Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei G. M. dėl skolos arba nepagrįstai įgytų lėšų, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Gyvenant (duomenys neskelbtini) bendro ūkio nevedė, bet atsakovei teikė finansinę pagalbą. Jai pinigai buvo reikalingi tikslu išlaikyti savo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Su atsakove buvo aiškiai sutarta, kad tai yra skolinami pinigai ir ji privalės pinigus grąžinti. Pinigai į atsakovės banko sąskaitą buvo pervesti bankiniais pavedimais iš jo sąskaitos, 11 599,99 svarų (13 070,00 Eur), laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio iki 2022 m. rugpjūčio.

Paskolinus atsakovei pinigus, ilgai netrukus santykiai pradėjo keistis ir po poros ar trejeto mėnesių atsakovė tiesiog per vieną dieną išsikraustė be perspėjimo. Jis nedelsiant pareikalavo grąžinti paskolintus pinigus, bet atsakovė į prašymus rimtai nereagavo, jokių veiksmų, kurie rodytų pastangas vykdyti savo įsipareigojimus, nerodė. Jis ne kartą kreipėsi į atsakovę su reikalavimu grąžinti skolą, bet tik teisminiu būdu pavyko susitarti dėl dalies - 12 000,00 Eur skolos priteisimo, kuri buvo įtvirtinta taikos sutartyje, patvirtinta Tauragės apylinkės teismo 2022-04-19 nutartimi.

Esant tokiai situacijai jis yra priverstas ginti savo teises teisminiu būdu dėl likusios negrąžintos skolos dalies priteisimo pagal bankinius pinigų pervedimus nurodytu laikotarpiu. Iki šiol atsakovė skolos grąžinimo klausimais visiškai nebendrauja, tikrų ketinimų grąžinti skolą nerodo.

Paskolos sutarties įrodinėjimo atveju teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą. Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą.

Teismui manant, kad jis neįrodė paskolinių santykių su atsakove, prašo priteisti prašomą sumą iš atsakovės kaip be pagrindo įgytas lėšas. Jo nuomone, LR CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškos prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas.

Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio iki 2022 m. rugpjūčio banko pavedimais atsakovei į sąskaitą pervedė 11 599,99 svarų (13 070,00 Eur), kas reiškia, kad atsakovė yra praturtėjusi dėl jo veiksmų. Dėl šios priežasties jo turtas sumažėjo 13 070,00 Eur suma, kas atitinka atsakovės praturtėjimą. Atsakovė praturtėjo, nes jis jai perdavė aukščiau nurodytą sumą, t. y. egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp jo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Atsakovės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo. Nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškus ieškinį. Nėra pagrindo spręsti, kad jis būtų prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką.

Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja LR CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu.

Sprendžiant šalių ginčą dėl perduotų pinigų paskirties ir atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, yra pagrindas vadovautis ir LR CK 6.193 straipsniu, kuriame numatyta, kad aiškinant sutartį, yra privalu nagrinėti šalių tikruosius ketinimus, atsižvelgti į tai, kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes bei į sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šios nuostatos aktualios ir vertinant mokėjimo pavedimų, patvirtinančių pinigų pervedimus atsakovui, paskirtį.

Atvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), su ieškovu vedė bendrą ūkį. Tol kol buvo tvarkomi visi jai ir vaikams reikalingi dokumentai, ieškovas savo vardu už jos vaikus sutvarkė išmokas, kurios siekė apie 750 svarų per mėnesį. To jis nebūtų galėjęs padaryti, jeigu nebūtų vedę bendro ūkio, nebūtų buvęs jos gyvenimo draugas, kadangi jis nėra vaikų biologinis tėvas. Išmokas už vaikus R. S. gaudavo į savo banko sąskaitą, iš kurios pervesdavo po 100, 200, 400 svarų į jos banko sąskaitą. Vedama pinigų suma nebuvo stabili. Kadangi vedė bendrą ūkį, ji rūpindavosi maisto gaminimu, pirkiniais bei namų ruoša.

2021 m. gegužės mėn. ieškovas į jos banko sąskaitą pervedė 21 500 svarų, mokėjimo paskirtyje nurodydamas - dovana, o praėjus nepilnai mėnesiui po šių pinigų pervedimo, raštu patvirtino, kad ji jam neskolinga. Iš ieškovo banko sąskaitos į jos banko sąskaitą pervestų 21 500 svarų daugiau nei 10 000 svarų buvo išmokos už vaikus. 2022 m. ieškovas kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus dėl 25 977,27 Eur skolos iš jos priteisimo. Nors ieškovas minėtą pinigų sumą (21 500 svarų) pervedė kaip dovaną ir tą patį patvirtino savo parašu raštelyje, tačiau norėdama galutinai nutraukti visus santykius su ieškovu, susitarė taikiai ir ji įsipareigojo iki 2027 m. kovo 25 d. R. S. į jo banko sąskaitą pervesti 12 000 Eur. Šią 12 000 Eur sumą, konvertuotą į Didžiosios Britanijos svarus, ieškovui grąžino 2023 m. balandžio-gegužės mėn.

Po priimto teismo sprendimo ji nuolatos buvo persekiojama – dienomis ir naktimis ieškovas skambindavo iš savo telefono numerio bei užslaptinto numerio 200 kartų. Taip pat nuolatos rašydavo žinutėmis į „Whatsapp“ ir „Facebook“ programėles, siųsdavo laiškus į elektroninį paštą. Visų žinučių tikslas buvo šantažuoti, manipuliuoti, grasinti ir įbauginti. Bijodama dėl savo pačios ir vaikų saugumo, kreipėsi į policiją dėl persekiojimo. (duomenys neskelbtini) remiantis Nepriekabiavimo įsakymu pagal 1996 m. Šeimos teisės įstatymo 42 skyrių, ieškovui R. S. buvo apribota teisė 6 mėnesius artintis prie jos ir gyvenamosios vietos, naudoti smurtą, grasinti, trukdyti ramybę, erzinti, rašyti žinutes, bandyti susisiekti su jos vaikais, t. y. bet kokiomis priemonėmis su ja susisiekti.

Esminė jų santykių iširimo priežastis - besaikis alkoholio vartojimas, dėl kurio nei ji, nei jos vaikai neturėjo ramybės. Dienomis ir naktimis garsiai klausydavosi muzikos. Ieškovas prieš ją ir vaikus naudojo psichologinį smurtą, jais manipuliavo, gąsdino, šantažavo, dažnai paranojiškai elgdavosi, kaltindavo ja ir vaikus nebūtais dalykais. Galiausiai patyrė fizinį smurtą, todėl tą pačią dieną pas ją atvyko pusseserė V. Č., kuri ją su vaikais išsivežė iš (duomenys neskelbtini).

Aplinkybes, kad su ieškovu kartu gyveno, kad vedė bendrą ūkį, apie ieškovo elgesį su ja, gali paliudyti jo pusbrolio gyvenimo draugė R. S., taip pat jo pusbrolio R. žmona A. Š., pusseserė V. Č. ir draugė M. B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas pareiškė atsakovei du alternatyvius reikalavimus – priteisti pinigų sumą kaip negrąžintą skolą arba kaip be pagrindo įgytą turtą.

Pirmuoju atveju ieškovas įrodinėja, kad jis pinigus atsakovei skolino ir juos ši privalėjo grąžinti. Aiškino, kad atsakovei reikėjo atsiskaityti už butą, nes ją terorizavo buvęs vyras, todėl jis pasiūlė paskolinti pinigų ir paskolino 25 000 Eur, kad ji galėtų atsiskaityti ir tokiu būdu buvęs vyras paliktų ją ramybėje. Dėl šių pinigų jie yra išsisprendę taikiai – atsakovė grąžino jam 12 000 Eur. Šiuo atveju jis prašo iš atsakovės pinigų, kuriuos jis pervesdavo į atsakovės sąskaitą jos reikmėms, vaikams, jis juos išlaikė. Ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo eigoje kito priklausomai nuo byloje paaiškėjusių faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Iš pradžių ieškovas teigė, kad su atsakove bendro ūkio nevedė, kad tik šiaip bendravo, todėl pinigus jai davė aiškiai kaip paskolą, kurią ji privalėjo grąžinti. Vėliau jau neneigė, kad ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su atsakove kaip sugyventiniai, kaip šeima, kartu gyveno ir trys atsakovės vaikai. Apie tai posėdžio metu teigė atsakovė, jos paaiškinimus patvirtino liudytojomis apklaustos M. B. ir A. Š.. Iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad į jo sąskaitą buvo pervedama apie 1 300 svarų pašalpa jam ir išmokos atsakovės vaikams kas mėnesį apie 700 svarų. Ieškovas neneigia atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), jis pasirūpino išmokomis vaikams. Jis suorganizavo dokumentus tokiu būdu, kad išmokos vaikams būtų pervedamos į jo sąskaitą. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad ne šiaip sau ieškovas padėjo atsakovei įsikurti (duomenys neskelbtini), bet kad jie gyveno kartu kaip šeima.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Ieškovas konkrečiai nenurodo, kokia suma ir kada buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą, o tik bendrai paminėjo, kad 11 599,99 £ (13 070,00 Eur) pervedė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio iki 2022 m. rugpjūčio. Iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašo matyti, kad tokie pervedimai atsakovei buvo atlikti, pinigai pateko į jos sąskaitą, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad tie pavedimai padaryti pagal paskolos sutartį. Kaip minėta, yra nustatyta, kad šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, kūrė planus ateičiai, persikėlė į naują būstą, atsakovė pradėjo dirbti ir savo lėšomis prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Ieškovas nepaneigė, kad jo pervestos lėšos atsakovei nebuvo panaudojamos šeimos poreikių tenkinimui.

Taigi, ieškovas neįrodė vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų – atsakovės įsipareigojimo grąžinti pavedimu gautus pinigus. Nesant įrodytų paskolos teisinių santykių, nėra ir teisinės prievolės grąžinti paskolą, dėl to ieškinys negali būti patenkintas.

Ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas ir kitu, alternatyviu jo prašomu pagrindu, tai yra priteisiamos kaip be pagrindo įgytos lėšos.

Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota, joje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.

Paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Bylose dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą.

Kaip jau minėta, nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo nurodomu pinigų pervedimo laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio iki 2022 m. rugpjūčio, šalys gyveno kaip šeima, tai yra, vedė bendrą ūkį. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina atsakovės teisę gauti iš savo sugyventinio lėšas šeimos poreikių tenkinimui, tuo labiau, kad tuo metu ji nedirbo ir neturėjo savo pajamų. Be to, nemažą dalį tų pravestų pinigų sudaro valstybės skirta išmoka atsakovės vaikams. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė be pagrindo įgijo ieškovo jai pravestas lėšas, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas.

Atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą priteisti pinigų sumą, išvestinis reikalavimas priteisti iš atsakovės palūkanas, negali būti patenkintas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nutaria:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.