Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-10 · Civilinė byla Nr. e2A-2682-912/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-10
Bylos Nr.
e2A-2682-912/2021
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01208-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
AB „Panevėžio energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2682-912/2021Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01208-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.1.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 330,25 Eur skolą, 31 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė – patalpų Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. nesumokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl skolinga ieškovei 330,25 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškiniu, paaiškino, kad 2014 m. spalio 10 d. pastato, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje yra ginčo patalpos, suformuota kaip atskiras pastatas, atskiriant jį nuo kitos pastato dalies. Naujai suformuotame pastate, nėra centrinio šildymo sistemos, kuria šilumos energiją tiektų ieškovė. Pastate įrengtas vietinis centrinis šildymas, o centralizuotas šilumos energijos tiekimas atjungtas. Patalpos, buvusios Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neturi bendro naudojimo patalpų, kuriose būtų tiekiama šilumos energija iš centralizuotų šildymo sistemų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu tenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo 330,25 Eur skolą, 31 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą 361,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kavinė, esanti Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir butas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išraše užfiksuota, kad abiem nekilnojamojo turto objektams yra tiekiamas vietinis centrinis šildymas. Šalys nesudarė rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Teismas sprendė, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su šilumos vartotoju neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų. Atsakovė nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. netinkamai vykdė įsipareigojimus, nemokėjo už patiektą šilumos energiją.

6. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad nėra įrašų apie nekilnojamojo turto objektą Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Duomenys apie naujai suformuotą pastatą neišviešinti, todėl atmetė atsakovės argumentą, kad naujai suformuotame pastate nėra centrinio šildymo sistemos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovės apie teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Dėl to atsakovė neturėjo galimybės pateikti teismui papildomų paaiškinimų, t. y. būti išklausytai.

7.2. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad patalpose nėra centrinio šildymo sistemos, ieškovė negalėjo konkliudentiniais veiksmais sudaryti energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovės ir UAB „Panevėžio butų ūkis“ darbuotojai 1998 m. gruodžio 10 d. nupjovė centrinio šildymo sistemos įvadinius vamzdžius pastogės patalpose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) 11–7, 11–8, 11–9. Tai konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-34164-235/2015). Analogiška situacija išspręsta dėl šilumos energijos tiekimo tame pačiame pastate esančios negyvenamosioms patalpoms Nr. 7, 8, 9 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).

7.3. 2014 m. spalio 10 d. pastato, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje yra ginčo patalpos, suformuota kaip atskiras pastatas, atskiriant jį nuo kitos pastato dalies. Pastatui suteiktas numeris – (duomenys neskelbtini), naujas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Negyvenamųjų patalpų ir butų numeriai liko tie patys, bet pasikeitė jų adresai, t. y. (duomenys neskelbtini) pasikeitė į (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pastato kadastrinių matavimų byla, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkės 2014 m. spalio 10 d. aiškinamasis raštas. Naujai suformuotame pastate nėra centrinio šildymo sistemos. Pastate įrengtas vietinis centrinis šildymas. Šiame pastate nėra bendro naudojimo šilumos energijos vamzdynų.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą` pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Teismas teisingai nustatė, kad neišviešinti duomenys apie nekilnojamojo turto objektą Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovė nepagrįstai teigia, kad pastate nėra centrinio šildymo sistemos. Ieškovė neturi vadovautis pastato kadastrinių matavimų byla ar (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkės raštu. Dėl to ieškovė skaičiuoja mokesčius pagal Nekilnojamojo turto registre išviešintus duomenis.

8.2. Nėra šalių ginčo, kad patalpos Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos. Ginčas kilo dėl skolos už šilumą, skirtą bendroms reikmėms.. Ieškovė tiekia šilumos energiją pastatui Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovės butas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje keliamas apmokėjimo už šilumos energijos teikimo klausimas.

10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo jos apie tai, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

12. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

13. CPK 441 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas (CPK 441 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal 153 straipsnio 2 dalį, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė.

15. CPK 123 straipsnyje reglamentuota procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 4 d. nutartimi skyrė civilinę bylą pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo nagrinėti 2021 m. liepos 8 d., 11.00 val., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Šioje nutartyje teismas išaiškino, kad, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja. Taip pat šia nutartimi teismas nutarė informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie rašytinį teismo posėdį ir pasiūlė jiems pateikti iki 2021 m. liepos 1 d. visus su ginču susijusius įrodymus ar paaiškinimus. Nutartis registruota pašto siunta 2021 m. birželio 4 d. išsiųsta atsakovei gyvenamosios vietos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodyta siunta 2021 m. birželio 22 d. grąžinta teismui, nes atsakovė neatsiėmė siuntos per saugojimo terminą.

17. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas įteikė teismo nutarties, kuria paskirtas rašytinis teismo posėdis, kopiją. Procesinių dokumentų išsiuntimas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad teismas informavo atsakovę apie paskirtą teismo posėdį, jo vietą ir laiką. Procesiniai dokumentai grąžinti teismui neįteikti, bet pirmosios instancijos teismas neužtikrino, kad jie būtų įteiti atsakovei CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ar kitais CPK nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 8 d. išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, neinformavęs atsakovės apie bylos nagrinėjimą. Šis proceso teisės normų, kuriose reglamentuotas šalių informavimas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, pažeidimas pažeidė atsakovės teisę būti informuotai apie rašytinį teismo posėdį, taip pat apribojo jos procesines teises – teikti paaiškinimus, rašytinius įrodymus.

18. Įstatymų leidėjas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalis). Nustatytas proceso teisės normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Skundžiamas sprendimas panaikintas dėl konstatuotų proceso teisės normų pažeidimų, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu materialiosios teisės normų taikymo aspektu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Tenkinti atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Tomas Venckus