Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-09-03 · Civilinė byla Nr. 2A-478-253/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-03
Bylos Nr.
2A-478-253/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
Atsakovas
K. T.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
UAB „Kautra“, A. M.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-478-253/2008

Teisėja P. Markauskienė Procesinio sprendimo kategorijos44.2.2; 121.18. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. rugsėjo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko ir Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant atsakovui K. T., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui K. T., tretiesiems asmenims UAB „Kautra“ ir A. M. dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 10 d. Skuodo rajono Šilalės kaime buvo apgadintas UAB „Kautra“ priklausantis automobilis ISUZU TURKUAZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta 17 543,86 Lt žala. Pagal Skuodo rajono apylinkės prokuratūros 2004 m. lapkričio 9 d. nutarimą, autoįvykis įvyko dėl atsakovo K. T. kaltės, t. y. jo padarytų KET pažeidimų, todėl prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 17 543,86 Lt žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nurodė, jog civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems asmens veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp skolininko veiksmų ir padarytų nuostolių, kaltei bei atsiradusiai žalai. Teismas konstatavo, jog byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog atsakovas yra kaltas dėl autoįvykio, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių, ieškovė nepateikė įrodymų, jog padaryta žala yra reali, todėl ieškovės ieškinį atmetė (Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 1 d., 178 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-02-27 sprendimą iš dalies, priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo K. T. ieškovės naudai 8 771,93 Lt žalos atlyginimo, 132 Lt žyminio mokesčio, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 132 Lt žyminio mokesčio ir ekspertizės atlikimo išlaidas. Taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės valstybės naudai priteista 263,16 Lt žyminio mokesčio. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendime nurodė, jog neįrodytas žalos dydis. Jeigu teismas laikė neįrodytu, kad autobuso kairysis šonas, ant kurio buvo apvirtęs autobusas, liko nepažeistas, turėjo būti priteista suma už tuos sugadinimus, kurie buvo laikomi įrodytais. CK 6.249 str. 1 d. nurodo, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Todėl ieškinys negalėjo būti visiškai atmestas.

2. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga K. T. pažeidė KET 114 p. reikalavimus. Šios nustatytos aplinkybės laikomos oficialiu rašytiniu įrodymu ir civilinėje byloje negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus CPK numatytas išimtis. Byloje atlikto eksperimento rezultatai negali būti naudojami, nes eksperimento metu atkartoti eismo įvykio metu buvusias aplinkybes bei nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes būna sunku dėl eksperimentui reikšmingos informacijos nebuvimo ar jos prieštaringumo. Teismo nustatyta aplinkybė, kad KET pažeidė A. M. ir tai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, negali būti motyvu, kad kitas asmuo pažeidimų nepadarė ir dėl avarijos nekaltas. Nustačius A. M. kaltę dėl eismo įvykio ir nepaneigus byloje esančių įrodymų dėl K. T. kaltės, eismo įvykio kaltininkais turėtų būti pripažinti du asmenys, jų atsakomybės dalys turi būti nustatomos atsižvelgiant į kaltės laipsnį. Negalint nustatyti kaltės laipsnio, pripažintina, kad kaltės ir atsakomybės dalys yra lygios. Kadangi eismo įvykio metu padaryta 17 543,86 Lt dydžio žala, pusę jos, t. y. 8 771,93 Lt, turėtų atlyginti atsakovas K. T..

3. Nepagrįstas teismo sprendimas dėl 263,16 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovės, kadangi ieškovė 263,16 Lt žyminį mokestį sumokėjo pateikdama ieškinį dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 10 d. Skuodo rajono Šilalės kaime buvo apgadintas UAB „Kautra“ priklausantis automobilis ISUZU TURKUAZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta 17 543,86 Lt žala, kurią UAB „Kautra“ atlygino ieškovė, kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.

Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 str.). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Taigi ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti 17 543,86 Lt žalą iš šią žalą padariusio asmens. Ieškovas šią žalą atlyginti ieškiniu reikalavo iš atsakovo K. T., o apeliaciniame skunde nurodė, jog reikalauja tik pusę išmokėtos draudimo sumos. Sprendžiant šį ginčą yra taikomos CK 6.263, 6.246–6.248 straipsnių normos dėl žalos atlyginimo bendraisiais pagrindais iš ją padariusio asmens.

Neteisėtą veiką, žalos padarymo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp veikos ir žalos turi įrodyti ieškovas.

Skuodo rajono apylinkės prokuratūros 2004 m. lapkričio 9 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl eismo saugumo taisyklių pažeidimo, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (pridėta baudžiamoji byla Nr. 84-1-00212-04, b. l. 97). Ieškovė atsakovo K. T. kaltę kildina iš šio nutarimo, nes jame nurodyta, kad apdraustasis autobusas kliudė ta pačia kryptimi važiavusį arklinį vežimą, pakrautą šiaudų, kurį tamsiu paros metu, ant vežimo neturėdamas žibintų, kurie turi degti kairėje vežimo pusėje, vadeliojo K. T..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad asmens kaltė dėl padarytos žalos nustatinėjama civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė. Kaltę galima įrodinėti visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Aplinkybės, nustatytos pareigūnų nutarimu, administracinės teisės pažeidimo byloje, taip pat medžiagoje dėl eismo įvykio tyrimo baudžiamojoje byloje yra vertinamos kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo tiriami nei autobuso vairuotojo – trečiojo asmens A. M., nei atsakovo K. T. kaltės dėl žalos padarymo klausimai. Šioje baudžiamojoje byloje buvo apklausti autoįvykio liudytojai, nukentėjusieji, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie transporto priemonių judėjimą, greitį, susidūrimo mechanizmą ir kt. Jų nėra ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2004 m. lapkričio 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra jokių argumentų, kurių pagrindu būtų konstatuota, kad kitų eismo dalyvių veiksmuose nėra Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Šioje civilinėje byloje buvo atlikta autotechninė ekspertizė (t. 1, b. l. 104–107), kurios akte konstatuota, kad K. T., tamsiu paros metu iš dalies kelio važiuojamąja dalimi vadeliodamas vežimą, kurio užpakalinėje dalyje nebuvo šviečiančio raudonos spalvos žibinto, techniniu požiūriu kėlė eismo saugumo grėsmę ir sudarė sunkiai pastebimą kliūtį iš paskos keliu prie jo artėjusio autobuso vairuotojui A. M.. Tokie K. T. veiksmai techniniu požiūriu buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Tačiau iš paskos artėdamas prie iš dalies kelio važiuojamąja dalimi važiavusio vežimo autobuso vairuotojas privalėjo jį saugiai aplenkti, jeigu važiavo leistinu greičiu ir turėjo objektyvią galimybę pastebėti vežimą ne mažesniu kaip 31–51 m atstumu. Tokiu atveju A. M. veiksmai techniniu požiūriu buvo susiję priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu. Trečiasis asmuo A. M., 2004-09-11 apklausiamas Skuodo rajono PK, nurodė, jog vežimą pamatė maždaug 50 m atstumu (pridėta baudžiamoji byla Nr. 84-1-00212-04, b. l. 90–91). 2007-09-10 atlikto eksperimento metu (t. 1, b. l. 187–188) buvo nustatyta, kad vairuotojai pamatė kliūtį 541 m ir 225 m atstumu. Ekspertas V. Pačebutas teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 79), įvertinęs tiek autotechninės ekspertizės, tiek atlikto eksperimento duomenis, davė išvadą, kad važiuojant autobusui leistinu greičiu ir manevruojant į kairę, vairuotojas A. M., važiuodamas leistinu 80 km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priekyje ta pačia kryptimi važiavusiu arklio traukiamu vežimu apvažiuodamas jį, t. y. autobuso vairuotojas turėjo galimybę išvengti susidūrimo su vežimu.

Įvertinęs atsakovo paaiškinimus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus su kitais byloje esančiais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas išdėstytų argumentų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žala autobusui ISUZU TURKUAZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta ne dėl atsakovo K. T. veiksmų, todėl jis neturi pareigos atlyginti žalą (CK 6.263 str.).

Nenustačius atsakovo kaltės dėl žalos, nesvarstytini apeliantės argumentai dėl žalos dydžio.

Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kad nepagrįstai teismo sprendimu iš ieškovės valstybei yra priteista 263,16 Lt žyminio mokesčio.

Bylos medžiaga nustatyta, kad paduodama ieškinį, kurį teismas išnagrinėjo dokumentinio proceso tvarka, ieškovė sumokėjo 263,16 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 2). Gavęs preliminarų sprendimą, atsakovas K. T. pateikė prieštaravimus (t. 1, b. l. 39–40).

Dokumentinis procesas yra viena iš supaprastinto proceso formų, kurios paskirtis yra užtikrinti greitesnį tam tikros rūšies ginčų nagrinėjimą. Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, numatytas CPK XXII skyriuje. Kadangi CPK 430 straipsnio 1 dalis numato, jog priėmus prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmetęs ieškovės ieškinį, iš pastarosios priteisė dar 263,16 Lt žyminį mokestį.

Kaip buvo nurodyta anksčiau, šioje byloje buvo priimtas preliminarus sprendimas (t. 1, b. l. 34–35). Priėmus atsakovo prieštaravimus ir gavus ieškovo atsiliepimą į prieštaravimus, skiriamas teismo posėdis, kuriame byla nagrinėjama iš esmės. Išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti (CPK 430 str. 6 d.). Teismas bylą išnagrinėjo ir ieškinį atmetė, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl 2005-10-04 Skuodo rajono apylinkės teismo preliminaraus sprendimo. Todėl sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad 2005-10-04 preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 10,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.), ir 400 Lt atsakovui K. T. advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti. Patikslinti 2008-02-27 sprendimą, nurodant, kad panaikinamas Skuodo rajono apylinkės teismo 2005-10-04 preliminarus sprendimas ir ieškinys atmetamas.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista 263,16 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai 10,85 Lt (dešimt litų 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovo K. T. naudai 400 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Bronius ValiusSavinijus Katauskas