Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. 2021 m. lapkričio 1 d. apie 15.00 val., neturėdamas teisinio pagrindo, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, rado ir tokiu būdu įgijo fizinio asmens svetimą R. T., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, dokumentą - galimybės pasą su QR kodu, kurį neteisėtai laikė su savimi iki 2021 m. lapkričio 1 d. apie 16.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudojo pateikdamas parduotuvės „IKI“ apsaugos darbuotojai V. L..

Kaltinamasis T. B. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d. apie 15.00 val., eidamas šaligatviu (duomenys neskelbtini) gatve, link Šaltkalvių gatvės pusės, kairėje pusėje, po krūmu pamatė gulintį popieriaus lapą, kuris buvo sulankstytas. Pakėlęs pamatė, kad tai yra atspausdintas galimybių pasas, išduotas R. T. vardu. Pastarojo asmens nepažįsta. Minėtą galimybių pasą pasiėmė. 2021 m. lapkričio 1 d. apie 16.40 val., nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), į parduotuvę ,,IKI“. Pats galimybių paso neturi. Nusprendė pabandyti įeiti į parduotuvę, pasinaudodamas gatvėje rastu galimybių pasu. Užėjęs į parduotuvę, priėjo prie galimybių pasams skenuoti skirto aparato, bandė pats nuskenuoti popierinį galimybių pasą, tačiau nepavyko. Prie jo priėjo apsaugos darbuotoja, pasižiūrėjo į pateiktą galimybių pasą ir paprašė jo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tokio su savimi neturėjo. Apsaugos darbuotoja praleido ir jis nuėjo apsipirkti būtinųjų prekių, ko ir atėjo į minėtą parduotuvę. Apsipirkęs, atsisėdo ant parduotuvėje esančio suoliuko, kuris yra įėjus pro pagrindines duris kairėje pusėje nuo įėjimo į parduotuvę ,,IKI“. Sėdėjo ir laukė kol prieis sutuoktinė. Prie jo priėjo nepažįstamas vyras, paprašė parodyti jam savo galimybių pasą. Vyro paklausė, kas jis yra toks, kodėl jam turėtų jį rodyti ir jis pasakė, kad yra kontrolierius ir rankoje laikydamas parodė kažkokį laminuotą pažymėjimą, jis buvo su geltonos spalvos ryškiaspalve liemene, kažkas buvo užrašyta jam ant nugaros. Tuomet jis minėtam vyrui parodė galimybių pasą, su kuriuo buvo įleistas į parduotuvę ,,IKI“. Minėtas vyras klausinėjo ar galimybių pasas yra jo, klausė ar jis yra galimybių pase nurodytas asmuo. Jis nesupratęs minėto vyro pareigų, jam nieko neatsakinėjo. Tuomet minėtas vyras paklausė ar kviesti jam policiją. Jis atsakė minėtam vyrui, kad jis elgtųsi taip kaip turi elgtis. Tuomet priėjo moteris (apsaugos darbuotoja), kuri ir įleido jį į parduotuvę, paprašė jį užeiti į apsaugos posto patalpas ir pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau jis pasakė, kad sulauks policijos ir jie patikrins. Atvykus policija paprašė jo asmens tapatybės dokumento. Pasakė, kad su savimi dokumento pasiėmęs neturiu ir pasakė savo asmens kodą. Policijos pareigūnės nustatė jo tapatybę. Kadangi jo tapatybė nesutapo su galimybių pase nurodytais asmens duomenimis, buvo pristatytas į policijos komisariatą. Galisi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 70-71, 78).

Be T. B. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką – apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje patvirtina kiti bylos duomenys:

BIRT žiūryklės duomenimis 2021 m. lapkričio 1 d. registruotas įvykis – pranešė PC „IKI“ apsaugos darbuotoja, kad pagavo asmenį, kuris padavė ne savo galimybių pasą (b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centras „IKI“. <...> Objektų reikšmingų tyrimui nepaimta. Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 4-15).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra galimybių pasas, atspausdintas ant A4 formato lapo, išduotas R. T. vardu. Pasas išduotas (duomenys neskelbtini) galioja iki (duomenys neskelbtini). Voke pridėtas galimybių paso originalas (b. l. 17-20).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektai yra du vaizdo įrašai. Pirmo vaizdo įrašo pavadinimas „Vaizdo įrašas, kaip asmuo ateina į parduotuvę“ ( 2021-11-01 16_20_19 (UTC+02_00). avi. <...> pro pagrindines duris praeina T. B. (06 sek), stovi prie aparato, skirto galimybių pasų skenavimui su baltu lapu, prie jo prieina parduotuvės darbuotoja, po 2 sek jis užeina į parduotuvės vidų. <...> Antro pateikto vaizdo įrašo pavadinimas „Vaizdo įrašas, kaip minėtas asmuo nueina atsisėsti ant suoliuko ir prie jo prieina kontrolierius“ ( 2021-11-01 16.31.04(UTC+02.00).avi). <...> prie suoliuko prieina T. B., atsisėda, vėliau prie jo prieina parduotuvės darbuotojas, kalba su juo, parodo jam dokumentą. T. B. bando kažko ieškoti pas save kišenėse. Darbuotojas stovi šalia, laukia. Vėliau kaltinamasis atsistoja, ištraukia iš kišenės popieriaus lapą, matosi, kad tai yra galimybių pasas, paduoda jį parduotuvės darbuotojui. Po to, kaltinamasis atsistojo ir kartu su parduotuvės darbuotoju eina link skenavimo aparato. Prie aparato stovi 2 moterys, viena iš jų aprengta kaip parduotuvės darbuotoja, jie visi stovi, tarpusavyje kalba. Vėliau moteris kartu su juo užeina į apsaugos kambarį <...> (b. l. 24-25, 27)

Apklaustas liudytojas V. Z. parodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d. apie 16.40 val. prie jo priėjo prekybos centro apsaugos darbuotoja, kuri pasakė, kad į prekybos salę užėjo klientas, kuris, jos manymu, pateikė svetimą galimybių pasą bei nurodė, kad tas klientas šiuo metu sėdi ant suoliuko. Jis nuėjo prie minėto vyro, kuris buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 165 cm ūgio, lieso sudėjimo. Paprašė, kad jis dar kartą pateiktų savo galimybių pasą ir asmens dokumentą. Minėtas vyras jo paklausė, kas jis toks ir kodėl jis turėtų pateikti savo galimybių pasą ir dokumentą, į ką jis jam atsakė, kad yra kontrolės specialistas bei parodė jam savo darbo pažymėjimą. Minėtas vyras parodė jam savo galimybių pasą, kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini) metais gimusiam asmeniu, tačiau kategoriškai atsisakė pateikti dokumentą, sakydamas, kad jis jo neturi. Tada su minėtu vyru nuėjo prie apsaugos darbuotojos, jis toliau atsisakė pateikti asmens dokumentą. Kadangi asmuo atsisakė pateikti savo dokumentą, apsaugos darbuotoja iškvietė policiją <...> (b. l. 36-37).

Apklausta liudytoja V. L. parodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d. apie 16.20 val. į parduotuvę užėjo nepažįstamas klientas, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 165 cm ūgio, liekno sudėjimo, jis buvo apsirengęs šviesios spalvos sportines kelnes. Minėtas klientas, užėjęs į parduotuvę, iš kišenės išsitraukė sulankstytą popieriaus lapą, kurį išlankstė ir pabandė nuskenuoti galimybių paso tikrinimo aparatą. Tačiau minėtam vyrui nuskenuoti galimybių paso nepavyko. Tada ji, paprašė vyro, kad jis parodytų galimybių pasą. Apžiūrėjusi jį, pamatė, kad jis yra išduotas asmeniui, kuris yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, lyg ir R. T., taip pat pamatė, kad pasas yra galiojantis. Jai sukėlė įtarimą, kad pasas yra išduotas (duomenys neskelbtini) metų gimimo asmeniui, nors jį pateikęs asmuo atrodė žymiai vyresnis. Tačiau minėtas asmuo nuėjo į prekybos salę, o ji jo stabdyti ir vytis negalėjo, nes turėjo užtikrinti kitų asmenų tikrinimą. Bet nusprendė, kad kai asmuo išeidinės iš parduotuvės, paprašys kolegos padėti. Maždaug po 5 minučių minėtas vyras išėjo iš prekybos salės ir atsisėdo ant suoliuko parduotuvės viduje. Tada kolega nuėjo prie minėto vyro ir paprašė pateikti savo galimybių pasą bei asmens dokumentą. Tačiau, vyras kategoriškai atsisakė pateikti savo asmens dokumentą. Tada kolega kartu su minėtu vyru priėjo prie galimybių paso skenavimo aparato. Minėto vyro paprašė, kad jis pateiktų savo asmens dokumentą, tačiau jis tą padaryti atsisakė, tada ji įspėjo, kad jeigu nepateiks savo asmens dokumento, iškvies policiją, bet asmuo toliau kategoriškai atsisakė tai padaryti. Tada ji iškvietė policiją ir minėtą vyrą nusivedė į apsaugos postą (b. l. 30-31).

Liudytoja apklausta Ž. K. parodė, kad jos sūnui R. T. buvo išduotas galimybių pasas. Jis jį atspausdino ant A4 formato lapo ir nešiojo visada su savimi. Apie tai, kad jam išduotu galimybės pasu pasinaudojo svetimas žmogus sužinojo kai pranešė policija. Pasakė apie tai sūnui, jis patvirtino, kad jo galimybės pasas pamestas. Sūnus pasakė, kad nebuvo niekada niekam davęs savo galimybių paso (b. l. 43).

Šie aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Teismo vertinimu T. B. kaltė padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad po krūmu pamatė gulintį popieriaus lapą, kuris buvo sulankstytas. Pakėlė, išsilankstė ir pamatė, kad tai yra atspausdintas galimybių pasas, išduotas R. T. vardu. Minėtą galimybių pasą pasiėmė ir 2021 m. lapkričio 1 d. apie 16.40 val., nuėjo į parduotuvę ,,IKI“. Kadangi pats galimybių paso neturėjo, nusprendė pabandyti įeiti į parduotuvę, pasinaudojant gatvėje rastu galimybių pasu (b. l. 70-71). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, pateiktas galimybių pasas, vaizdo įrašas bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis T. B. neturėjo teisėto pagrindo pateikti kitam asmeniui priklausantį dokumentą – galimybių pasą, tačiau jis pateikė tokį dokumentą ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, T. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. B. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė leisti baudą mokėti dalimis (b. l. 85).

Dėl bausmės skyrimo.

Už BK 302 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę T. B., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas valdymo tvarkai. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: darbingo amžiaus, vedęs, turi vaikų (b. l. 56), SODROS duomenimis dirba (b. l. 60), Administracinių nusižengimų registro duomenimis per vienerius metus baustas už administracinio nusižengimo padarymą, susijusio su KET nesilaikymu (administracinis nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu, paskirta bauda sumokėta) (b. l. 61-62), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 63-64), (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam neskirtinos.

Kaltinamasis T. B. dirba, jam paskirtą administracinę nuobaudą yra sumokėjęs, todėl teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant T. B. bausmę – baudą, nustatant jos dydį artimą minimaliam – 102 MGL, t. y. 5 1000 EUR.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. 68 MGL, t. y. 3 400 EUR.

Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis 2021 m. lapkričio 1 d. apie 17.00 val. buvo laikinai sulaikytas, tai pažymėta vyr. patrulės tarnybiniame pranešime. Taip pat, matyti, kad su kaltinamuoju buvo atliekami procesiniai veiksmai – vykdomos apklausos, įteiktas pranešimas apie įtarimą, paskirta kardomoji priemonė. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra laikinojo sulaikymo protokolo (BPK 140 straipsnio 5 dalis), nėra žinoma iki kada kaltinamasis buvo sulaikytas. Nepaisant to, akivaizdu, kad T. B. buvo laikytas kaip įtariamasis, užkluptas darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos ir buvo teisėtas, todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas T. B. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. 17.00 val. iki 2021 m. lapkričio 1 d. 18.42 val. (viena diena, remiantis paskutiniuoju atliktu procesiniu veiksmu), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 66 MGL (3 300 EUR (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų)) dydžio.

Teismas, įvertinęs skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti baudą sumokėti dalimis, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 20 mėnesių.

Kiti klausimai.

T. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, voke esančią CD laikmeną su vaizdo įrašais bei galimybių pasą, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 102 MGL (5 100 EUR) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 68 MGL (3 400 EUR) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 1 d. 17.00 val. iki 2021 m. lapkričio 1 d. 18.42 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 66 MGL (3 300 EUR (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų)) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, T. B. nustatyti 20 (dvidešimt) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, voke esančią CD laikmeną bei galimybių pasą, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (3 300 EUR) per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

2. Nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jūs turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.