Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-183-615-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-22
Bylos Nr.
1S-183-615-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Pareiškėjas
V. Š.
Kategorijos
Nuorašas:Byla Nr.1S-183-315/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arunas Kisielius,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo V. Š. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 24 d. nutarties, kuria atmestas V. Š. skundas del Vilniaus m. apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores Kristinos Verbickaites 2009-10-27 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima,

Aprašomoji dalis

nustate:

2009-10-19 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas 2009-10-09 V. Š. pareiškimas, kuriame prašoma pradeti ikiteismini tyrima del R. S. galimai nusikalstamos veikos.

Šalies argumentai

Pareiškejas savo prašyma motyvavo tuo, kad yra Negyvenamuju patalpu (lofto), adresu Švitrigailos g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkas. Nutare šias patalpas pertvarkyti i muzikos studija. Nusamde architekta A. K., kuris parenge lofto interjero projekta. Per pažistamu žmoniu rekomendacijas surado R. S., kuris emesi atlikti rangos darbus. Pradžioje tarp jo ir R. S. vyko derybos žodžiu, susirašinejimas elektroniniais laiškais. Savo 2008-01-09 elektroniniame laiške trauktinas baudžiamojon atsakomyben asmuo R. S. nurode apytiksles lofto irengimo darbu kainas. Nurode, kad visi darbai kainuos 130 000 Lt. R. S. savo pakartotiniame 2008-01-15 elektroniniame laiške išskyre 4 rangos etapus ir ivardijo kiekvieno iš atliktinu etapu kaina: pirmas - 25000 Lt, antras - 40000 Lt, trecias - 57000 Lt, ketvirtas - 80000 Lt. Abiejuose laiškuose nurodoma, kad „darbu kainos gali keistis ne daugiau nei 5 procentai nuo bendros darbu sumos. Medžiagu kainos iskaiciuotos i darbu ikainius“. Kadangi pasiulyta bendra rangos darbu kaina jam tiko, R. S. 2008-01-15 elektroniniu laišku atsiunte Statybos rangos sutarti Nr. ST-005 savo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei prieda prie šios sutarties, kuriame buvo išvardinti rangos darbai, turintys apimti pirmaji lofto irengimo etapa. Sutartis ir priedai buvo pasirašyti 2008-01-15, po to jis pervede UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20000 Lt ir rangos darbai buvo pradeti. Po keliu menesiu darbai buvo pajudeje i prieki, darbus vykde R. S. vadovaujami darbininkai, vienas iš ju V.K. Tada R. S. pokalbio metu papraše nutraukti mineta sutarti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kadangi ketina dirbti toliau kaip fizinis asmuo be nauju rangos sutarciu, kol neisteigs naujos imones ar negaus patento, taip pat papraše pinigus pervedineti jo žmonai V. S., kadangi jam taip patogiau. Pareiškejui sutikus, rangos sutartis buvo nutraukta 2008-02-25. Pagal rangos sutarties nutraukimo susitarima UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam turejo gražinti 20000 Lt, taciau pinigu negražino.

Siekdamas, kad vyktu rangos darbai, pareiškejas laikotarpiu nuo 2008-03-04 iki 2008-08-21 V. S. pervede 119680 Lt, taigi bendrai už rangos darbus sumokejo 139680 Lt. Visas lofto irengimas turejo kainuoti 130000 Lt. Nepaisant to, 2008-10-15 R. S. elektroniniu laišku praneše, kad visu pinigu rangos darbams atlikti neužteks, papildomai reikes 37850-38500 Lt. Pareiškejas su tokiu pasiulymu nesutiko, toliau tarp jo ir R. S. seke susirašinejimas elektroniniais laiškais apie tai, kaip butu galima išspresti susidariusia situacija. Po kurio laiko pareiškejui grižus i Lietuva, jis pamate, kad R. S. iš lofto pasišalino. Su savimi pasieme (pasisavino) už pareiškejo pervestus pinigus pirktas plyteles, be to, paaiškejo, kad yra skolingas savo statybininkams 8000 Lt. Pareiškejas nustate, kad lofto rangos darbai buvo tik ipuseje. 2009-01-26 tai buvo užfiksuota antstolio, surašant faktiniu aplinkybiu nustatymo protokola. Iš protokolo matyti, kad R. S. atliko tik pirmojo ir antrojo etapo rangos darbus. Be to, pareiškejo pažistamas L. G. sudare atliktu darbu samata, kurioje nustate, kad R. S. atliko darbus už 62471,32 Lt. L. G. patikino, kad jei reiketu atlikti ekspertize teismui (kuri kol kas del lešu trukumo nebuvo atlikta), rezultatai galetu skirtis 5000 Lt.

Sužinojes šias faktines aplinkybes, pareiškejas pradejo dometis, kaip galetu atgauti V. S. pervestus pinigus. Sužinojo, kad R. S. su žmona išsiskyre 1998 m., taciau jau po skyrybu jiems gime vaikai, kuriuos jie abu augina. Tai rodo, kad skyrybos buvo fiktyvios, formalus žingsnis galimoms aferoms ir sukciavimui daryti, siekiant atskirti R. S. ir V. S. turtine atsakomybe.

Šios aplinkybes, pareiškejo teigimu, rodo, kad R. S. kartu su V. S. padare nusikaltima numatyta LR BK 182 str. R. S. samoningai kito asmens (V. S.) naudai igijo svetima turta. Sukciavimas pasireiške tuo, kad R. S. pradžioje sudare ispudi, kad sažiningai atliks rangos darbus, taciau veliau nurode pinigus pervesti žmonai, o pats rangos darbu atliko tik del akiu, kad nebutu akivaizdi jo apgaule. R. S. apgaule pradejo ryšketi tada, kai jis pareikalavo papildomu 37850-38500 Lt bei paaiškejus, jog rangos darbu atlikta tik už 62471,32 Lt. Negana to, jis neatsiskaite su darbininkais, kurie dirbo lofte. Be to, R. S. veiksmuose taip pat yra LR BK 183 str. numatyto nusikaltimo požymiu, kadangi jis išsineše iš lofto plyteles, kuriu kaina 1640 Lt.

Išnagrinejusi pareiškejo V. Š. pareiškima, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurore Kristina Verbickaite 2009 m. spalio 27 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nesant duomenu apie padaryta veika, turincia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pareiškejas mineta nutarima apskunde Vilniaus m. 1 apylinkes teismui, kuris 2009-11-24 nutartimi pareiškejo skunda atmete.

Šalies argumentai

Skundu V. Š. (toliau – Pareiškejas) prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009-11-24 nutarti ir pradeti ikiteismini tyrima R. S. atžvilgiu del galimai padarytos nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 182, 183 str., o V. S. atžvilgiu – del galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teiseja neisigilino i jo skunda arba ignoravo jo pateiktus argumentus. Pabrežia, kad 2008-01-15 rangos sutarti ir jos priedus sudare ne su R. S. kaip fiziniu asmeniu, o su pastarojo tuo metu vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todel jis negali pasinaudoti CK nuostatomis, reglamentuojanciomis rangos sutarti, atgaunant pinigus, perduotus ne paciam R. S., bet jo sutuoktinei. Ši sutartis faktiškai yra ivykdyta ir del jos nevykdymo ar netinkamos vykdymo pareiškejas neprašo pradeti ikiteisminio tyrimo. Pareiškejo teigimu, jis nurode, kad R. S. melagingais pažadais ji apgavo ir itikino, kad jis turi pervesti R. S. sutuoktinei V. S. 119 680 Lt, o šiu pinigu perdavimas nebuvo iformintas rašytineje rangos sutartyje del to, kad R. S. teige, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja, o jam patogiau, kad pinigai butu pervedami jo sutuoktinei. Iš to akivaizdžiai matyti, kad R. S. apgavo pareiškeja ir pateike klaidinancia informacija. Pareiškejas teigia negalintis savo iniciatyva atlikti ikiteisminio tyrimo, t.y. apklausti liudytoju, išsiaiškinti, kam buvo panaudoti pinigai, pervesti V. S. ir pan.

Naikintinoje Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009-11-24 nutartyje konstatuota, kad nenustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vadovas R. S. ir V. S. butu tureje tycia pasisavinti svetima turta, taciau neatlikus ikiteisminio tyrimo neimanoma objektyviai atsakyti i ši klausima. Pareiškejas atkreipia demesi, kad R. S., atliko pirmaji lofto rangos etapa sekmingai ir taip igaves pareiškejo pasitikejima išviliojo iš jo 119 680 Lt, kuriuos pastarasis pervede jo netikrai žmonai V. S.. Be to, pažymi, kad apylinkes teismo nutartyje nieko nepasisakyta del turto pasisavinimo pagal BK 183 str. Tai grubiai pažeidžia BPK nuostatas, reglamentuojancias, kad teismo sprendimai turi buti motyvuoti. Teisineje valstybeje yra netoleruotina tokia situacija, kai stengiantis atstatyti teisinguma, surenkami visi imanomi dokumentai, nuosekliai aprašomos faktines aplinkybes apie pareiškejo atžvilgiu padaryta sukciavimo veika, o prokuratura ir ikiteisminio tyrimo teisejas atsisako pradeti ikiteismini tyrima. Nusikalstama sukciavimo bei turto pasisavinimo veika buvo pažeista pareiškejo teise i nuosavybe, kuria garantuoja Konstitucija bei Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencija. Be to, pareiškejo teigimu, jam itin aktualu, jog butu skirtas laikinas nuosavybes teises apribojimas V. S. ir R. S. atžvilgiu, nes, priešingu atveju, gali smarkiai sumažeti galimybes tinkamai igyvendinti teise i prarastos nuosavybes susigražinima.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo skundas atmestinas.

LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Pagal LR BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Pažymetina, kad skundo ar pareiškimo apie nusikalstama veika padavimas bet kokiu atveju neipareigoja ikiteisminio tyrimo pareiguno ar prokuroro pradeti ikiteismini tyrima, tai sprendžiama atsižvelgiant i tai, ar tam yra pagrindas.

Pagal LR BK 182 str. sukciavimas – svetimo turto užvaldymas arba teises i turta igijimas apgaule. Butinuoju sukciavimo požymiu yra šio nusikaltimo padarymo budas. Sukciavimo esme ta, kad igyjant svetima turta, teise, išvengiant ar panaikinant turtine prievole yra panaudojama apgaule. Butinasis požymiu – apgaules panaudojimas. Šiuo atveju apgaule panaudojama turint tiksla suklaidinti turto savininka ar kita asmeni, kurio žinioje turtas, ir pastarieji savanoriškai perleidžia turta ar turtine teise. Apgaule gali pasireikšti žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Apgaule skirstoma i aktyviaja ir pasyviaja apgaule. Aktyvioji apgaule bus tada, kai yra pateikiamai tam tikri apgaulingi duomenys. Pasyvi apgaule yra tada, kai yra nutylimi tam tikri duomenys.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2008-01-15 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. Š. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. ST-005. Kaip teisingai nurode tiek prokurore, tiek apylinkes teismas, esminis sukciavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis ji nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldyma neteisetu, yra tycinis apgaules naudojimas prieš turto savininka ar valdytoja. Taigi sutarciu pagrindu tarp šaliu atsirade civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti i baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms salygoms, kurios siejamos su sudarytos civilines sutarties vykdymo objektyviu apsunkinimu, vienos iš sutarties šaliu samoningais tyciniais veiksmais, užkertanciais kelia vykdyti sutarti, galimybe atkurti pažeistas teises civiliniu teisiniu budu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykde savo isipareigojimus iki 2008-08-21. Atsižvelgiant i tai, manytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. S. išankstines tycios apgauti V. Š. neturejo. Taip pat nenustatyta, kad R. S. ar V. S. butu tureje išankstine tycia pasisavinti pareiškejo turta, tokiu duomenu nepateike ir pats pareiškejas.

Šiuo atveju, tarp šaliu susikloscius prievoliniams teisiniams santykiams, pareiškejas, kaip kreditorius, turi teise reikalauti iš skolininko, kad pastarasis ivykdytu savo pareigas. Pareiškejas nurodo, kad negali pasinaudoti CK nuostatomis, reglamentuojanciomis rangos sutarti, atgaunant pinigus, perduotus ne paciam R. S., bet jo sutuoktinei. Šis argumentas yra atmestinas kaip nepagristas ir deklaratyvaus pobudžio, nes fakto, kad pareiškejas savo teises butu gynes civilinio proceso tvarka, nepatvirtina jokie bylos duomenys, taigi civilines teisines priemones apginti galimai pažeistas savo teises nera išnaudotos. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pareiškejas galimybe savo teises ir interesus apginti civilinio proceso tvarka nepasinaudojo, o baudžiamoji teise yra ultima ratio, t.y. paskutine priemone apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisines gynybos priemones.

Jokiu objektyviu duomenu, suteikianciu pagrinda manyti, jog R. S. ir V. S., apgaule igijo ir pasisavino pareiškejo turta, t.y. padare nusikalstamas veikas, numatyta LR BK 182, 183 str., byloje nepateikta ir nenustatyta.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta aukšciau, teismas pažymi, kad pagristai atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Išanalizavus pareiškejo skunda bei pateikta medžiaga, konstatuotina, kad pateiktuose dokumentuose nera nustatyta nusikalstamu veiku, del kuriu prašoma pradeti ikiteismini tyrima, požymiu, pareiškejo skunde iš esmes atkartojami tie patys subjektyvus, deklaratyvaus pobudžio argumentai, kurie jau išnagrineti ir pagristai atmesti apylinkes teismo nutartimi bei prokurores K. Verbickaites nutarimu.

Del aukšciau išdestyto, pareiškejo skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

pareiškejo V. Š. skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.

Teisejas Arunas KisieliusNuorašas tikras:Teisejas Arunas Kisielius