Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajai L. J., Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos poskyrio (toliau institucija) atstovei J. J., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 62¹ str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. tyrimo metu nenustatytu laiku, Apydėmio k., Saldutiškio sen., Utenos raj., Utenos miškų urėdijos, Kuktiškių girininkijos kadastrinė vietovė (duomenys neskelbtini) skl. 17, neteisėtai be leidimo nukirto 74 vnt. žalių eglių ir 153 vnt. žalių pušų, t.y. 214,649 ktm medienos, tuo padarydamas 5151,58 Lt žalos aplinkai, tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 6 d. reikalavimus.

V. T. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad mirus tėvui, jis kartu su seserimi paveldėjo jo turėtą mišką. Jis kirto sausuolius bei medžius, kurie buvo išvartyti vėtros. Jis nežinojo, kad kirtimui reikalingas leidimas, taip pat, kad reikia palikti medžių vainikus.

Nukentėjusioji L. J. patvirtino V. T. nurodytas aplinkybes.

Institucijos atstovas paaiškino, kad buvo matuojamai tik žali kelmai, kirtimas buvo padarytas ne vienu metu, gali būti, kad nuo žiemos iki pavasario. Kai medis išverstas, tai tas kelmas puikiai matosi. Išverstų kelmų nematavo. O nupjauti medžiai akivaizdžiai buvo matyti, nes buvo tai matyti iš žalių kelmų. Kadangi prie kelmo nebuvo palikta nulaužto medžio viršūnių, tai buvo laikoma, kad buvo nupjautas žalias medis. O įrodymų, kad buvo medžiai nulaužti, tokių nebuvo. Nebuvo skaičiuoti kelmai lapuočių, buvo skaičiuoti tik eglių ir pušų kelmai. Kai savininkas pjauna rinktiniu būdu vėjovartas, sausuolius, tai neprivalo pranešti miškų tarnybai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 (su vėlesniais pakeitimais ) „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 punkte nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus: 20.1. jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); 20.2. atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos; 20.3. atrankinius sanitarinius kirtimus; 20.4. baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; 20.5. neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 20.6. kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); 20.7. plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; 20.8. retinimo ir einamuosius kirtimus (punkto pakeitimai: Nr. 248, 2007-03-14, Žin., 2007, Nr. 33-1191 (2007-03-20), Nr. 255, 2009-04-01, Žin., 2009, Nr. 41-1574 (2009-04-11)(papildyta 20.6 punktu), Nr. 1265, 2010-08-31, Žin., 2010, Nr. 105-5432 (2010-09-07)(papildyta 20.7 punktu), Nr. 84, 2011-01-17, Žin., 2011, Nr. 12-522 (2011-01-29)(papildyta 20.8 punktu).

Šių Nuostatų 20 punkte nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašu ir Miško kirtimų taisyklėmis. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, o 20.1, 20.2 ir 20.6 punktuose nurodytus kirtimus tais atvejais, kai iškirstą medieną planuojama pateikti į rinką pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010 L 295, p. 23), privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus ( redakcija galiojusi iki 2013-04-30 ).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei padarytos žalos aplinkai apskaičiavimo akto ( b. l.6, 24 ) matyti, kad , Apydėmio k., Saldutiškio sen., Utenos raj., Utenos miškų urėdijos, Kuktiškių girininkijos kadastrinėje vietovėje 65 skl. 17, neteisėtai be leidimo nukirta 74 vnt. žalių eglių ir 153 vnt. žalių pušų, t.y. 214,649 ktm medienos.

Byloje nėra duomenų, kad V. T. pranešė apie numatomą miško kirtimą, taip pat nepateikė duomenų, kad kirto mišką gavęs atitinkamus leidimus. Institucijos atstovo paaiškinimai bei byloje esantys objektyvūs duomenys leidžia daryt išvadą, kad V. T. nesilaikydamas nustatytos tvarkos, neteisėtai, t.y. savavališkai iškirto (duomenys neskelbtini), Utenos miškų urėdijos, Kuktiškių girininkijos kadastrinė vietovė (duomenys neskelbtini) skl. 17, neteisėtai be leidimo nukirto 74 vnt. žalių eglių ir 153 vnt. žalių pušų, t.y. 214,649 ktm medienos, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmens administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi. Jo administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinį teisės pažeidimą padarė pirmiau būdamas padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: teistas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), iki paskutinio pažeidimo padarymo buvo baustas administracine tvarka, už Kelių teismo taisyklių pažeidimą (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) nedirba, todėl jam skirtina administracinė nuobauda – minimali bauda be įrankių ir priemonių konfiskavimo (ATPK 30² str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. T. pagal ATPK 62¹ str. 3 d. paskirti administracinę nuobaudą – penkių tūkstančių litų baudą be įrankių ir priemonių konfiskavimo, kurią jis per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos, privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, įmokos kodas 57282.

Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.