Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-04 · Administracinė byla Nr. I-3274-402/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-04
Bylos Nr.
I-3274-402/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00960-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
J. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3274-402/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00960-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjui J. G. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 9).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. ir nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 223 ir Nr. 156, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameros buvo perpildytos. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. buvo kameroje Nr. 223, o ne kameroje Nr. 241 kaip nurodo atsakovas. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose kartu su kitais asmenimis ir vienam asmeniui tekdavo nepakankamas kameros plotas. Paaiškino, kad toks nuteistojo laikymas patalpoje prilygsta diskriminavimui, nes patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, trintį. Dėl šių aplinkybių patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė (b.l. 13-14), kad pareiškėjo skundas dėl 5000 litų neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, neatitinka ABTĮ 23 ir 29 straipsnių reikalavimų, todėl yra atmestinas. Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas Kauno TI nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. 223 ir 156 kamerose. Nurodė, kad pareiškėjas ignoruoja ABTĮ 23 straipsnio reikalavimus skundo turiniui. Skunde jis nurodo, kad „visa medžiaga, visų komisijų išvados ir visi... <jo> ...paaiškinimai užprotokoluoti, tai kas reikalinga teismui". Iš to darytina išvada, kad Teismas privalo perskaityti ankstesnius pareiškėjo skundus ar skundą, bylų ar bylos medžiagas ir tuo remdamasis padaryti sprendimą. Pareiškėjas nesivargina nurodydamas konkrečius skundžiamus Kauno TI veiksmus (neveikimą) bei pateikdamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinančius įrodymus, nors minėto įstatymo 23 str. 2 d. 6 ir 7 punktai to reikalauja. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, neįrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal LR civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014-03-25 iki 2014-04-01 kalint Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 241, vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė 3,19 kv.m.; laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-04-15 kalint kameroje Nr. 156 vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė nuo 3,92 kv.m. (Kauno tardymo izoliatoriaus pažyma 2014-10-09 Nr. 11-7019).

Nuteistųjų kalinimo sąlygas bei privalomo užtikrinti nuteistajam gyvenamojo ploto dydžius nustato Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta tvarka „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto“ (toliau – Įsakymas), kurio 1.3.1 punktas numato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Bylos duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014-03-25 iki 2014-04-01(Kauno tardymo izoliatoriaus pažyma 2014-10-09 Nr. 11-7019) pareiškėjui Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 241 teko mažesnė nei teisės aktuose nustatyta kameros ploto dalis. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-04-15 būnant kameroje Nr. 156, teisės aktų nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto buvo užtikrintas.

Todėl įvertinus teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė, laikotarpiu nuo 2014-03-25 iki 2014-04-01, pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje būtų užtikrinta 3,6 kv.m. kameros ploto norma, tenkanti viena asmeniui. Taigi pareiškėjui pagal esamus byloje duomenis teisės aktų nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto nebuvo užtikrintas viso 7 paras.

Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno tardymo izoliatoriuje, laikotarpiu nuo 2014-03-25 iki 2014-04-01 nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Nors pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. trumpą pažeidimo trukmę (nuo 2014-03-25 iki 2014-04-01, viso 7 paros), bendrąsias kalinimo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per visą buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė su skundais ar prašymais į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją, nesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (teisės aktais reglamentuotą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. buvo pažeista J. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas. Pareiškėjo J. G. reikalavimą dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė