Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. B., jos atstovui advokatui R. B., atsakovui A. Č., jo atstovei advokatei A. F., atsakovės N. Č. atstovui advokatui E. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams N. Č., A. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. B.-Tevelė,

Aprašomoji dalis

teismas nustatė:

Atsakovo nuomone, šis teisinis reglamentavimas yra ypač svarbus šioje byloje, kadangi ieškovės elgesys visiškai atitinka didelį neatsargumą ir nerūpestingumą užliejimo metu, net gi galima sakyti jos abejingumas buvo tyčinis, kad tik padidinti nuostolius, kad draudimo kompanija išmokėtų kuo didesnę išmoką už sugadintą turtą.

Svarbu ir tai, kad apie patį apliejimą atsakovai sužinojo tik praėjus net 22 valandoms po užpylimo. Avarija įvyko apie 23 val., tačiau avarinė tarnyba buvo iškviesta tik 00.40 val. Buvo pasinaudota situacija, kad avarijos metu atsakovų nebuvo namuose ir kiti asmenys nesivargino ir nesistengė kuo greičiau lokalizuoti avarijos. Atsakovai nurodo, kad ieškovės baldų sugadinimą galėjo įtakoti ir ankstesnis jų buto užliejimas, kuris įvyko 2016-06-24 iš vienu aukštu aukščiau esančio buto Nr. 17, kurio savininkė yra V. B.-Tevelė. Pažymėtina, kad įvykus 2016-08-15 apliejimui iš atsakovų buto, pirmas butas, esantis po atsakovų butu yra ne ieškovės butas Nr. 13, o trečiojo asmens butas Nr. 17, todėl akivaizdu, kad dėl apliejimo visų pirma buvo aplietas butas Nr. 17, o jau tik per 17 butą vanduo prasiskverbė iki 4 aukšto ieškovės buto Nr. 13. Pažymėtina, kad trečio asmens buto sienoms ir luboms virtuvėje žala net nebuvo fiksuota, todėl tikėtina, kad ir žalos virtuvės kambarys nepatyrė, ir taip pat trečiojo asmens buto baldams ar buitinei technikai žalos nebuvo padaryta, todėl nėra aišku kaip žemiau esantis butas galėjo labiau nukentėti nei aukščiau esantis butas. Atsakovo nuomone, logiška manyti, kad 2016-08-15 įvykęs apliejimas nebuvo toks stiprus, kad galėjo sukelti ieškovei jos nepagrįstai priskaičiuotą žalą virtuvės baldams ir buitinei technikai. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio, kad virtuvės baldai ir buitinė technika buvo sugadinti dėl 2016-08-15 apliejimo, o ne 2016-06-24 įvykusio apliejimo, nes byloje nėra įrodymų kaip ieškovės baldai atrodė ir kaip veikė ar neveikė buitinė technika prieš 2016-08-15 apliejimą, po įvykusio 2016-06-24 apliejimo. Atvirkščiai byloje yra duomenų, kad ieškovei po pirmo apliejimo buvo išmokėta net 4774,08 Eur draudimo išmoka, o po antro užpylimo buvo išmokėta – 1434,15 Eur. Tokios išmokėtos draudimo kompanijos sumos už žalą padarytą ieškovės buto sienoms, luboms, grindims, akivaizdžiai parodo, kad pirmasis apliejimas įvykęs 2016-06-24 buvo žymiai stipresnis. Netgi, jeigu pripažinti, kad žala ieškovei atsirado neva išimtinai tik dėl atsakovų 2016-08-15 užliejimo, atsakovai neturi pareigos atlyginti žalą naujo daikto verte, kadangi byloje yra duomenys, kad virtuvės baldų komplektas gamintas 2001 metais, todėl žala galėtų būti skaičiuojama sugadinto daikto atkūrimo iki įvykio sąnaudomis, įvertinus daikto nusidėvėjimą. Jei skaičiuojant žalą nebūtų įvertintas turto nusidėvėjimas, žalą patyręs asmuo būtų žymiai praturtėjęs žalą padariusio asmens sąskaita. Šiuo atveju turi būti skaičiuojamas ne tik nusidėvėjimas, bet ir privalo būti atsižvelgta į tai, kad baldai ir buitinė technika jau buvo apgadinti po 2016-06-24 užliejimo. Jeigu teismas tenkintų ieškinį, prašė išdėstyti priteistą sumą mokėti dalimis.

Trečiasis asmuo V. B.-Tevelė į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdį pranešta įstatymų nustatyta tvarka, informavo teismą, kad gyvena užsienyje ir į teismo posėdžius atvykti neturi galimybės ( t.1, el. b.l. 190, t.2 el.b.l. 22, 160).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. M., atlikęs ieškovės užlieto buto apžiūrą, nurodė, jog ieškovės butą apžiūrėjo 2016-08-16, nustatė, kad užliejimas buvo smarkus, nukentėjo buto lubos, sienos, virtuvės baldai bei virtuvės buitinė technika, surašė padarytos žalos vertinimo aktą. Kadangi nėra metodikos, kaip apskaičiuoti sugadintų baldų nuvertėjimą, ištyręs iš virtuvės baldų gamintojų panašaus baldų komplekto kainas, vertinimo akte nurodė vidutinės rinkos vertės panašaus baldų komplekto kainą, kaip ieškovei padarytą žalą. Kadangi buitinė technika elektrinė, po kontakto su vandeniu ji yra neremontuotina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškiniu, ieškovė, vadovaudamasi LR CK 6.266 str. 1 dalies nuostatomis, prašo iš atsakovų solidariai priteisti jai padarytą žalą, kuri atsirado dėl iš atsakovų buto įvykusio užliejimo, kurio pasekmėje sugadinti ieškovės buto virtuvės baldai bei virtuvės buitinė technika.

LR CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Taigi, minėta norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovės butas buvo užlietas 2016-08-15 ir, kad užliejimas įvyko iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 21, adresu Taikos g. 253, Vilniuje ( t.1 el.b.l. 13), šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino atsakovas A. Č.. Taip pat pažymėtina, jog atsakovai pripažino savo kaltę dėl ieškovės buto užliejimo, sudarydami su draudiku „Gjensidige“ taikos sutartį dėl šio draudiko regresinio reikalavimo dėl išmokėtos žalos ieškovei ( t.1 el.b.l. 77, 145). Atsakovo argumentai, jog ieškovės virtuvės baldų komplektas ir buitinė technika galėjo būti aplieti užliejimo, įvykusio 2016 metų birželio mėnesį, kai užliejimas įvyko iš trečiajam asmeniui priklausančio buto, jokiais įrodymais neparemti. Byloje yra draudiko „Gjensidige“ atliktas ieškovės buto 2016-06-28 apžiūros aktas ( t.1 el.b.l. 61-64), kuris patvirtina užliejimo, įvykusio 2016 metų birželio mėnesį, faktą. Duomenų, kad nuo šio užliejimo būtų nukentėję ieškovės bute virtuvės baldų komplektas bei buitinė technika, byloje nėra. Taip pat niekuo neparemti atsakovų teiginiai, kad ieškovė delsė iškviesti avarines tarnybas antrojo užliejimo metu ir tokiu būdu pasyviai elgdamasi tik padidino užliejimu padarytą žalą, nes byloje esanti avarinės tarnybos „Grinda“ pažyma ( t.1el. b.l. 69), patvirtina, kad 2016-08-15, 00 val.40min. gautas p. Bieliausko pranešimas dėl patalpų užliejimo, mobilusis santechnikos darbų ekipažas operatyviai atvyko į įvykio vietą ir avariją lokalizavo uždarę karšto ir šalto vandens tiekimo stovus. Taip pat pažymoje nurodyta, kad užlietas buvo ne tik ieškovės butas Nr.13, bet ir butas Nr. 17. Pažymėtina, kad liudytojas S. B. teismo posėdyje nurodė, jog užliejimą jis pajuto apie 24 val. ir iš karto skambino avarinėms tarnyboms, t.y. „Grindos“ duomenys iš esmės atitinka su liudytojo parodymais, todėl atsakovų argumentai dėl ieškovės pasyvumo iškviesti avarinę tarnybą, atmestini, kaip nepagrįsti, o be to, avarinę tarnybą kvietė ieškovės sutuoktinis, nes užliejimo metu, kaip nurodė ieškovė, jos dar nebuvo namuose.

Ieškovės buto užliejimo aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai- ieškovės 2016-08-16 pranešimas draudimo bendrovei „Gjensidige“, draudiko atstovo surašytas 2016-08-16 turto apžiūros aktas ( t.1 el.b.l. 5, 6 -9 ), kuriame nurodyta, kad užlieti trys kambariai, virtuvė. Ieškovė prašomos priteisti sumos dydį grindžia žalos remonto kaštų skaičiavimo atsaskaita Nr. 160808-1 ( t.1 el.b.l. 15-48), kurią atliko VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ ekspertas T. M.. Šioje ataskaitoje nurodyta, jog ieškovės butas apžiūrėtas 2016-08-16, užfiksuotas išbrinkęs virtuvės baldų komplektas, kaitlentė, orkaitė ir mikrobangų krosnelė sulieti vandeniu. Virtuvės komplektui padarytą žalą ekspertas apskaičiavo išrinkdamas vidutinę kainą iš baldus gaminančių įmonių komercinių pasiūlymų, ir padarė išvadą, jog ieškovei atlygintini sugadintos virtuvės baldų komplekto kaštai yra 1840 Eur, kurią ieškovė ir prašo priteisti. Analogišku būdu ekspertas paskaičiavo ir virtuvės buitinės technikos atlygintinus kaštus- kaitlentės keitimo kaštai 293,50 Eur, orkaitės- 305 Eur ir mikrobangų krosnelės- 35 Eur. Taip pat ataskaitoje paskaičiuoti virtuvės buitinės technikos išmontavimo ir sumontavimo darbų kaina, kurią sudaro 87,12 Eur.

Ieškovė pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius buitinės technikos įsigijimą ( t.1 b.l. 142, 153, 154,155,156), kurie patvirtina aplinkybę, kad buitinė technika pirkta 2014 metų vasario mėnesį.

Atsakovai pateikė į bylą liudytojos K. K. notaro patvirtintą liudijimą, kuriuo ji paliudijo, kad 2014-02-24 jai nuosavybė teise priklausantį butą ji pardavė ieškovei kartu su baldais, tame tarpe ir virtuvės baldų komplektu „VokėIII“, kuris pagamintas yra 2001 metais ( t.2 el.b.l. 163).

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis LR CK 6.266 str.1 d. nuostatomis, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas atsakovams atlyginti žalą dėl jos užlieto buto iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, yra pagrįstas. Tačiau, atsižvelgtina į tai, kad virtuvės baldų komplektas yra 2001 metų gamybos, šios aplinkybės ieškovė nenuginčijo, todėl neprotinga būtų tenkinti ieškovės reikalavimą visa apimtimi, kas suteiktų jai galimybę įsigyti visiškai naują virtuvės baldų komplektą, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ( LR CK 1.5 str.), ieškovės prašoma priteisti 1840 Eur suma už baldus mažintina 50 proc., kas sudaro 920 Eur. Analogiškais argumentais, įvertinus aplinkybę, kad įvykio dienai buitinė technika buvo dviejų metų senumo, 30 procentų mažintina suma už aplietą vandeniu buitinę techniką ir priteistina suma sudaro 189,15 Eur. Virtuvės buitinės technikos išmontavimo ir sumontavimo darbų kaina, kurią sudaro 87,12 Eur, laikytina pagrįsta, kaip ir nustatė ekspertas vertinimo ataskaitoje. Remiantis išdėstytu, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 1196,27 Eur žalai atlyginti ( LR CK 6.266 str.1 d., 6.6 str.3 d.).

Ieškovė sumokėjo 58 Eur žyminį mokestį ( t.1 el.b.l. 49), 1100 Eur atstovavimo išlaidų, 70 Eur už žalos paskaičiavimo ataskaitą ( t.2 el.b.l. 40-48, 165), 50 Eur už liudytojo T. M. atvykimą apklausai į teismo posėdį ( t.2 el.b.l. 54,147), t.y. iš viso patyrė 1220 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės ieškinys patenkintas 46,71 proc. ( 1196,27x100 : 2560,62), atitinkamai iš atsakovų lygiomis dalimis patenkintų reikalavimų daliai ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 569,85 Eur (1220 Eur x 46,71 proc., LR CPK 93 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu atsakovei N. Č. paskirta šimtaprocentinė antrinė teisinė pagalba ( t.1 el.b.l. 54-55), už jos atstovavimą prašo priteisti valstybės naudai 544,96 Eur ( t.2 el.b.l. 144), kadangi ieškinys patenkintas 46,71 proc., iš ieškovės priteistina 290,40 Eur valstybės naudai už atsakovės N. Č. atstovavimą ( LR CPK 96 str., 99 str.).

Atsakovas A. Č. patyrė šias atstovavimo išlaidas: 500 Eur ( t.2, el.b.l. 37-39, 150,169), kadangi ieškinys patenkintas 46,71 proc., iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 266,45 Eur atstovavimo išlaidų ( LR CPK 93 str.).

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 12,30 Eur pašto išlaidų, vadovaujantis LR CPK 96 str. nuostatomis, patenkinto reikalavimo daliai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistini 5,7 Eur pašto išlaidų, iš ieškovės -6,6 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. Č. ir N. Č. 1196,27 Eur žalai atlyginti bei lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 284,92 Eur ( viso 569,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. B. naudai.

Priteisti iš ieškovės G. B. atsakovo A. Č. naudai 266,45 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. B. 290,40 Eur valstybės naudai už atsakovės N. Č. atstovavimą teisme, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis -įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės G. B. 6,6 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų A. Č. ir N. Č. lygiomis dalimis 5,7 Eur ( po 2,85 Eur) pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.