Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-07-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-298-966/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
AN2-298-966/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00353-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-298-966/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00353-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutarimo A. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Ž. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 450 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. sausio 4 d., 23.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, varikliui dirbant dideliais apsisukimais, važiavo ratu staigiai keisdamas važiavimo kryptį, slystant galiniams ratams, sukeldamas pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams (kartu automobilyje sėdėjusiai A. Ž.). Tai darė turėdamas tikslą parodyti savo išskirtinumą bei nepagarbą visuomenei, siekdamas atkreipti dėmesį į save, tai yra vairavo chuliganiškai. Nurodytais veiksmais A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9 punktų reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių A. Ž. kaltę padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas sprendė, kad nusižengimas nebuvo ištirtas išsamiai, pareigūnai nesistengė jo įrodyti, vadovavosi asmeninėmis prielaidomis, kurių jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Vien ta aplinkybė, kad A. Ž. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nepakanka pripažinti jį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį A. Ž. atžvilgiu nutraukė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarimą ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 6 d. nutarimą nepakeistą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

3.1. Skunde nurodoma, kad pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad A. Ž. padarė administracinį nusižengimą. Su A. Ž. automobilyje buvusios A. Ž., kuri yra jo sutuoktinė, parodymai, kurie teisina pažeidėją, turi būti vertinti kritiškai, kadangi ji suinteresuota bylos baigtimi. Nusižengimą A. Ž. padarė sąmoningai, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, demonstravo savo išskirtinumą, ypatingą nepagarbą nustatytai kelių eismo saugumo tvarkai ir kitiems eismo dalyviams. Teismas šiuo atveju nepagrįstai pirmenybę teikė pažeidėjo, jo atstovo argumentams ir neatsižvelgė į pareigūno, užfiksavusio nusižengimą, parodymus. Byloje nėra jokių duomenų, dėl kokių priežasčių ir kas pastūmėjo A. Ž. kelyje elgtis neatsakingai ir pavojingai.

3.2. Skunde pažymima, kad A. Ž. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Todėl nutarimo panaikinimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nuobauda A. Ž. buvo individualizuota tinkamai, įvertinus tiek jo asmenybę, tiek padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė nepagrįstai, t. y. pilnai neįvertino visų surinktų įrodymų.

Atsiliepimas

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovės advokatės K. R. atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino visus surinktus įrodymus, tame tarpe ir policijos pareigūnų paaiškinimus, savo išvadas argumentavo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija neįrodė, kad A. Ž. pažeidė KET reikalavimus, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti iš chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarimas ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu teigiant, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tai lėmė nepagrįsto nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena A. Ž. atžvilgiu nutraukta, priėmimą. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnio nuostatas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

7. Bendrosios įrodymų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje, kurio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutarimą, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas A. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė. Priešingai, negu tvirtinama skunde, administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai A. Ž. veiksmuose nėra įrodyti.

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Analizuodamas administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, vertindamas A. Ž. veiksmus ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sudarančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. Ž. kaltei dėl aptariamo administracinio nusižengimo padarymo įrodyti administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų nepakanka. Nesutikti su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

10. A. Ž. 2019 m. sausio 5 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad dėl padaryto nusižengimo sutinka, labai gailisi. Tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vien tik asmens prisipažinimas nėra pakankamas pagrindas asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Turi būti surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurių visuma būtų pagrindas daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose įrodytumo. Nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų surinkta nebuvo. Surašius administracinio nusižengimo protokolą dėl chuliganiško vairavimo, A. Ž. savo poziciją pakeitė, nurodė, kad chuliganiškai nevairavo, tikslo demonstruoti savo išskirtinumą, nepagarbą visuomenei, atkreipti į save dėmesį, neturėjo, o jo veiksmai (automobilio galinių ratų slydimas, važiavimo krypties staigus pakeitimas), pareigūnų traktuoti kaip chuliganiškas vairavimas, buvo sąlygoti nepalankių ir jo neįvertintų oro sąlygų. Šie A. Ž. paaiškinimai nėra paneigti. Teismo posėdyje buvo apklausti administracinį nusižengimą užfiksavę pareigūnai L. Š. ir D. V., kurie paaiškino, kad patruliuodami tarnybiniu automobiliu pamatė ir išgirdo eismo taisyklių pažeidimą, t. y. matė ir girdėjo kaip automobilių stovėjimo aikštelėje automobilio varikliui dirbant dideliais apsisukimais automobilis sukosi slysdamas galiniais ratais. Vertinant šiuos pareigūnų teisme duotus paaiškinimus visų prima atkreipiamas dėmesys, kad pats A. Ž. neneigė, kad važiuojant automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis pradėjo slysti, jį „užmetė“ į dešinę pusę. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir kartu važiavusi A. Ž. žmona A. Ž.. Be to, teismo posėdyje apklausti pareigūnai nors ir laikėsi pozicijos, kad A. Ž. veiksmai vertintini kaip chuliganiškas vairavimas, kategoriškai netvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kad automobilis važiavo ratu staigiai keisdamas važiavimo kryptį, nurodydami, kad galėjo būti automobilio slydimas šonu, nepilnas ratas, vienas manevras. Esant tokioms pareigūnų teismo posėdyje nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad prie greitojo maisto restorano „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje galimai daromą administracinį nusižengimą pareigūnai, kaip jie teigia, pamatė ir išgirdo patruliuodami tarnybiniu automobiliu gatvėje, pažeidimą nustatė iš automobilio variklio sūkių garso, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų parodymų nelaikė pakankamu A. Ž. kaltės įrodymu. Pritariama nutarime padarytai išvadai, kad pareigūnų L. Š. ir D. V. bendro pobūdžio parodymų, kad A. Ž. chuliganiškos paskatos pasireiškė dideliais jo automobilio variklio apsukų sūkiais, A. Ž. savo kaltę neigiant ir nesant jokių kitų chuliganišką vairavimą įrodančių įrodymų, nepakanka išvadoms dėl A. Ž. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pagrįsti.

11. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms atmetami, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į administracinį nusižengimą užfiksavusio pareigūno parodymus, nepagrįstai pirmenybę teikė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymams, kritiškai nevertino suinteresuotos bylos eiga A. Ž. parodymų. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumos aspektu. Nutarime pateikti išsamūs, byloje surinktų ir teismo posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų, tame tarpe ir policijos pareigūnų, fiksavusių administracinį nusižengimą, parodymų vertinimo motyvai (b. l. 54–56). Vien tai, kad teismo įrodymų vertinimas nesutampa su Institucijos vertinimu, nereiškia, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai. Nors Institucija nesutinka su nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, skunde jokių objektyviai pagrįstu nesutikimo su nutarime padarytomis išvadomis argumentų nėra nurodyta. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų naikinti skundžiamą nutarimą remiantis vien Institucijos manymu, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Institucijos apeliaciniame skunde šis prašymas nėra atskirai argumentuojamas, iš skundo turinio galima spręsti, kad prašymas grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teisme iš esmės yra siejamas tik su įrodymų vertinimu. Dėl Institucijos skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, jau yra pasisakyta, o kitų pagrindų, kuriems esant byla galėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, aukštesnysis teismas nenustatė.

12. Atskirai pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai, būtina vadovautis ne tik baudžiamosiose bylose, bet ir sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą. Administracinių nusižengimų bylose galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankami objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų A. Ž. kaltei pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė.

13. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti remiantis Institucijos skunde nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutarimą A. Ž. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė