- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- I-2351-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04720-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
- Trečiasis asmuo
- Kultūros
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei šios institucijos Juridinio skyriaus vyriausiajai specialistei R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo centrui dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. spalio 25 d. aktą Nr. KPD-VL-1007 (toliau – ir Aktas) (b. l. 2–4). Skundą grindė šiomis aplinkybėmis:
1.1. Paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 10 d. gavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2016 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. (7.12-K1-1967) „Dėl apskaitos duomenų patikslinimo Kultūros vertybių registre“, kuriuo buvo informuotas, kad 2016 metų spalio 25 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtoji nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba (toliau – ir Taryba) suteikė teisinę apsaugą (duomenys neskelbtini) kapinynui (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančio į (duomenys neskelbtini) kapinyno, kuriam ginčijamu teisės aktu suteikta teisinė apsauga, teritoriją.
1.2. Nurodė, kad nebuvo informuotas, kad jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje bus atlikti apžiūros, būklės fiksavimo ar tyrimo darbai. Nei pareiškėjas, nei nuomininkas, kuriam išnuomotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, apžiūros, būklės fiksavimo ar tyrimo darbų atlikimo nematė, apie juos nežinojo, todėl pareiškėjui iškilo abejonė, ar apžiūros, fiksavimo ar tyrimo darbai, kurių rezultatas buvo pagrindas priimti skundžiamą sprendimą, buvo atlikti ir ar jie buvo atlikti pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Numanomam kapinynui priskiriama 3 594 kv. m galimai dėl to, kad netoli pareiškėjui priklausančio turto teritorijos (duomenys neskelbtini) rasta viena Romos laikų moneta, o taip pat dėl to, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype „pastebimas nežymus iki 0,5 m vietos pakilimas“. Tačiau šios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindas nustatyti galimos saugoti teritorijos ribas. Tuo atveju, kai asmens nuosavybę ketinama įregistruoti kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybę, remiantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, šis asmuo turėtų būti informuojamas apie vertinimo tarybos posėdį. Nei Taryba, nei Klaipėdos skyrius neinformavo apie planuojamą posėdį, kuriame buvo svarstomas pareiškėjo nuosavybės tesės apribojantis klausimas, nebuvo pateikta jokia informacija ar dokumentai.
1.3. Nurodė, kad negalėdamas dalyvauti Tarybos posėdyje, neturėjo galimybės susipažinti su teikiamais įrodymais, pateikti pasiūlymus, pastabas ar pretenzijas. Tvirtino, kad tokiu būdu buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat buvo pažeistos pareiškėjo, kaip turto valdytojo, teisės įtvirtintos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
II
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–21), savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 8 straipsnio 8 dalis nustato, kad nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga teisinė apsauga. Pagal NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 12 punktą Departamentas tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos kultūros vertybės ir jų duomenys, pagal įstatymų nustatytus reikalavimus kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus. Pabrėžė, kad Departamentas atlieka duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją, tačiau nepriima sprendimo nei dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo Kultūros vertybių registre, nei dėl šių vertybių reikšmingumo, nei dėl vertingųjų savybių ir teritorijų ribų apibrėžimo.
2. Dėl skundžiamo Akto priėmimo aplinkybių Departamentas nepasisakė, pabrėždamas, jog tai nėra susiję su Departamento kompetencija.
III
Atsakovas Taryba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 62–63).
1. Nurodė, kad Taryba, vykdydama NKPAĮ jai pavestas funkcijas ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintu Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), 2016 m. spalio 25 d. Tarybos Aktu suteikė teisinę apsaugą (duomenys neskelbtini) kapinynui.
2. Taryba nurodė, kad nėra abejonių dėl į Kultūros vertybių registrą įrašyto nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) kapinyno paminkliškumo: teritorijoje rasti archeologiniai radiniai – mažiausiai šešios romėniškojo laikotarpio monetos, iš kurių viena šiuo metu saugoma Kretingos muziejuje, lankinė II–VII amžiaus gyvulinė segė (saugoma Kretingos muziejuje), rodo, kad šioje vietoje išlikęs dar nesunaikintas romėniškojo ir vėlesnio laikotarpio kapinynas. Nustatytos saugomos šio objekto vertingosios savybės yra žemė ir jos paviršiaus elementai – reljefas ir kapai su įkapėmis. Ši kapinyno teritorija apibrėžta taip, kad apimtų išsiskiriantį vietos pakilimą, kaip tai numato NKPAĮ 11 straipsnio 2 dalis.
IV
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras (toliau – ir Centras) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 122–124), savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 40 dalį sąvoką vertingoji savybė apibrėžia, kaip kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožą, vertingą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūri. To paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos. Nekilnojamųjų vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį reglamentuoja Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašas, patvirtintas Kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 (toliau – Tyrimų duomenų apimties aprašas).
2. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika, kurioje išaiškinta, kad Tyrimų duomenų apimties aprašas reikalauja atlikti tik reikalingus ir pakankamus objekto kultūrinei vertei nustatyti tyrimus, tačiau nėra pagrindo šio teisės akto nuostatų aiškinti, kaip įpareigojančių kiekvienu atveju atlikti visus jame įvardintus tyrimus, o pagal Tyrimų duomenų apimties aprašo 10 punktą teisė spręsti dėl reikalingų tyrimų rūšies ir apimties yra suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams (LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-2346/2011).
3. Pažymėjo, kad vykdydamas Departamento 2015 m. spalio 27 d. pavedimą Nr. (9.63)2-2466 „Dėl galimai naujai atrasto kapinyno (duomenys neskelbtini)“, Centras parengė ir 2016 m. spalio 18 d. pateikė Departamentui nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą Nr. KPD-VL-1007 dėl (duomenys neskelbtini) kapinyno.
3.1. Rengiant Akto projektą pagal Tyrimų duomenų apimties aprašo 7.1 punktą (fiksavimas – įvairiais būdais (schemomis, brėžiniais, nuotraukomis, fotogrametrija, aktais ir kitokiais dokumentais) užfiksuojama nekilnojamųjų kultūros vertybių esama padėtis. Fiksavimą sudaro: fotofiksacija, apmatavimai, fotogrametrija, topografiniai geodeziniai darbai, saugomų elementų sąrašas, techninės būklės aktas, medžių taksacija, vertybės sunykimo laipsnio nustatymo aktas, sudėtingumo kategorijos nustatymo aktas, apimties (tūrio, ploto) skaičiavimas) buvo atlikta objekto fotofiksacija, apmatavimai, apimties (ploto) skaičiavimas.
3.2. Pagal Tyrimų duomenų apimties aprašo 7.2 punktą (istorinės-meninės raidos tyrimai) patikslinama, detalizuojama ir papildomi nekilnojamųjų kultūros vertybių kultūrinės vertės požymiai bei atrandamos sunaikintos ar sunykusios, lokalizuojami autentiškumo ir kiekybės požymiai, atskleidžiama tokių vertybių istorinė raida, autentiškos medžiagos formavimo būdas ir nustatomi saugotini elementai bei kultūrinės vertės neturintys intarpai. Istorinės meninės raidos tyrimai yra: archeologijos, istorijos ir ikonografijos, ikonologijos, menotyros, architektūros, polichromijos, istorinės statybos ir dekoro technologijos, urbanistikos, kraštovaizdžio, stilistikos, užstatymo evoliucijos, želdynų vertinimo, chronologijos, tipologijos). Buvo įvertinti archeologijos žvalgymo metu aptikti radiniai, nustatyta jų chronologija.
4. Pareiškėjo iškeltą abejonę dėl apžiūros, fiksavimo ir tyrimo darbų, kurių pagrindu buvo priimtas Aktas, vertino kaip nepagrįstą, pabrėždamas, kad šias abejones paneigia Kretingos muziejuje esantys aptikti archeologiniai radiniai, mažiausiai šešios romėniškojo laikotarpio monetos, lankinė gyvulinė sagė, datuojami II-VIII a.
5. Pabrėžė, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus ir šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ar vietovių ribas reglamentuoja Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“. Centras vadovaujantis Aprašo 6 punkto nustatytais vertinimo kriterijais, kultūros paveldo objektui: amžiaus cenzu, autentiškumo požymiais, reikšmingumu, pasiūlė nustatyti kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių pobūdį archeologinį, o bei lygmenį – regioninį.
6. Dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos pažymėjo, kad siūlant apibrėžti (duomenys neskelbtini) kapinyno teritorijos ribas buvo vadovaujamasi NKPAĮ 11 straipsnio 2 dalies reikalavimu, nurodančiu, jog ribos, remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, apibrėžiamos atsižvelgiant į esamų žemės sklypų ar jų dalių ribas, taip pat į kitų nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribas. Centro pasiūlytų apibrėžti teritorijos ribų plano projekte teritorija pažymėta taip, kad ji apimtų laukuose išsiskiriantį nežymų pakilimą, kur ir buvo aptikti archeologiniai radiniai.
7. Dėl patekimo į pareiškėjo teritoriją nurodė, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto bei Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu ĮV-240 patvirtintu Kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūros, būklės fiksavimo ir tyrimo atlikimo užtikrinimo taisyklių 6 punkto nuostatas (toliau – ir Taisyklės), pabrėždamas, kad teisės normos nustato, jog Departamento, savivaldybės paveldosaugos padalinio, taip pat Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių ir pareigūnų, jų įgaliotų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų bei valdytojų veiksmų derinimą atliekant kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūrą, būklės fiksavimą ir tyrimą, tai yra konkrečių kultūros paveldo objektų ir vietovių būklė fiksuojama ir tyrimai atliekami vadovaujantis kultūros ministro patvirtintomis stebėsenomis taisyklėmis ir Kultūros paveldo objekto būklės tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. IV- 199, bei paveldo tvarkybos reglamentais. Atkreipė dėmesį, kad Centras tokių veiksmų neatlieka. Centro veiklos tikslai – tai duomenų, būtinų inventorizavimui apie kultūros paveldą rinkimas ir kultūros paveldo inventoriaus tvarkymas, duomenų ir dokumentų apie kultūros paveldą kaupimas, tvarkymas bei tikslas atlikti istorinius ir fizinius tyrimus, susijusius su kultūros paveldu. Centras, vadovaudamasis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230 patvirtinto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertimo tarybos akto formos pildymo aprašu tik rengia pagal galiojančius teisės aktus vertinimo tarybos aktų projektus bei teikia juos Departamentui, kuris perduoda svarstyti ir tvirtinti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms. Centras nesprendžia, ar nekilnojamosioms kultūros vertybėms reikalinga teisinė apsauga, ar nustačius, kad nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ar vietovė prarado vertingąsias savybes, nuspręsti, kad teisinė apsauga nereikalinga, visas šias funkcijas vykdo vertinimo taryba.
V
1. Teismo posėdyje pareiškėjas G. R. prašė skundą tenkinti skunde nurodomais argumentais.
2. Teismo posėdyje atsakovo Departamento atstovė šios institucijos Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė R. Š. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Liudytojas A. S. paaiškino, kad Centro darbuotojai nekviečia savininkų į laukus, miškus, t. y. tas vietas, į kurias visi gali laivai patekti, kai vertinamos kultūros paveldo vietovės, kad nagrinėjamu atveju savininkui apie jo lauko apžiūrą nebuvo pranešta, kad patvirtina akto 4 priede (b. l. 69-71) nurodomą informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, liudytojo parodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta, kad:
1. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1995 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 5191 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį, nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) k. – 9,78 ha žemės ir 0,77 ha miško (b. l. 12–13).
2. Taryba 2016 m. spalio 25 d. aktu Nr. KPD-VL-1007 nutarė suteikti (duomenys neskelbtini) kapinynui teisinę apsaugą, taip pat nutarė, kad turi būti patikslinti Registre įregistruotos vertybės duomenys. Taryba nustatė, kad nekilnojamoji kultūros vertybė registruojama Kultūros vertybių registre kaip pavienis kultūros paveldo objektas – vieta; vertybė (II–VII a.) – žemė ir jos paviršiaus elementai – reljefas, kapai; reikšmingumo lygmuo – regioninis; plotas – 3 594,00 m² (b. l. 25–28).
3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2016 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (7.12-KL-1967) „Dėl apskaitos duomenų patikslinimo kultūros vertybių registre“ informavo pareiškėją, kad Taryba suteikė teisinę apsaugą (duomenys neskelbtini) kapinynui (b. l. 10).
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino (b. l. 83–86), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi (b. l. 102–107) VAAT 2017 m. kovo 13 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. spalio 25 d. aktą Nr. KPD-VL-1007 (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą).
2. Šioje administracinėje byloje nebėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad Taryba pažeidė NKPAĮ 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą (valdytojas turi teisę teikti pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl jo turto įregistravimo Kultūros vertybių registre, paskelbimo saugomais kultūros paveldo objektu, vietove ar kultūros paminklu), nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartyje administracin4je byloje Nr. A-69-552/2019 konstatavo, kad minėta nuostata nebuvo pažeista. Tačiau šioje byloje būtina įvertinti, ar skundžiamas Aktas yra grįstas faktiniais duomenimis, t. y. atitinkamais tyrimais, nes pareiškėjas abejoja, ar tikrai jo sklype ir toje vietoje fiksuota kultūros paveldo vieta (pareiškėjas neabejoja rastų dirbinių istorine verte).
Teismas apklausė liudytoją A. S., kuris paaiškino, kad akto 4 priede (b. l. 69-71) nurodoma informacija atitinka tikrovę.
Nekilnojamųjų vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį reglamentuoja Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašas, patvirtintas Kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259. Rengiant Akto projektą pagal Tyrimų duomenų apimties aprašo 7.1 punktą (fiksavimas – įvairiais būdais (schemomis, brėžiniais, nuotraukomis, fotogrametrija, aktais ir kitokiais dokumentais) užfiksuojama nekilnojamųjų kultūros vertybių esama padėtis. Fiksavimą sudaro: fotofiksacija, apmatavimai, fotogrametrija, topografiniai geodeziniai darbai, saugomų elementų sąrašas, techninės būklės aktas, medžių taksacija, vertybės sunykimo laipsnio nustatymo aktas, sudėtingumo kategorijos nustatymo aktas, apimties (tūrio, ploto) skaičiavimas) buvo atlikta objekto fotofiksacija, apmatavimai, apimties (ploto) skaičiavimas (b. l. 68). Pabrėžtina, kad Tyrimų duomenų apimties aprašas reikalauja atlikti tik reikalingus ir pakankamus objekto kultūrinei vertei nustatyti tyrimus, tačiau nėra pagrindo šio teisės akto nuostatų aiškinti, kaip įpareigojančių kiekvienu atveju atlikti visus jame įvardintus tyrimus, o pagal Tyrimų duomenų apimties aprašo 10 punktą teisė spręsti dėl reikalingų tyrimų rūšies ir apimties yra suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams (LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-2346/2011). Taigi, atlikus objekto fotofiksaciją, apmatavimus, apimties (ploto) skaičiavimus (b. l. 68), taip pat specialistams (be kita ko, Kretingos muziejaus darbuotojams) įvertinus vertingus radinius (b. l. 69, 70-71), darytina išvada, kad reikiami tyrimai buvo atlikti, o jais grįstas ir Aktas. Be to, pabrėžiama, kad „ateityje tikslinga būtų atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus kapinyno išlikimo laipsniui ir tikslesnei teritorijai nustatyti“ (b. l. 69), o tai atitinka nuostatą, jog teisė spręsti dėl reikalingų tyrimų rūšies ir apimties yra suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams. Teismas negali konstatuoti ir NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto pažeidimo, nes jame numatyta ne valdytojo teisė, o pareiga. Dar daugiau, pareiškėjas galėjo patirti nuostolius tik tada, jei būtų atlikti kokie nors kasinėjimai ar pan. pobūdžio tyrimai: tokių atlikta nebuvo.
3. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo G. R. skundą.
4. Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai ir jo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.