametę dukrą, prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ir nustatyti atsakovo teiginių patikimumą, o ne spręsti vien iš atsakovo niekuo nepagrįstų teiginių. Laiko svarbia aplinkybe tai, jog nepilnametės dukters gyvenamojoje aplinkoje kalbama ir bendraujama valstybine lietuvių kalba, o dukters tėvas ir jo šeima su nepilnamete dukra bendrauja rusų kalba, toks bendravimas trukdo vaikui išmokti vieną kalbą ir taip trikdo kalbinę ir bendrą vaiko raidą. Nustačius laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra pagal atsakovo prašymą, būtų pažeisti tiek ieškovės, tiek vaiko interesai, nes dukra praleisdama tiek laiko naujoje aplinkoje jaučiasi nesaugiai. Atsakovas, bendraudamas su dukra, tiesiogiai prigąsdino, kad atims ją iš mamos ir ji gyvens be ieškovės. Dukra jaučia baimę, prieš susitikimus klausia, ar jos nepaims atsakovas. Atsakovo neprognozuojamas būdas neigiamai veikia dukters psichologinę būklę, ji bijo pasilikti su juo viena. Mano, kad teismas nustatydamas nepilnametės dukters D. laikiną gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus. Teismas visiškai neįvertino, kokių pasekmių ir psichologinių traumų dukrai sukeltų situacija, kai staiga reikia persikelti į kitą gyvenamąją vietą. Pažymi, kad dukra labai prisirišusi tiek prie mamos, tiek prie gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), todėl išsikėlusi iš nuolatinės gyvenamosios vietos būtų emocionaliai dirginama, psichologiškai traumuojama, ji nesijaustų saugiai, todėl tokia atsakovo prašoma gyvenamoji vieta nelogiška, nes yra nusistovėjusi dukros gyvenamoji, mokslo, laisvalaikio, savaitgalių praleidimo aplinka. Šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos adresas sutampa su ieškovės nuolatine gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini), todėl nepilnametės dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta minėtu adresu.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Palaiko savo prašymą ir teismo 2017-09-15 nutartį, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. atsakovui buvo trukdoma bendrauti su vaiku, o ieškovės gyvenimo sąlygos atitinkamais laikotarpiais darė žalos vaiko psichinei sveikatai. Pažymi, kad net ir teismui priėmus skundžiamą nutartį, ieškovė jos nesilaikė ir teko kreiptis į antstolę dėl priverstinio vaiko perdavimo tėvui. Mano, kad, siekiant užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas, vaiko priežiūrą, auklėjimą bei kitus svarbius interesus, gyvenamoji vieta D. P. turi būti nustatyta (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovo būste. D. P. minėtoje gyvenamojoje vietoje išgyveno apie trejus metus nuo pat gimimo, todėl ji yra pripratusi prie tos gyvenamosios aplinkos. Nesiekdamas vaiko atskirti nuo motinos, suteikia teisę ieškovei kartu gyventi su D. P. tuo pačiu adresu, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta bus skyrium nuo ieškovės. Mano, kad aplinkybė, jog su vaiku bendraujama rusų kalba, neturi įtakos bendravimo su vaiku tvarkai.Be to, atsakovas pateikė teismui teisės psichologijos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad teismo 2017-09-15 ir 2017-10-13 nutartimis nustatyta vaiko bendravimo su atsakovu tvarka žalos vaikui nedaro.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). 2018-04-13 atsakovas pateikė teismui teisės psichologijos specialisto išvadą, paruoštą 2018-04-05. Šios kategorijos bylose teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, klausimas dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo perduotinas nagrinėti iš naujo, todėl šio naujo įrodymo pridėjimas nepažeis šalių teisių, nes dėl šio įrodymo šalys turės galimybę pasisakyti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma C P K 314 straipsnio pažeidimu.

Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-22 nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo 2018-02-22 taikos sutartis, kuria šalys taikiai išsprendė ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Civilinės bylos dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutraukta. Minėta nutartis įsiteisėjusi.Atsižvelgiant į CPK 18 straipsnyje nustatytą įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų privalomumo principą, spręstina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pasisakyti dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Nurodytos aplinkybės lemia išvadą, kad skundžiamos nutarties dalis dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo konkrečiu adresu nebegali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, susijusių su minėta nutarties dalimi, nevertina, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės atskirojo skundo dalį dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo konkrečiu adresu, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo argumentus dėl kylančių nesutarimų tarp šalių dalyvaujant vaiko auklėjime, tai, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atsižvelgdamas į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aiškus vaiko ir šalių tarpusavio ryšys bei priežastys, lėmusios geranoriško bendravimo su vaiku pažeidimus, nustatė atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.Apeliantė su nustatyta laikina bendravimo tvarka nesutinka ir nurodo, kad ji atsakovo ir jų nepilnamečio vaiko bendravimui niekada neprieštaravo, tačiau bendravimas su tėvu vaikui daro žalą. Apeliantė nesutinka su laikinos bendravimo tvarkos nustatymu.Teismo vertinimu, priešingai, nei teigia apeliantė, šiuo atveju tarp tėvo ir vaiko nesant artimų santykių, yra būtina užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimą, kad jų emocinis ryšys taptų glaudesnis, kad tarp jų atsirastų stipresni bendravimo įgūdžiai. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo neva daromos žalos vaiko raidai nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo riboti atsakovo siekį palaikyti ryšį su vaiku. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su juo ir dalyvauti jo auklėjime, t. y. jų teisės ir pareigos vaikui yra vienodos, o laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas, atsižvelgiant į šalių vaiko interesus, yra užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku, iki bus priimtas sprendimas byloje. Atėmus atsakovui galimybę bendrauti su vaiku ir jį auklėti, gali nepataisomai nukentėti vaiko interesai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama ir ją patikslinančia nutartimis nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka nėra teisinga.Šiuo metu nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka numato galimybes atsakovui pasiimti vaiką kelioms dienoms su nakvyne jo atsakomybėn. Turint omenyje, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, todėl šioje stadijoje teismas turi užtikrinti, kad skyrium nuo vaiko gyvenantis vienas iš tėvų turėtų galimybę į minimalų bendravimą su vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas dirba kapitonu laive ir periodiškai gana ilgam laikui išplaukia į jūrą, susiklosto situacija, kai vaikas tam tikrą laikotarpį, kai atsakovas bus Lietuvoje, galės matytis su tėvu kelias dienas ir pas jį nakvoti. Tuo tarpu tuo laikotarpiu, kai atsakovas bus išvykęs (net keliems mėnesiams), vaikas tėvo nebus paimamas. Tokia situacija neatitinka vaiko teisių ir teisėtų interesų, neužtikrina vaiko prisirišimo, saugumo ir tikrumo jausmų. Besiformuojant atitinkamą laikotarpį atsakovo ir vaiko tarpusavio artimiems ryšiams, toks ryšys gali staiga nutrūkti net keliems mėnesiams. Byloje likus ginčui dėl bendravimo tvarkos, neturint šalių sutarimo dėl atsakovo bendravimo su vaiku, nustatyta laikina tvarka gali pažeisti būsimą teismo sprendimu nustatytą tvarką. Tai gali neigiamai atsiliepti vaiko psichinei būsenai. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinos bendravimo tvarkos nustatymas, kai vaikas paimamas iš jam įprastos gyvenamosios vietos kelioms dienoms į kitą gyvenamąją vietą, neatitinka vaiko teisių ir teisėtų interesų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo patvirtinta tvarka negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, nenustatė, kad ieškovė būtų siūliusi alternatyvią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Savo atskirajame skunde ieškovė tiesiog nesutinka su laikinos bendravimo tvarkos nustatymu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad atsakovas turi teisę į laikinos bendravimo tvarkos nustatymą (nutarties 18 p.), spręstinas klausimas dėl kompromisinės, vaiko teises ir teisėtus interesus atitinkančios laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (ieškovui) (CPK 147 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prieš jį nagrinėdamas iš esmės, turėjo pareikalauti iš ieškovės pozicijos pateiktu klausimu. Pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo surinkti atitinkamus įrodymus, patvirtinančius įprastinį vaiko gyvenimą ir bendravimą su atsakovu, ir tik tuomet spręsti klausimą dėl atitinkamos laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.Esant apeliacinės instancijos teismo padarytai išvadai (nutarties 18 ir 19 p.), byloje esačių surinktų įrodymų pagrįstai ir teisėtai laikinai bendravimo tvarkai nustatyti nepakanka, todėl negalimas atitinkamo procesinio sprendimo priėmimas ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme. Įrodymų surinkimas ir jų vertinimas pateikto atskirojo skundo kontekste apeliacinės instancijos teisme pažeistų šalių procesines teises skųsti jiems nepalankų procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Esant nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra teisėta ir pagrįsta, ji naikintina ir klausimas dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Minėtą klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, teismas turėtų išsiaiškinti abiejų šalių poziciją dėl tokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuri nepažeistų vaiko interesų, minėtus interesus atitiktų. Pirmosios instancijos teismas turėtų surinkti įrodymus apie vaiko įprastinį gyvenimą ir esant šalių išdėstytai pozicijai bei surinktiems įrodymams nuspręsti dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turėdamas omenyje, kad tai laikina bendravimo tvarka, nes teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia ginčo esmės.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo reikalavimo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis klausimas išspręstinas, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

procesą, pradėtą pagal ieškovės L. K. atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalies dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo konkrečiu adresu, nutraukti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir perduoti klausimą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.