- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-06
- Bylos Nr.
- 3K-3-629/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis, Algis Norkūnas, Juozas Šerkšnas
- Atsakovas
- A. S., V. P. P., A. P., A.
- Ieškovas
- G. A. P.
- Trečiasis asmuo
- Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. S., A. S. ir V. P. P., A. P. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. P. (G. A. P.) ieškinį atsakovei A. S., A. S., V. P. P., A. P., tretiesiems asmenims Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarei J. Neverdauskaitei, Palangos miesto notarei A. Bluškienei dėl pirkimo-pardavimo sutarties, priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais ir iškeldinimo iš patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas, remdamasis CK 1.80 straipsniu, teismo prašė pripažinti negaliojančiais 9/100 dalių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2002 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą; 2005 m. gegužės 12 d. mainų sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą; taikyti restituciją; atsakovus iškeldinti.
Ieškovas nurodė, kad ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sandoris yra niekinis, nes prieštaravo tuo metu galiojusioms imperatyviosioms įstatymo normoms - Advokatūros įstatymo 37 straipsniui. Ieškovas perleido ginčo turtą atsakovei, kuri kaip advokatė atstovavo jam atkuriant nuosavybės teises į šį turtą. Įsigydama patalpas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, 10 000 Lt atsakovė jam nesumokėjo, nes tokiu būdu, t. y. perleidžiant ginčo turtą, jai buvo atsiskaityta už suteiktas advokato paslaugas. 2005 m. gegužės 12 d. mainų sutartimi A. S. ginčo patalpas perleido V. A. P. ir A. P. Šie sudarė mainų sandorį, bet realiai patalpų neperėmė, nes jos yra pritaikytos advokato veiklai. Ieškovo teigimu, mainų sutartis yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad pareikšti ieškinį dėl tokio sandorio negaliojimo gali asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeisti CK 6.227 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovas pripažino, kad ginčijamas sandoris jo teisių ir interesų nepažeidžia. Teismas konstatavo, kad 2004 m. kovo 18 d. Advokatūros įstatyme nedraudžiama pirkti turtą iš buvusio kliento. CK 6.225 straipsnio 1 dalyje nenustatyta teisė ieškovui reikalauti pripažinti sutartį absoliučiai negaliojančia, nes nebuvo pažeisti sutarčių sudarymo teisės principai ir dėl tokių pažeidimų netapo pažeisti ieškovo teisės ir viešasis interesas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 22 d. sprendimu panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimą ir ieškinio dalį tenkino; pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2002 m. rugpjūčio 20 d. A. S. ir G. A. P. 9/100 dalių administracinių patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; taikė abišalę restituciją – ieškovui grąžino ginčo patalpas, o atsakovei iš ieškovo priteisė 10 000 Lt; pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2005 m. gegužės 12 d. A. S., A. S. ir V. P. P., A. P. mainų sutartį ir taikė dvišalę restituciją – grąžino A. S. ir A. S. nuosavybėn 9/100 dalis administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), o V. P. P. ir A. P. nuosavybėn - 0,0600 ha žemės sklypą, esantį Sodų bendrijoje „Pavėsis“; kitą ieškinio dalį (dėl atsakovų iškeldinimo) atmetė.
Teismas nustatė, kad tinkamai įvykdžiusi ieškovo pavedimą 2001 m. lapkričio 28 d. atsakovė prašė atlyginimo – atlygio natūra. Šio pasiūlymo pagrindu buvo sudaryta ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartis ir pasirašytas susitarimas, kad advokatė, veikdama kaip fizinis asmuo, pavedimą įvykdė tinkamai, o ieškovas su ja atsiskaitė. Teismas darė išvadą, kad atsakovei pareikalavus už įvykdytą pavedimą atlygio natūra, jos, kaip fizinio asmens, teisiniai santykiai baigėsi. Pagal galiojusią Advokatūros įstatyme nustatytą tvarką atsakovė privalėjo įforminti atsiskaitymą už pavedimą, tik po to galėjo sudaryti sandorius su savo klientu kaip fizinis asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama advokatė, pažeidė sandorio sudarymo metu galiojusį 1998 m. birželio 25 d. Advokatūros įstatymo 37 straipsnyje nustatytą draudimą – gauti atlygį natūra už įvykdytą pavedimą. Ši teisės norma yra imperatyvi.
Atsakovai V. P. P. ir A. P. ginčo patalpų bendraturčiais tapo mainų sandorio su A. S. pagrindu. Kadangi ji šių patalpų savininke tapo niekinio sandorio pagrindu, tai šiems atsakovams negali atsirasti teisių ir pareigų. Atsakovė, būdama advokatė, turėjo žinoti apie ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sandorio prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl ji negali remtis savo sąžiningumu. Pažeistas imperatyvas veikia ir mainų sandorį, dėl to kiti atsakovai taip pat negali remtis savo sąžiningumu.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniais skundais atsakovai A. S., A. S. ir V. P. P., A. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimą. Kasaciniuose skunduose kasatoriai nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, pateikta sąžiningumo samprata. Teismas netinkamai pritaikė kasacinio teismo išaiškinimą, nes šioje nutartyje yra nurodyta, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis) - kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu ar kaltu. Apeliacinės instancijos teismas plečiamai taikė sąžiningumo nuginčijimo prezumpciją ir iškraipė šios normos taikymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė, kad atsakovė A. S., būdama advokatė, turėjo žinoti apie ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl ji negalėjo remtis savo sąžiningumu, o pažeistas imperatyvas turi įtakos mainų sandoriui, todėl pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį ir kiti atsakovai negali remtis savo sąžiningumu. Tokia kolegijos išvada prieštarauja CK 6.225 ir 6.227 straipsniams ir nėra pagrįsta jokia bylos medžiaga.
3. Apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes priteisė grąžinti ieškovui patalpas, nurodydamas indeksus ir kvadratūrą, kurių po atliktų perplanavimo ir remonto darbų neišliko. Dėl to teismo sprendimas yra neįvykdomas.
4. Teismas neteisingai taikė atstovavimo institutą. CK 2.132 straipsnyje nurodyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sudaromi tik asmeniškai, taip pat kitokius įstatymo nurodytus sandorius. Teismas atsakovę pripažino fiziniu asmeniu, bet sandorį naikino dėl to, kad jis prieštarauja visuomenės interesui. Atsiradusių teisinių santykių tarp fizinių asmenų (tarp įgaliotinio ir įgaliotojo) negalima priskirti prie viešųjų interesų srities objekto. CK ir Advokatūros įstatyme nustatyta, kad sutartinių santykių sąlygas laisva valia aptaria dvi šalys ir tai nėra viešojo intereso dalykas, kurį kolegija įvardijo visuomenės interesu.
5. Kolegija neteisingai sprendė, kad ginčijama patalpų pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes sudaryta pažeidžiant 1998 m. birželio 25 d. Advokatūros įstatymo 37 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad nurodytas įstatymas buvo priimtas iki 2001 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. P. P. ir A. P. kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsakovus pripažino nesąžiningais turto įgijėjais pagal mainų sutartį.
Prisidėjimu prie kasatorių V. P. P. ir A. P. kasacinio skundo atsakovai A. S. ir A. S. sutinka su jo argumentais, todėl prašo jį patenkinti.
Prisidėjimu prie kasatorių A. S. ir A. S. kasacinio skundo Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarė J. Neverdauskaitė prašo jį patenkinti.
Prisidėjimu prie kasatorių A. S. ir A. S. kasacinio skundo atsakovai V. P. P. ir A. P. prašo jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų St. Petersburgo mieste išduotą 2001 m. birželio 1 d. įgaliojimą ieškovas įgaliojo atsakovę A. S. Kretingos rajone tvarkyti visus jo reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Tinkamai įvykdžiusi ieškovo pavedimą 2001 m. lapkričio 28 d. atsakovė prašė ieškovo atlyginimo, nurodydama, kad vietoje apmokėjimo pinigais sutiktų gauti už šį darbą atlygį natūra. 2002 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas pardavė atsakovei 9/100 dalis dviejų aukštų pastate 1B2p patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-26 už 10 000 Lt. Sandorio sudarymo metu galiojo Advokatūros įstatymo 37 straipsnio 3 dalies redakcija, kurioje advokatui nustatytas draudimas pirkti ar kitu būdu įsigyti iš savo kliento turtą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl 1998 m. birželio 25 d. Advokatūros įstatymo 37 straipsnio nuostatos taikymo
A. S. į praktikuojančių Lietuvos advokatų sąrašą įrašyta 1999 metais. Ginčo sandorio sudarymo metu galiojo 1998 m. birželio 25 d. Advokatūros įstatymo 37 straipsnio 1 dalies redakcija, nustatanti, kad advokatas, įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dirbti ar eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, užsiimti verslu, išskyrus teisinės pagalbos teikimą. Darytina išvada, kad atsakovė A. S., būdama praktikuojanti advokatė ir veikdama pagal 2001 m. birželio 1 d. ieškovo išduotą įgaliojimą, vykdė profesinę veiklą ir todėl privalėjo laikytis Lietuvos advokatūros etikos reikalavimų bei rekomendacijų, Advokatūros įstatymo normų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1998 m. birželio 25 d. redakcijos Advokatūros įstatymo 37 straipsnio 1 ir 3 dalys yra susijusios. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Advokatūros įstatymo 37 straipsnio 3 dalį advokatas pats ar kito asmens vardu neturėjo teisės bet kokių sandorių pagrindu įsigyti iš savo klientų, kuriems jis atstovavo ar kuriuos gynė byloje, turto ar teisių į šį turtą. Tokios sutartys negalioja. Notarė 2002 m. rugpjūčio 20 d. tvirtindama ginčo sandorį pažeidė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatą. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas negaliojančia A. S. ir G. A. P. 2002 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 9/100 dalių administracinių patalpų pirkimo-pardavimo, tai reikiamai motyvavo.
Dėl restitucijos
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Taikydamas restituciją atsakovams A. P. ir V. P. P., apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog atsakovė A. S. ginčo patalpų savininke tapo niekinio sandorio pagrindu, todėl ir kitiems atsakovams negali atsirasti teisės ir pareigos mainų sandorio pagrindu. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinės instancijos teismo motyvu negali sutikti, nes civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 27 d. ieškovo G. A. P. ieškinys atsakovei A. S. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas. A. S. 2005 m. gegužės 2 d. pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui prašymą dėl arešto panaikinimo ginčo patalpoms (Civilinė byla Nr. 2-0118-325/2005, b. l. 102). Teismas 2005 m. gegužės 3 d. nutartimi jos prašymą patenkino, panaikino areštą A. S. priklausančių 9/100 dalių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), uždėtą 2005 m. sausio 3 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi. Atsakovai A. S. ir A. S. ginčo patalpas 2005 m. gegužės 12 d. mainų sutartimi perleido V. P. P. ir A. P., kurie turėjo žinoti, kad yra kitų asmenų, reiškiančių į jas atitinkamus reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilines teises ir pareigas įgyjantis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu ne tik dėl to, kad atliko kaltus ar priešingus teisei veiksmus. Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyviai V. P. P. ir A. P. negalima laikyti sąžiningais turto įgijėjais, nes jie turėjo galimybę patikrinti įgyjamo turto statusą. Šie asmenys nėra sąžiningi įgijėjai ir jiems negali būti taikomas sąžiningo turto valdytojo statusas (CK 4.26 straipsnis).
Kasatoriai A. S. ir A. S. taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes priteisė grąžinti ieškovui patalpas, nurodydamas indeksus ir kvadratūrą, kurių po perplanavimo ir remonto darbų neišliko. Dėl to teismo sprendimas yra neįvykdomas. Su šiuo kasatorių kasacinio skundo motyvu teisėjų kolegija negali sutikti, nes restitucija reiškia šalių grąžinimą į pirmykštę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas restituciją, kaip tik ir grąžino šalis į buvusią padėtį. Jeigu kasatoriai turėjo išlaidų, pagerindami gautą turtą, tai įstatymo nustatyta tvarka gali reikšti ieškinį dėl jų atlyginimo.
Kiti kasacinių skundų ir prisidėjimo prie kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.