Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 5 metams; pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. I. priteista 409,58 Lt turtinės žalos ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. G..

Taip pat iš nuteistojo A. I. priteista 1611,10 Lt D. G. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 21 d. apie 03:05 val., viešoje vietoje – greito maisto užkandinėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam D. G. į galvos sritį, nuo kurių D. G. nugriuvo, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinio smilkinkaulio-momenkaulio ir dešinės piramidės lūžį, dešinės ausies būgnelio plyšimą, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t.y. tyčia sunkiai sutrikdė D. G. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Prokuroras nuteistojo A. I. apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo A. I. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei paskyrė nuteistajam teisingas bausmes. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Byloje esantys duomenys, kaip įrodymų šaltinis, teisėjų kolegijos įvertinimu, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija jo nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. Apeliacinis teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį A. I. kaltu, kad jis sunkiai sutrikdė D. G. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų ir sutrikdė viešąją tvarką. Kad nuteistasis nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė šias nusikalstamas veikas, patvirtina paties nuteistojo parodymai, nukentėjusiojo D. G., liudytojų J. N., A. J., M. P., R. T. parodymai, specialistų išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje. Paties smūgių į galvą sudavimo D. G. neginčija ir A. I.. Jis apeliaciniame skunde ginčija D. G. nuo jo smūgių kilusių pasekmių sunkumą, nurodydamas, kad D. G. jokių sunkių ilgalaikių padarinių nekilo, jis nesusirgo jokia sunkia nepagydoma liga, po įvykio grįžo į darbovietę be jokių komplikacijų. Todėl prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 2 d. Šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.

Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-286/2011 ir kt.). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2011, kt.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad smūgius A. I. D. G. į galvą sudavė be jokios priežasties. Jis pats negalėjo paaiškinti kodėl sudavė smūgius, nurodė, kad jam nepatiko kaip D. G. žiūri. Nuteistasis sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajam į galvą, pamatęs, kad nukentėjusysis nenugriuvo, sudavė antrą smūgį, po kurio D. G. nukrito ir prarado sąmonę. Tokiu būdu A. I., be jokios dingsties, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo požiūrį į juos bei aplinką, kurioje jis buvo. Atsižvelgiant į tai, A. I. veiksmai, kuriais jis padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, pagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

Tačiau, kaip minėta, nuteistasis apeliaciniame skunde BK 135 str. 2 d. 8 p. taikymą ginčijo ir tuo aspektu, kad, pasak apelianto, abejonių kelia D. G. nustatyto sveikatos sutrikdymo mastas, kadangi nukentėjusysis, praėjus trumpam laikui po įvykio, jautėsi gerai, grįžo į darbą, jam nebuvo jokių ilgalaikių pasekmių ar nenustatyta jokia nepagydoma liga. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. BK 135 str. numatytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, jo sudėties požymis – padariniai – yra sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas). Pagal BK 135 str. dispoziciją, sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai: asmuo yra susargdinamas ar sužalojamas, jeigu dėl to jis neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas jo kūnas. BK 141 str. pateiktas sąvokų išaiškinimas nurodant, kad sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto taisyklės; konkrečiai tai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, reglamentuojančios sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus. Minėtų Taisyklių III dalyje 6.6.1. punkte nustatyta, kad kitokiu sunkiu sužalojimu laikomi kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matosi, kad D. G. padarytas dešinio smilkinkaulio - momenkaulio ir dešinės piramidės lūžis, dešinės ausies būgnelio plyšimas, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes kaukolės pamato kaulų lūžis sunkiai sutrikdė sveikatą. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais objektyviais bylos duomenimis, kurių patikimumu bei teisėtumu nėra jokio pagrindo abejoti, pagrįstai nustatė, kad D. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina ir teisiamajame posėdyje išnagrinėta teismo medicinos specialisto išvada. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, A. I. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką į BK 138 str. nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas, kadangi jis nuo tyrimo pradžios prisipažino, nuoširdžiai gailisi, barmenės prašė iškviesti greitąją pagalbą D. G.. Kolegija atmeta ir šiuos apeliacinio skundo argumentus. BK 64¹ str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra BK 64¹ str. numatytų sąlygų visumos, kurioms esant būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. I. baudžiamoji byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. ši byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, taip pat joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be to, tai ir negalėjo būti padaryta. Viena vertus, A. I. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kita vertus, jo baudžiamoji byla, pagal BPK 225 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas, buvo nagrinėjama apygardos teisme, kas iš esmės eliminavo pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę (BPK 426 str. 1 d., 273 str. 1 d.). A. I. baudžiamoji byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl, nors nuteistasis ir prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesant visų būtinų BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, sumažinti jam Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas A. I. BK 64¹ str. nuostatų baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.

Iš nuosprendžio matosi, kad teismas, skirdamas A. I. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą, jų reikšmę bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, išvardintas BK 54 str. 2 d. Tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, kaltininko asmenybė ir kt. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe jam pripažino tai, kad A. I. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 s. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką A. I. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir apie tai, kad jis pats prašė barmenės iškviesti sužalotam D. G. greitąją medicinos pagalbą. Tačiau byloje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad pats nuteistasis ne tik nesuteikė nukentėjusiajam jokios pagalbos, net nebandė jos suteikti, o iš karto po padaryto nusikaltimo pasišalino iš įvykio vietos. Greitąją pagalbą nukentėjusiajam iškvietė greito maisto užkandinės darbuotoja. Todėl pripažinti A. I. atsakomybę dar vieną lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 1 p., šiuo atveju pagrindo nėra. Taip pat teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę – A. I. anksčiau keletą kartų teistas, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, todėl pagal BK 27 str. laikytinas recidyvistu, baustas administracine tvarka. Nepaisant visų šių aplinkybių teismas A. I. skyrė mažesnę bausmę nei BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytas vidurkis. Pagal BK 284 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė irgi mažesnė už šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu. Todėl kolegija daro išvadą, kad ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos per griežtomis. Jos švelninti pagrindo nėra.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės taip pat yra teisingos, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka galiojančią teisminę praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti.