Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė D. S. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo panaikinti 2019 m. gegužės 2 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Ūsaitės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),),) po E. S. mirties ir įpareigoti Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarę Stasę Ūsaitę išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą po ieškovės motinos M. S. (kaip teisių perėmėjos dėl palikimo priėmimo po jos sutuoktinio E. S. mirties) mirties.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),), buvo tenkintas jos pareiškimas ir nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad ieškovės motina M. S., mirusi (duomenys neskelbtini),), priėmė palikimą po savo sutuoktinio E. S., mirusio (duomenys neskelbtini),),., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti; kad ieškovė priėmė palikimą po savo motinos M. S., mirusios (duomenys neskelbtini),),., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Įsiteisėjus minimam teismo sprendimui ieškovė kreipėsi į Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarę Stasę Ūsaitę, kad būtų užvesta paveldėjimo byla po ieškovės tėvų mirties ir, kad jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į tėvams priklausantį turtą. 2022 m. sausio 6 d. notarė Stasė Ūsaitė priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė atlikti jos prašomą notarinį veiksmą. Notarės Stasės Ūsaitės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą motyvuojamas tuo, jog jos biure 2019 m. gegužės 2 d. buvo užvesta ir baigta paveldėjimo byla po E. S. mirties, kurioje dėl palikimo priėmimo kreipėsi Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kadangi niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir buvo išduotas palikimo perėjimo Valstybei liudijimas į kompensaciją už Valstybės išperkamą žemę. Kaip nurodyta 2022 m. sausio 6 d. notarės S. Ūsaitės nutarime, 2021 m. lapkričio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendime nieko nepasisakyta apie Valstybės palikimo priėmimą ir liudijimo išdavimą į mirusiojo E. S. turtą, todėl galioja du juridiniai faktai dėl palikimo priėmimo, o notaras neturi teisės panaikinti paveldėjimo perėjimo Valstybei liudijimą ir pripažinti negaliojančiu palikimo priėmimo faktą, tai sprendžia tik teismas. Apie tai, kad dar 2019 m. buvo užvesta paveldėjimo byla ir išduotas palikimo perėjimo Valstybei liudijimas į kompensaciją už Valstybės išperkamą žemę po jos tėvo E. S. mirties, ieškovė sužinojo tik gavusi minėtą notarės S. Ūsaitės nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Iki tol jai net nebuvo žinoma apie tai, kad jos tėvas turėjo teisė gauti kompensaciją už valstybės išperkamą žemę. Kaip yra nurodžiusi ir savo pareiškime teismui dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, ieškovei buvo žinoma apie tai, kad tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini),), tačiau nuosavybės teisių į statinius nei vienas iš jų įregistravę nebuvo, todėl VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazėje jokių duomenų apie šiuos statinius nėra. Be to, jai yra žinoma apie tai, kad ieškovės tėvui E. S. 2001 m. balandžio 6 d. (t. y. jau po mirties) Marijampolės apskrities viršininko įsakymų buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir jo vardu buvo įregistruoti trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini),),. Ieškovės tėvas E. S. taip pat buvo įmokėjęs įmoką už namų valdos žemės išpirkimą iš valstybės. Iki ieškovės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimai į šį paminėtą turtą išduoti nebuvo. Jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl ieškovės tėvui E. S. priklausančio turto bei turtinių teisių paveldėjimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),), neišreiškė ir į bylą suinteresuotais asmenimis įtrauktos bei valstybės interesus atstovaujančios institucijos VĮ ,,Turto bankas“ bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. CK 5.8 straipsnis numato galimybę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Apie tai, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas po jos tėvo E. S. mirties į kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, ji sužinojusi tik gavusi notarės nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t. y. 2022 m. sausio 6 d.. 2021 m. lapkričio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovė faktiniu valdymu priėmė palikimą po savo motinos M. S. mirties, o ji faktiniu valdymu buvo priėmusi palikimą po savo sutuoktinio E. S. mirties. CK 5.9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, o ieškovė yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl įsiteisėjus teismo sprendimui dėl palikimo faktinio priėmimo, turėtų būti panaikintas 2019 m. gegužės 2 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. Ūsaitės išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),),), kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti ieškovės pažeisti teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo (šiuo atveju tėvų) turtą po jų mirties. Panaikinus 2019 m. gegužės 2 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. Ūsaitės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),),), Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Ūsaitė įpareigotina išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą po jos motinos M. S. (kaip teisių perėmėjos dėl palikimo priėmimo po jos sutuoktinio E. S. mirties) mirties (b. l. 1-3).

Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškinį palaiko ir viską tvirtina, kas parašyta ieškinyje. Palikimą sudaro pastatai, namas, trys hektarai žemės be šios kompensacijos, kurią paveldėjo valstybė. Kol šitas paveldėjimo teisės liudijimas nepanaikintas, ieškovė negali susitvarkyti mirusiojo turto, kadangi notarė negali užvesti bylos. Kito turto nėra niekas paveldėjęs ir nieko neatsiras, kas būtų priėmęs palikimą faktinio valdymo būdu. Yra brolis, bet jis nepretenduoja dėl palikimo priėmimo ir palikimo nėra priėmęs. Teisė į kompensaciją atsirado, kai tėčiui buvo gražinta žemės nuosavybė po jo mirties 2001 metais. Jis mirė 2000 metais, o 2001 metais buvo gražinta 3 ha žemės, o vieno hektaro negalėjo perkelti, tai tėtis sutiko hektarą palikti valstybei. Tada atsirado ta kompensacija, bet apie jos išmoką kalba ėjo jau po tėčio mirties. Kol tėtis buvo gyvas, nuosavybės niekas negražino, taip pat ir kompensacijos. Kad valstybė yra priėmusi palikimą, sužinojusi tik iš notarės po teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kompensacijos buvimas buvo pražiūrėtas (2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 9 min. 50 sek. --- 14 min. 25 sek.).