- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- N-62-556-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Vaida Urmonaitė
- Advokatai
- Gintaras Balčiūnas
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R., atstovaujamos advokato Gintaro Balčiūno, apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. R. Žalgtynės kaime, Dubingių seniūnijoje, Molėtų rajone, nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2007 m. balandžio 13 d. nevykdė teisėtų Institucijos specialistų 2007 m. vasario 28 d. savavališkos statybos akte Nr. 115M-2A nurodytų reikalavimų, tai yra nenugriovė savavališkai pastatytų statinių, nesutvarkė teritorijos. Ši A. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 189⁴ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu A. R. pripažino kalta padarius ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skyrė 300 Lt baudą. Teismas nustatė, kad 2007 m. vasario 28 d. A. R. be projekto, be statybos leidimo Žalktynės kraštovaizdžio draustinyje pastatė laivo korpusą, pritaikytą poilsiui, prie jo įrengė laiptus, stogo konstrukcijas, lengvų konstrukcijų ūkinį pastatą, lauko tualetą, Asvejos ežero pakrantėje įrengė lieptą, privežė žvyro ir įrengė taką. Nuo kelio į sklypą padarė nuovažą, įrengė medinį taką, suolą ir kitus įrenginius. Nustačius šiuos faktus surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 115 M-2 A. Akte nurodyta, jog statytoja privalo iki 2007 m. balandžio 13 d. sustabdyti savavališkai vykdomus darbus, nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti teritoriją. 2007 m. balandžio 14 d. patikrinus padėtį paaiškėjo, kad pažeidimai nepašalinti, todėl Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento inspektorius A. R. nubaudė 2000 Lt bauda. Pažeidėja nutarimo neginčijo, baudą sumokėjo. Tačiau, padėčiai nepasikeitus, 2007 m. gegužės 29 d. Institucijos specialistai surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, nurodydami, kad pažeista ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalis. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad dalis Institucijos specialistų nurodymų yra įvykdyta, o būtent panaikinti šie įrengimai: lieptas, pavėsinė, tualetas, kubilas. Tačiau aplinka iki galo nesutvarkyta, po eglėmis sukrautos statybinės medžiagos, malkos, stalai, suolai, neišvežtas laivo korpusas. Pažeidėjos atstovo aiškinimas, kad laivą ketinama nuleisti į vandenį ir jis yra laikinai pastatytas ant kranto remontui, teismo neįtikino. Apžiūrėjus laivą matyti, kad neatliekami jokie remonto darbai. Be to, draustinio pakrantė nėra remonto dirbtuvė. Administracinės teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai pripažino, kad yra pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes iš dalies pašalinti akte nurodyti trūkumai. A. R. yra senyvo amžiaus (gim. duomenys neskeltini), antros grupės invalidė. Įsigijusi žemės sklypą ant ežero kranto galvojo, kad juo galės naudotis savo nuožiūra, nesuprato, jog daro pažeidimą. Teismas atsižvelgė į A. R. amžių, kad dalis nurodymų įvykdyta. Nors pati pažeidėja teismo posėdyje nedalyvavo, bet iš jos paaiškinimo 2007 m. vasario 28 d. protokole matyti, jog ji dėl padaryto pažeidimo gailisi. Visa tai laikyta jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į lengvinančias pažeidėjos atsakomybę aplinkybes, remdamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, padarė išvadą, kad įstatyme numatyta bauda mažintina.
II.
A. R., atstovaujama advokato Gintaro Balčiūno, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Priešingai, nei nurodyta ginčijamame nutarime, A. R. buvo nubausta surašant 2007 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 115M-2N, tai yra anksčiau, nei buvo įpareigota nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti teritoriją, kaip tai nurodyta 2007 m. vasario 28 d. savavališkos statybos akte Nr. 115M-2A. Be to, į administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje 2007 m. kovo 14 d. buvo priimtas nutarimas, atsižvelgta nepagrįstai, nes nagrinėjama byla yra dėl teisėtų Institucijos specialistų reikalavimų nevykdymo, o ne dėl savavališkų statybų. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kad Institucijos specialistų reikalavimai buvo teisėti, bei tai, ar jie buvo įvykdyti. Jos įsitikinimu visi teisėti pareigūnų nurodymai buvo įvykdyti. Administracinio teisės pažeidimo protokole minimame 2007-02-28 savavališkos statybos akte Nr. 115M-2A nustatyta, kad ji be projekto, be statybos leidimo pastatė laivo korpusą, kuris pritaikomas poilsiui, įrengė laiptus, stogo konstrukcijas bei lengvų konstrukcijų ūkinį pastatą, tualetą, ežero pakrantėje įrengė lieptą, sklype privežė žvyro, įrengė taką, nuo kelio į sklypą padarė nuovažą, pastatė medinį taką, suolą bei kitus įrenginius. Ji buvo įpareigota nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti teritoriją iki 2007-04-13. Ginčas kilo tik dėl laivo nugriovimo ir teritorijos sutvarkymo, kadangi visi kiti reikalavimai buvo įvykdyti. Mano, kad Institucijos specialistų reikalavimas nugriauti laivą yra akivaizdžiai neteisėtas, o teritorija sutvarkyta, kaip to buvo reikalaujama. Jai priklausantis žemės sklypas, besiribojantis su Asvejos ežeru, patenka į Žalktynės kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 145.7 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi Institucijos specialistų reikalavimas nugriauti laivą yra neteisėtas, kadangi laivas nėra statinys minėtų teisės aktų prasme. Ji laivo nestatė. Laivas yra įregistruotas vidaus vandenų laivų registre kaip irklinė valtis - tai patvirtinantys įrodymai pateikti į bylą. Į krantą iškeltas ne laivo korpusas, bet laivas. Dėl šių priežasčių jis negali būti laikomas statiniu. Laivas iškeltas į sausumą remonto tikslais. Be to, laivas neturi statiniui būdingų bruožų, t.y. neturi tvirto sujungimo su žeme Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme. Dėl šių priežasčių reikalavimas nugriauti laivą neturi teisinio pagrindo. Nepagrįstais laikytini skundžiamo nutarimo argumentai, jog aiškinimas, kad laivą ketinama nuleisti į vandenį, bet jis yra laikinai ant kranto pastatytas remontui, teismo neįtikino. Apžiūrėjus laivą matyti, kad neatliekami jokie remonto darbai. Be to, draustinio pakrantė nėra remonto dirbtuvė. Teismo argumentas, kad draustinio pakrantė nėra remonto dirbtuvė, negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teisės aktai nenustato draudimo laivą iškelti ir remontuoti draustinio teritorijoje. Be to, laivas (irklinė valtis) yra iškeltas ant kranto kaip, kad įprasta tokio pobūdžio laivus remontuoti. Remonto darbai atliekami - laivas yra dažomas. Tokio pobūdžio darbams reikalavimo turėti statybos ar kitokių leidimų Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato. Dėl išvardintų priežasčių laikytina, kad reikalavimas nugriauti laivą, kuris negali būti laikomas statiniu, yra akivaizdžiai neteisėtas, todėl tokio reikalavimo nevykdymas negali būti pagrindu administracinei nuobaudai skirti. Apeliantės įsitikinimu, teismo ir Institucijos atstovų teiginiai dėl teritorijos nesutvarkymo yra nepagrįsti. Kaip nurodoma nutarime, po eglėmis statybinės medžiagos, malkos, stalai, suolai, yra sukrautos tvarkingai. Be to, negali būti pripažįstama, kad malkų, stalų, suolų laikymas laikytinas teritorijos šiukšlinimu ar nesutvarkymu. Dėl šių priežasčių mano, kad reikalavimas sutvarkyti teritoriją buvo įvykdytas tinkamai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Administracinėje byloje dėl A. R. vykdytų savavališkų statybų surinkti rašytiniai įrodymai turėjo lemiamą reikšmę sprendžiant apeliantės atsakomybės dėl Institucijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo klausimą. Būtent minėtoje byloje 2007-02-28 priimtas savavališkos statybos aktas Nr. 115M-2A, kuriame nurodytų reikalavimų nevykdė apeliantė.
2. Institucijos pareigūnų reikalavimai buvo susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Didžiąją dalį minėtame akte nurodytų reikalavimų A. R. yra įvykdžiusi, beliko pašalinti laivo korpusą ir tinkamai sutvarkyti statybvietę. Vertinant apeliantės argumentus dėl pastarųjų reikalavimų, pažymi, jog 2007-02-28 administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuota, jog A. R. be kitų statinių dar savavališkai pastatė laivo korpusą su įrengtomis stogo konstrukcijomis, laiptais. Už šiuos pažeidimus jai 2007-03-14 nutarimu Nr. 115M-2N paskirta bauda, kurią ji geranoriškai sumokėjo. Minėtų administracinių aktų apeliantė nustatyta tvarka neginčijo, tuo pripažindama savo veiksmų neteisėtumą. Iš to seka, jog minėtuose administraciniuose aktuose užfiksuotos aplinkybės laikytinos įrodytomis ir iš naujo nebeturėtų būti tiriamos. Be to, teismas turėjo galimybę betarpiškai (išvažiuojamojo teismo posėdžio metu) apžiūrėti laivo korpusą, tačiau jo neįtikino argumentai, kad šiuo metu yra atliekami laivo remonto darbai ir laivą ketinama naudoti pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas 2007-08-31 nutarime teisingai nurodė, jog statybvietė dar iki galo nesutvarkyta. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 38 punktu (punkto redakcija Žin., 2007, Nr. 55-2164), statinys laikytinas nugriautu, o statybvietė sutvarkyta, kai išardytos visos statinio konstrukcijos, pašalintos statybinės medžiagos bei atliekos, susidariusios griovimo metu, ir išlygintas žemės paviršius. Nagrinėjamu atveju statinio konstrukcijomis laikytinas laivo korpusas nėra pašalintas, statybinės medžiagos bei atliekos (šiferio lakštai, betono blokeliai, medinių konstrukcijų likučiai ir pan.) sukrautos tiesiog po medžiais. Statybvietės sutvarkymas reiškia, kad turi būti atkuriama padėtis, buvusi žemės sklype iki statybų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Pirmosios instancijos teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu konstatavo, kad A. R. neįvykdė Institucijos pareigūnų 2007 m. vasario 28 d. savavališkos statybos akte Nr. 115 M-2 A duotų nurodymų iki 2007 m. balandžio 13 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį – laivo korpusą – bei sutvarkyti teritoriją ir taip padarė ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pagal minėtos teisės normos nuostatas asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už statybos valstybinę priežiūrą ir statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiamas administracinės atsakomybės pagal minėtą teisės normą klausimas, yra pažymėjęs, kad ATPK 189⁴ straipsnyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio teisėto nurodymo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį, todėl yra būtina nustatyti, ar asmeniui duotas įpareigojimas gali būti laikomas nurodymu ATPK 189⁴ straipsnio taikymo prasme. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 bei 2 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, galiojusio iki 2007 m. gegužės 16 d., taip pat ir nuo 2007 m. gegužės 16 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ analizės pagrindu teismas padarė išvadą, kad Statybos įstatymas numato konkrečias ir vieninteles reikalavimo nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę neįvykdymo pasekmes – apskrities viršininko administracija teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimo vykdymo. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, kuriuos pažeidus gali būti taikoma griežta administracinė atsakomybė, prilygstanti baudžiamajai atsakomybei už baudžiamuosius nusižengimus, turi būti aiškiai suformuluoti, kad asmeniui nekiltų jokių abejonių dėl tam tikrų santykių teisinio reglamentavimo bei galimų savo elgesio pasekmių. Nagrinėjamu atveju Statybos įstatymas nenumato, jog neįvykdžius apskrities viršininko administracijos reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius kiltų administracinė atsakomybė pagal ATPK 189⁴ straipsnį. Vienintelė tokio reikalavimo neįvykdymo pasekmė – apskrities viršininko administracijos teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimų vykdymo. Taigi įstatymų leidėjas, nustatydamas savavališkų statybų padarinių šalinimo procesą, pasirinko tokį reglamentavimą, pagal kurį asmeniui savo valia nepašalinus savavališkos statybos padarinių pagal valstybinės statybos priežiūros pareigūnų reikalavimą, galutinį sprendimą šiuo klausimu priima teismas, kas taip pat patvirtina išvadą, jog apskrities viršininko administracijos reikalavimas likviduoti savavališkos statybos padarinius nėra galutinis ir neginčytinas, todėl jis negali būti prilyginamas nurodymui ATPK 189⁴ straipsnio prasme, kurio neįvykdymas užtrauktų administracinę atsakomybę pagal šį ATPK straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-444-225/2008).
Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimą Institucijos 2007 m. vasario 28 d. savavališkos statybos akte Nr. 115M-2A nurodytas reikalavimas iki 2007 m. balandžio 13 d. nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti teritoriją negali būti laikomas nurodymu ATPK 189⁴ straipsnio taikymo prasme, todėl A. R. veika buvo nepagrįstai kvalifikuota kaip ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad A. R. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas naikinamas, o administracinė byla A. R. atžvilgiu nutraukiama.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra tenkinamas esminis apeliacinio skundo reikalavimas, apeliaciniame skunde pateikti argumentai detaliau nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą panaikinti ir A. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, jos veikoje nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas neskundžiamas.