- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- 2-186-736/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03308-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Išvadą teikia
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė, Vytautas Polikaitis
sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, Violetai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovei S. M., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, atsakovui G. M., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl vaikams priteisto išlaikymo padidinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. M. pateiktu ieškiniu prašo pakeisti 2015-09-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą kuriuo buvo nustatytas materialinio išlaikymo nepilnamečiams R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini), dydis ir priteisti iš atsakovo G. M. nepilnamečių vaikų R. M. ir N. M. išlaikymui 150 Eur dydžio periodines kas mėnesį mokamas išmokas kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės, paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas; pakeisti 2015-09-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir įtraukti į sutartį 6 punktą, nustatantį nepilnamečių R. M. bei N. M. bendravimo su G. M. tvarką:
- G. M. su nepilnamečiais vaikais R. M. ir N. M. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos penktadieni nuo 15 val. ir gražindamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 12 val. Atvykęs pasiimti vaikų, G. M. informuoja S. M. apie savo atvykimą telefonu ir laukia namo kieme vaikų išėjimo. Sekmadienį atvežęs vaikus į jų gyvenamąją vietą (namo kiemą) G. M. informuoja apie vaikų atvykimą S. M.;
- bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka švenčių dienomis poriniais metais: Velykų 1 dieną (sekmadienį) vaikai švenčia su tėvu, kuris pasiima juos iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamą vietą iki 19 val.; Kalėdų 1 dieną (gruodžio 25 d.) švenčia su tėvu, kuris grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamą vietą iki 19 val.;
- bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka švenčių dienomis neporiniais metais: Velykų 2 dieną (pirmadienį) vaikai švenčia su tėvu, kuris vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžina į jų gyvenamą vietą iki 19 val.; Kalėdų 2 dieną (gruodžio 26 d.) vaikai švenčia su tėvu, kuris vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžina jų gyvenamą vietą iki 18 val.;
- Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) vaikai švenčia su tėvu, kuris vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžina į jų gyvenamą vietą iki 19 val.;
- Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikai švenčia su motina;
- vaikų atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros ) metu vaikai bendrauja su tėvu pusę kiekvienų atostogų laiko. Konkretų bendravimo laiką šalys suderina ne vėliau kaip 10 dienų iki atostogų pradžios;
- G. M. įsipareigoja informuoti S. M. apie neturėjimą galimybių paimti vaikus nustatytomis bendrauti su vaikais dienomis ne vėliau kaip dieną iki numatyto jo susitikimo su vaikais. S. M. turi teisę atsisakyti leisti G. M. susitikti su vaikais ar juos laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga, suplanuotos ekskursijos ar renginiai, tėvo atvykimas pasiimti vaikų būnant neblaiviam ir pan.). Dėl ligos S. M. turi teisę neleisti sergančiam vaikui bendrauti su G. M. tol, kol vaikas pasveiks. S. M. dėl kitų priežasčių (išskyrus vaikų ligą) turi teisę neleisti vaikams bendrauti su jų tėvu ne daugiau kaip dvi dienas per mėnesį;
- vaikams nebendravus su tėvu dėl ankstesniame punkte nurodytų priežasčių, prarastos bendravimo su tėvu dienos kompensuojamos artimiausiais antrais ir ketvirtais mėnesio savaitgaliais (išskyrus Kalėdas, Velykas);
- G. M. bendravimo su vaikais metu užtikrina vaikams saugią ir atitinkančią nepilnamečių vaikų interesus aplinką, rūpinasi jų sveikata, auklėjimu ir lavinimu. Savaitgalių bendravimo metu G. M. negali vartoti alkoholio;
- S. M. turi teisę žinoti kur bus vaikai bendravimo su tėvu metu, jei G. M. yra numatęs išvyką su vaikais į kitą miestą. S. M. turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su vaikais telefonu ar kita ryšio priemone;
- R. M. ar N. M. negali būti verčiamas bendrauti su jų tėvu G. M., jei jie (jis) to nenori ir atsisako išvykti iš savo namų;
- S. M. sutinkant, G. M. vaikus pasiimti ir grąžinti gali ir kitu laiku ar kitomis dienomis, nei šalių buvo ankščiau susitarta.
Nurodė, kad 2015-09-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42-188/2015 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria atsakovas vaikų tėvas G. M. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. M. ir N. M. 100 Eur dydžio kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo dydis yra keistinas, kadangi nuo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Sūnus R. nuo 2015-09-01 mokosi Kėdainių profesinio rengimo centro 2 gimnazijos klasėje, nuo kitų metu pradės mokytis profesijos. Sūnus N. nuo 2016-09-01 pradėjo mokytis „Ryto“ progimnazijoje. Abiejų vaikų poreikiai iš esmės yra padidėję, be to yra pakilusios prekių bei paslaugų kainos. Per metus išlaidos vaikų išlaikymui žymiai išaugo, todėl atsakovo mokamų 100 Eur vienam vaikui išlaikyti jau nebepakanka. Nurodė, kad ieškovės padėtis yra pablogėjusi, negali tenkinti net minimalių vaikų poreikių, be to ieškovei tenka visapusiška našta vaikų rūpinimusi, kadangi atsakovas retai bendrauja su vaikais. Dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos sudaro apie 410 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad tėvai jai nupirko dviejų kambarių butą, kadangi neturėjo kur su vaikais gyventi. Butas tik su daliniais patogumais, todėl skolinosi iš sesers pinigus, kad įsirengtų vonios kambarį. Paaiškino, kad dirba reanimacijos skyriuje, be darbo užmokesčio, papildomų pajamų ar santaupų neturi. Retkarčiais dirba papildomus darbus, vasarą su vyresniu sūnumi tvarkė pažįstamų žmonių daržą, kartais padeda tėvai, duoda maisto. Vyresnysis sūnus R. sveikatos problemų neturi, lanko bokso treniruotės, todėl reikalingos papildomos lėšos aprangai, treniruotėms. Jaunesnis sūnus N. dėl neigiamos atsakovo įtakos pradėjo lankytis pas psichologą.
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. su ieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos sutiko ir prašė nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaikais tvarką. Ieškinio dalį dėl vaikams teikiamo išlaikymo padidinimo prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo pablogėjo, jis neteko darbo ir pajamų. Šalių vaikai jokių specialių poreikių neturi, ieškovė teismui ieškinį pateikė praėjus tik vieniems metams po sprendimo priėmimo dienos. Mano, kad ieškovė vaikų poreikius įvardijo dirbtinai padidinus, jie neatitinka realios tikrovės. Po skyrybų atsakovas sąžiningai moka vaikams išlaikymą, įsiskolinimo nėra. Jis nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, gyvena su tėvais, kurie finansiškai padeda. Nurodė, kad turi individualios veiklos pažymėjimą, tačiau jos nevykdo, kadangi 8 mėnesiams buvo nustatyta probacija ir negalėjo išvykti į užsienį, prieš tai buvo registruotas darbo biržoje, taip pat turi sveikatos problemų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad šiuo metu nedirba, gyvena tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute. Tėvai padeda tiek finansiškai – moka priteistus alimentus, tiek buityje – padeda apsitvarkyti, paruošia maistą. Turi vairuotojo ir šaltkalvio specialybes, anksčiau dirbo vairuotoju, veždavo automobilius iš užsienio. Pusantrų metų nedirba, lengvatinėmis sąlygomis Darbo biržoje yra išsiėmęs individualios veiklos pažymėjimą, bet veiklos nevykdo. Šiuo metu nevairuoja, kadangi bijo - turi problemų su regėjimų, privačiai lankosi pas psichologą. Paaiškino, kad pastoviai ieško darbo, žiūri darbo skelbimus, turėjo pasiūlymą dirbti automobilių šaltkalviu, tačiau atsisakė dėl per mažo atlyginimo. Sutiktų skirti daugiau pinigų vaikų išlaikymui, jeigu turėtų gerai apmokamą darbą, šiuo metu mokėti daugiau galimybės neturi.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, mano, kad yra pagrindas padidinti vaikams nustatytą išlaikymą. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. N. M. pradėjus lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją, vaiko poreikiai ženkliai išaugo. Ankstesnis išlaikymas buvo nustatytas kai vaikas dar nelankė mokyklos. Pažymėjo, kad ieškovės galimybės papildomai dirbti ir gauti didesnes pajamas yra labai ribotos, kadangi jį prižiūri vaikus, tuo tarpu atsakovas, būdamas darbingas, nedirba.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 9, 10). Šalių santuoka nutraukta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-09-22 sprendimu sutuoktinių bendru sutikimu. Šiuo sprendimu patvirtinta tarp S. M. ir G. M. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina S. M., o G. M. po santuokos nutraukimo savo vaikų išlaikymui įsipareigojo skirti po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (b. l. 7).
Ieškovė, su kuria po santuokos nutraukimo buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, pareiškė teisme reikalavimą padidinti nepilnamečiams sūnums R. ir N. teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 100 Eur iki 150 Eur per mėnesį. Šiuos reikalavimus ieškovė grindžia iš esmės tuo, kad augant vaikams, auga ir jų poreikiai, o šiuo metu jos materialinė padėtis yra sunki, ieškovės turimų pajamų ir atsakovo skiriamų lėšų nebepakanka išlaikyti vaikui, be to ženkliai pakilo prekių kainos. Nurodė, kad R. lanko bokso klubą, jam reikalingi pinigai treniruotėms, taip pat abiem vaikams reikia pirkti rūbus, skirti pinigų telefonui ir internetui. Ieškovė pateikė skaičiavimus apie vaikų išlaikymui reikalingas išlaidas, nurodė, jog jos yra realios.
Teismas, įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas padidinti teismo 2015-09-22 sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų R. M. ir N. M. išlaikymą, yra pagrįstas tik iš dalies. Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 410 Eur darbo užmokestį (b. l. 14, 57-58), jai nuosavybės teise, pagal 2016-11-03 dovanojimo sutartį, priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 54), kuris yra jos ir šalių vaikų gyvenamoji patalpa. Ieškovės vardu registruotas automobilis „Opel Signum“ pirm. reg. 2003-08-04 (b. l. 6). Kaip nurodė pati ieškovė, ji retkarčiais užsidirba iš papildomų darbų, prisideda ir jos tėvai duodami maisto. Duomenų, apie kitą ieškovės turimą turtą, jos sveikatos problemas, byloje nėra.
Atsakovas G. M. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 40), jo vardu registruoti trys lengvieji automobiliai (b. l. 60), šiuo metu nedirba, darbo biržoje neregistruotas, iki 2015-12-07 dirbo V. G. įmonėje (b. l. 41, 61 95), kaip jis pats nurodė, vairuotoju. Nuo 2016-03-18 pagal pažymą vykdo individualią veiklą – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (b. l. 42). G. M. teigimu, nurodyta veikla jis faktiškai neužsiima, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta metinė pajamų deklaracija (b. l. 43-44). Atsakovas nurodė, kad turi regėjimo sutrimimų, privačiai lankosi pas psichologą, todėl negali užsiimti profesine veikla – vairuoti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie šiuos teiginius pagrįstų. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų (b. l. 62-63) matyti, kad atsakovo prievolę išlaikyti vaikus faktiškai vykdo jo motina A. I. M., šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nuo 2015-09-22 sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis yra pasikeitusi, kadangi jis nuo 2015-12-07 nedirba. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas jokių oficialių pajamų neturi. Nepaisant to, teismo vertinimu, atsakovas pagal savo sveikatos būklę bei specialybę turi realią galimybę susirasti gerai apmokamą darbą, šiuo atveju jo pasyvumas (pusantrų metų nedirba) laikytinas nepateisinamu, todėl jis negali būti atleistas nuo prievolės prisidėti prie tinkamo vaikų išlaikymo. Tai, kad atsakovė po santuokos nutraukimo įgijo būstą, nelaikytina atsakovės esminiu finansinės padėties pagerėjimu, kadangi jos butas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, šiuo turtu ieškovė laisvai disponuoti negali. Be to, ieškovės galimybes papildomai įsidarbinti laikytinos ribotomis, kadangi šalių vaikai gyvena su ieškove, jai tenka pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis vaikų auklėjimu ir priežiūra, priešingai nei atsakovui.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių nepilnametis sūnus R. M. mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), vaiko sveiktos būklė gera, specialių poreikių neturi. Vaikas sportuoja, lanko bokso klubą, kaip nurodė jis pats, šeimoje maisto užtenka, tačiau trūksta pinigų rūbams, jam reikalinga sportinė apranga, inventorius. Šalių nepilnametis sūnus N. M. mokosi (duomenys neskelbtini), jam nuo 2017-03-15 teikiamos psichologo konsultacijos (b. l. 93). Byloje nėra duomenų apie vaiko specialiuosius poreikius, šalių teigimu vaiko sveikatos būklė yra gera.
Ieškovė nurodo, kad būtiniausių R. M. ir N. M. poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 300 Eur suma kiekvienam vaikui, tačiau teismo vertinimu, byloje pateikti ieškovės skaičiavimai yra tik orientaciniai, be to į bylą nepateikti jokie įrodymai, kurie šiuos skaičiavimus pagrįstu. Įvertinus abiejų šalių turinę padėtį ir jų galimybes patenkinti vaikų poreikius, teismas mano, kad būtiniausius R. ir N. poreikius galima patenkinti ir už mažesnę sumą nei nurodoma ieškovės pateiktame paskaičiavime. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, sveikatos būklę, kitas aplinkybes (N. pradėjo lankyti mokyklą, R. sportuoja), sprendžia, kad iš atsakovo G. M. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis didintinas iki 120 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Laikytina, kad ši suma kartu su ieškovės teikiamu išlaikymu yra pakankama patenkinti būtiniausius vaikų poreikius, atitinka protingumo kriterijų ir yra proporcinga dabartinei tėvų turtinei padėčiai. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba nelaikytina reikšminga nustatant vaikams priteistino išlaikymo dydį, kadangi byloje nėra jokių įrodymų (sveikatos įstaigų pažymų, t. t.), kurie patvirtintų atsakovo ribotas galimybes įsidarbinti ir dirbti.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko, jog būtų nustatyta ieškinyje nurodyta bendravimo su vaikais tvarka, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai (CK 3.175 str. 2 d.).
Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 str. 2 d.). Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 100 iki 150 Eur kiekvienam (bendra padidintų išmokų suma abiem vaikams už 12 mėn. laikotarpį, t. y. ieškinio suma - 1200 Eur). Šiuo sprendimu reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo patenkintas iš dalies, priteisiant kiekvienam vaikui po 120 Eur išlaikymą, t. y. tenkinama 40 proc. ieškinio reikalavimų bei atitinkamai atmetama 60 proc. ieškinio reikalavimų. Byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė turėjo 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 6), todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai iš atsakovo ieškovei priteistina 40 Eur išlaidų (100 Eur x 40 proc. = 40 Eur). Nepaisant to, kad dalis ieškinio reikalavimų buvo atmesti, valstybei iš ieškovės antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo teikta atsakovui (b. l. 37), išlaidos nepriteistinos, kadangi tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pažymėtina, jog ieškovė, teikdama ieškinį teismui, gynė nepilnamečių vaikų interesus, todėl yra pagrindas nukrypti nuo įprastos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2015-09-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, ir priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 120,00 Eur (šimtą dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-12-12 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), R. M. ir N. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti nepilnamečių R. M. bei N. M. bendravimo su G. M. tvarką:
- G. M. su nepilnamečiais vaikais R. M. ir N. M. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos penktadieni nuo 15 val. ir gražindamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 12 val. Atvykęs pasiimti vaikų, G. M. informuoja S. M. apie savo atvykimą telefonu ir laukia namo kieme vaikų išėjimo. Sekmadienį atvežęs vaikus į jų gyvenamąją vietą (namo kiemą) G. M. informuoja apie vaikų atvykimą S. M.;
- bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka švenčių dienomis poriniais metais: Velykų 1 dieną (sekmadienį) vaikai švenčia su tėvu, kuris pasiima juos iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamą vietą iki 19 val.; Kalėdų 1 dieną (gruodžio 25 d.) švenčia su tėvu, kuris grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamą vietą iki 19 val.;
- bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka švenčių dienomis neporiniais metais: Velykų 2 dieną (pirmadienį) vaikai švenčia su tėvu, kuris vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžina į jų gyvenamą vietą iki 19 val.; Kalėdų 2 dieną (gruodžio 26 d.) vaikai švenčia su tėvu, kuris vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžina jų gyvenamą vietą iki 18 val.;
- Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) vaikai švenčia su tėvu, kuris vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžina į jų gyvenamą vietą iki 19 val.;
- Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikai švenčia su motina;
- vaikų atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros ) metu vaikai bendrauja su tėvu pusę kiekvienų atostogų laiko. Konkretų bendravimo laiką šalys suderina ne vėliau kaip 10 dienų iki atostogų pradžios
- G. M. įsipareigoja informuoti S. M. apie neturėjimą galimybių paimti vaikus nustatytomis bendrauti su vaikais dienomis ne vėliau kaip dieną iki numatyto jo susitikimo su vaikais. S. M. turi teisę atsisakyti leisti G. M. susitikti su vaikais ar juos laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga, suplanuotos ekskursijos ar renginiai, tėvo atvykimas pasiimti vaikų būnant neblaiviam ir pan.). Dėl ligos S. M. turi teisę neleisti sergančiam vaikui bendrauti su G. M. tol, kol vaikas pasveiks. S. M. dėl kitų priežasčių (išskyrus vaikų ligą) turi teisę neleisti vaikams bendrauti su jų tėvu ne daugiau kaip dvi dienas per mėnesį;
- vaikams nebendravus su tėvu dėl ankstesniame punkte nurodytų priežasčių, prarastos bendravimo su tėvu dienos kompensuojamos artimiausiais antrais ir ketvirtais mėnesio savaitgaliais (išskyrus Kalėdas, Velykas);
- G. M. bendravimo su vaikais metu užtikrina vaikams saugią ir atitinkančią nepilnamečių vaikų interesus aplinką rūpinasi jų sveikata, auklėjimu ir lavinimu. Savaitgalių bendravimo metu G. M. negali vartoti alkoholio;
- S. M. turi teisę žinoti kur bus vaikai bendravimo su tėvu metu, jei G. M. yra numatęs išvyką su vaikais į kitą miestą. S. M. turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su vaikais telefonu ar kita ryšio priemone;
- R. M. ar N. M. negali būti verčiamas bendrauti su jų tėvu G. M., jei jie (jis) to nenori ir atsisako išvykti iš savo namų;
- S. M. sutinkant G. M. vaikus pasiimti ir grąžinti gali ir kitu laiku ar kitomis dienomis, nei šalių buvo ankščiau susitarta.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.