- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- 1-1145-957/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00037-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedvydo Vaivados pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbanti, neteista, kaltinama padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 204 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P., 2012 m. birželio 12 d., apie 10.00 val., turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), be prekių ženklo savininko leidimo, pateikė realizuoti keturis bendros 712 Lt vertės registruotu prekių ženklu „Hugo Boss“ pažymėtus diržus, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų keliamų reikalavimų (vieno diržo žemiausia rinkos vertė – 178 Lt). Be to, R. P. be prekių ženklo savininko leidimo pateikė realizuoti du bendros 1380 Lt vertės registruotu prekių ženklu „Louis Vuitton“ pažymėtus diržus, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų keliamų reikalavimų (vieno diržo žemiausia rinkos vertė 690 Lt) ir taip padarė 2092 Lt žalą.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. P., savo kaltę, padarius BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2012 m. (tikslios datos neatsimena) (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo kinų tautybės asmens įsigijo 35 vienetus įvairių modelių diržų su „Hugo boss“, „Louis Vuitton“ ir kitais garsių firmų prekių ženklais. Už kiekvieną diržą sumokėjo po 40 Lt. Pagal sutuoktinio V. P. turimą verslo liudijimą šiais diržais prekiavo (duomenys neskelbtini). Vieną diržą, pažymėtą firminiu prekių ženklu (kokiu tiksliai nepamena), pardavė vyriškiui už 50 Lt. Minėtas vyras prisistatė policijos pareigūnu ir paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius teisėtą laikomų prekių įsigijimą bei leidimą jas realizuoti. Ji prašomų dokumentų neturėjo (b. l. 50).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. O. parodė, kad 2012 m. birželio 12 d. kartu su policijos patruliu A. J. (duomenys neskelbtini), atliko R. P. prekybos vietos patikrinimą, kurio metu R. P. prekiavo diržais, pažymėtais „Armani“, „DG“, „LV“, „Hugo Boss“, „Valentino“ prekių ženklais. Kaltinamoji už 50 Lt pardavė diržą, pažymėtą „Armani“ prekės ženklu. Pareikalavus pateikti dokumentus, patvirtinančius teisėtą minėtų prekių įsigijimą, ji tokių dokumentų nepateikė. Galima buvo įtarti, kad parduodamos prekės buvo pažymėtos svetimais prekių ženklais. Įvykio vietos apžiūros, atliktos (duomenys neskelbtini), metu R. P. prekybos vietoje buvo rasta ir paimta 38 vienetai diržų, pažymėtų „Armani“, „DG“, „LV“, „Hugo Boss“, „Valentino“ prekių ženklais. Visi šie daiktai pagal pirminius požymius neatitiko teisėtų prekių ženklų savininkų keliamų reikalavimų (b. l. 22).
Liudytojas A. J., Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo antrosios valdybos patrulis, ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir liudytojas K. O. (b. l. 23).
Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos 2012 m. birželio 12 d. patikrinimo akte (b. l. 11).
Iš 2012 m. birželio 12 d. apžiūros protokolo su priedais matyti, jog R. P. prekybos vieta yra tarp 8 ir 8A paviljonų eilių, prie paviljono Nr. 1. Apžiūros metu paimti 23 diržai, pažymėti „Armani“ prekių ženklu, du diržai, pažymėti „Louis Vuitton“ prekių ženklu, keturi diržai, pažymėti „Hugo Boss“ prekių ženklu, du diržai pažymėti „Dolce & Gabanna” prekių ženklu bei vienas diržas, pažymėtas „Valentino“ prekių ženklu (b. l. 12-16).
Specialisto išvadoje Nr. 130208LT-01 nurodoma, jog minėtos prekės yra pažymėtos prekių ženklais, priklausančiais Gado SRL (diržai su žymenimis „Dolce & Gabanna” – du vienetai), Vokietijos įmonei Hugo Boss trade mark management Gmbh & Co Kg (diržai su žymenimis „Hugo Boss” – keturi vienetai) bei Prancūzijos įmonei Louis Vuitton Malletier, Societe Anonyme (diržai su žymenimis „Louis Vuitton” – du vienetai). Taip pat išvadoje nurodoma, jog vienas diržas pažymėtas žymenimis „Valentino”. Šio prekių ženklo savininkų ar teisėtų naudotojų asociacija SNB-React neatstovauja ir neturi įgaliojimų pateikti informacijos apie šio prekės ženklo ar žymens naudojimą ant tyrimui pateiktos prekės. Diržų su žymenimis “Hugo Boss” (keturi vienetai) ir „Louis Vuitton” (du vienetai) apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų keliamų reikalavimų ir šios prekės yra pažymėtos prekių ženklais be jų savininkų leidimo. Dėl prekių, pažymėtų žymenimis „Dolce & Gabanna” (du vienetai) bei „Valentino” (vienetas) tolimesnis tyrimas negalimas. Tyrimo metu nustatyta diržo „Hugo Boss“ žemiausia rinkos kaina – 178 Lt, o diržo, pažymėto prekių ženklu „Louis Vuitton“ – 690 Lt. Bendra tyrimui pateiktų atitinkamų teisėtų prekių gamintojų gaminamų prekių žemiausia rinkos kaina – 2 092 Lt (b. l. 33-38).
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad kaltinamosios R. P. kaltė, padarius jai inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 204 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 204 straipsnio 2 dalį inter alia atsako ir tas, kas neturėdamas leidimo pateikė realizuoti nedidelį kiekį svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių ir dėl to padarė žalos.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. P. savo kaltę, padarius BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, pripažino visiškai ir parodė, kad išties (duomenys neskelbtini) iš nepažįstamo kinų tautybės asmens po 40 Lt įsigijus 35 vienetus įvairių modelių diržų su „Hugo boss“, „Louis Vuitton“ ir kitais garsių firmų prekių ženklais, pati pateikė juos realizuoti. Tokius kaltinamosios parodymus atitinka bei juos papildo ikiteisminio tyrimo metu apklaustų patrulių K. O. ir A. J. parodymai, kurie parodė, jog 2012 m. birželio 12 d. atliko R. P. prekybos vietos patikrinimą, kurio metu pastaroji prekiavo diržais, pažymėtais žinomais prekių ženklais prekių ženklais bei jiems už 50 Lt pardavė diržą, pažymėtą „Armani“ prekės ženklu. Dokumentų, patvirtinančių teisėtą minėtų prekių įsigijimą nepateikė. Pirmiau išdėstytas aplinkybes patvirtina ir 2012 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Specialisto išvada Nr. 130208LT-01 nustatyta, kad diržų su žymenimis „Hugo Boss” (keturi vienetai) ir „Louis Vuitton” (du vienetai) apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų keliamų reikalavimų ir šios prekės yra pažymėtos prekių ženklais be jų savininkų leidimo. Diržo „Hugo Boss“ žemiausia rinkos kaina – 178 Lt, o diržo, pažymėto prekių ženklu „Louis Vuitton“ – 690 Lt. Bendra tyrimui pateiktų atitinkamų teisėtų prekių gamintojų gaminamų prekių žemiausia rinkos kaina – 2 092 Lt.
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog R. P. pateikė realizuoti, nedidelį kiekį, t. y. šešis vienetus svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių ir dėl to padarė 2 092 Lt žalą. Padaryta žala neviršija 150 MGL dydžio sumos (BK 212 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais ir teismo ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes R. P. padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 204 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinių ieškinių pareikšta nebuvo, prekių ženklų savininkų atstovai nurodė, kad prekių ženklų savininkams padaryta turtinė žala prilygintina atitinkamų originalių teisėtų gamintojų gaminamų prekių kainai. Prekių ženklų savininkai apie galimybę pareikšti civilinį ieškinį informuoti, šiuo metu civilinio ieškinio reikšti neketina (b. l. 71-73). Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo atstovas proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja. Atitinkamai teismas pripažįstą, kad BPK 418 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti, šioje byloje įgyvendinta.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. P. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 66).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baudžiamasis nusižengimas ekonomikai ir verslo tvarkai. Įvertinama ir kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją R. P. – dirba, neteista, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyta, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje nesigydė, tačiau keletą kartų bausta už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su prekybos turgavietėje taisyklių pažeidimais (b. l. 64-65). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 18 MGL (2 340 Lt) dydžio bauda, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajai R. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kalta, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 18 MGL (2 340 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 12 MGL (1 560 Lt) dydžio baudą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Daiktų saugojimo sandėlyje laikomus diržus, pažymėtus „Hugo Boss“ ( du vienetai) ir „Louis Vuitton“ (keturi vienetai) prekių ženklais.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.