Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo R. J. gynėjo adv. V. Valašino skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties, kuria R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-04-08,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. birželio 4 d., apie 18 val., R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykęs į V. B. priklausančią sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), sakydamas žodžius, kad „nupjausiu galvas, padegsiu namus”, ne tik grasino panaudoti fizinį smurtą prieš sodybos šeimininką - nukentėjusįjį V. B. ir jo sugyventinę - nukentėjusiąją A. Z., bet ir sunaikinti jų turtą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. grasino nužudyti nukentėjusiuosius V. B. ir A. Z. ir sunaikinti jų turtą.

Šiais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Be to, R. J. kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:

2011 m. birželio 5 d., apie 19.30 val., vakare, kaltinamasis R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykęs į V. B. priklausančią sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia degiu skysčiu apipylė šalia nukentėjusiojo V. B. gyvenamojo namo esantį medinį suoliuką, o po to pro langą įmetė plastmasinį benzino bakelį į neįrengtą gyvenamojo namo patalpą, tokiu būdu pasikėsindamas sunaikinti - padegti svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajam V. B. priklausantį gyvenamąjį namą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų neaiškių priežasčių.

Šiais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d.

Be to, R. J. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent:

2011 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis kaltinamasis R. J. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neatlygintinai, neteisėtai įgijo du plastikinius maišelius su baltos spalvos milteliais, t.y. psichotropine medžiaga -metamfetaminu, dalį kurios nuo įgijimo momento suvartojo pats, o likusią dalį - 0,078 g įdėjęs į piniginę, neteisėtai laikė ir gabeno su savimi automobilyje „Merce­des Benz C20”, v/n (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. birželio 7 d., 21.15 val., neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, kuomet šią psichotropinę medžiagą pas jį rado ir paėmė jį sulaikę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK pareigūnai, kelyje Ukmergė - Žemaitkiemis, Ukmergės rajone, patikrinimui sustabdę minėtą automobilį.

Šiais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

R. J. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2011-06-06 21.10 val. (b.t. 2, b.l. 26). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-06-08 nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-06-08 (b.t. 2, b.l. 56-57), Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-08-26 nutartimi R. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-09-08 (b.t. 2, b.l. 62-64). 2011-09-15 baudžiamoji byla Nr. 88-1-00396-1 kartu su kaltinamuoju aktu perduota Ukmergės rajono apylinkės teismui. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nutartimi R. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-10-08 (b.t. 3, b.l. 19-20), Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-13 nutartimi R. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-01-08 (b.t. 3, b.l. 66-67), Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-03-09 nutartimi R. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-04-08 (b.t. 3, b.l. 139-140).

Nurodytos aplinkybės, gynėjo įsitikinimu, duoda pagrindą teigti, kad R. J., kuris yra tampriai susietas su savo šeima socialiniais santykiais, silpnos sveikatos, jau daugiau kaip 10 mėnesių taikomas suėmimas yra neadekvati jam pritaikyta kardomoji priemonė. Teismo padaryta išvada, jog R. J. iki jį suimant neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, negali būti pagrindas laikyti R. J. suėmime daugiau kaip 10 mėnesių.

Kita svarbia aplinkybe teismas nurodo tai, kad Ukmergės policijos komisariate yra operatyvinių duomenų, jog būdamas suimtas R. J. savo laiškuose nurodinėjo sutuoktinei paveikti byloje esančius liudytojus. Ne kartą buvo reikalaujama pateikti į bylą šiuos laiškus (jei jie iš vis yra). Tokia informacija negali būti slapta, nes laiškus (pagal policijos darbuotojo pažymą) rašė būtent pats R. J. ir laiškuose esančių duomenų paviešinimas negali kaip nors paveikti kitų, su byla nesusijusių asmenų, o jei tokia informacija yra, tai ji turi būti išviešinta byloje, kad būtų galima vertinti liudytojų parodymų objektyvumą. Pats R. J. neigia rašęs tokius laiškus. Byloje yra kratos metu iš R. J. (jam būnant suėmime) paimti laiškai. Šiuos laiškuose nėra nieko apie teismo nutartyje minimą informaciją. Pačioje nutartyje neminima, kad teismas būtų susipažinęs su šiais laiškais. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad teismas nepagrįstai nurodė minėtą aplinkybę kaip pagrindą pratęsti R. J. suėmimo terminą.

Teismo nutartyje nurodyta, kad nukentėjusysis V. B. bijo R. J., tačiau teismo posėdyje R. J. V. B. atsiprašė už sukeltus jam pergyvenimus. V. B. teismo posėdyje R. J. atleido, net atsiėmė savo ieškinį, kurį teikė R. J. dėl neturtinės žalos padarymo. Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, akivaizdžiai parodo, kad kaimynai (V. B. ir R. J.) vienas kitam pretenzijų neturi, kad jie kaimyniškai išsiaiškino kilusį tarp jų nesusipratimą buitinį konfliktą, tačiau teismas senus duomenis (ikiteisminio tyrimo metu duotus V. B. parodymus) paėmė už pagrindą teigiant, kad R. J. negalima paleisti į laisvę, nes jo bijo nukentėjusysis V. B..

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminis tyrimas byloje yra baigtas ir visi įrodymai ne tik dėl R. J. kaltės, bet ir jo suėmimo pagrindų yra byloje, byla per tris teismo posėdžius faktiškai jau išnagrinėta apklausti liudytojai, nukentėjusieji (liko apklausti vienas liudytojas). Visa tai reiškia, kad jokiais būdais ar priemonėmis R. J. negali daryti jokios įtakos bylos nagrinėjimui. Į šią itin svarbią aplinkybę teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, neatsižvelgė.

Dėl pasikėsinimo padegti V. B. namus, apklausti teismo posėdyje nukentėjusysis V. B., liudytojai A. Z., R. B., A. B., I. M., S. S., D. B., M. L. savo parodymuose niekur nenurodo konkrečių R. J. veiksmų, dėl ko buvo galima padegti V. B. namus (duomenys neskelbtini) kaime, ar kad jie būtų matę R. J. atliekant kokius nors veiksmus, ko pasėkoje būtų galima padegti V. B. namus. Pačiame R. J. pateiktame kaltinime nėra nurodyta, dėl ko gi jis nepadegė V. B. namų. Tačiau byloje yra ir teismo posėdyje pakartoti aiškūs ir tikslūs liudyto D. B. parodymai, apie tai, ką darė R. J. prie V. B. namo. Iš R. J. ir D. B. parodymų seka, kad jie atvažiavo kartu prie V. B. namo, R. J. atsivežė bakelyje kelis litrus benzino, nes R. J. ketino parvažiuoti namo savu motociklu, kurį prieš dieną buvo palikęs V. B. sodyboje, nes negalėjo parvažiuoti juo namo - pasibaigė motocikle benzinas. Neradęs prie V. B. namo motociklo, R. J. pagalvojo, jog jį pavogė, labai supyko, todėl metė ant suoliuko bakelį su benzinu, dėl ko benzinas ir išsipylė. Būdamas įpykęs dėl galimos motociklo vagystės, bakelį su likusiu benzinu įmetė pro langą į negyvenamąją namo dalį, kurioje buvo ir kitos šiukšlės ir su D. B. jie išvažiavo namo. Padegti namą turėjo visas galimybes, nes kaip rūkantys žmonės turėjo su savimi degtukų (žiebtuvėlį), paties V. B. sodyboje nebuvo, taip pat aplink nebuvo jokių pašalinių žmonių. Gynėjo nuomone, akivaizdu, jog nei ikiteisminiame tyrime ir jau pradėjus tirti bylą teisme į šias akivaizdžias ir svarbias aplinkybes nenorima atkreipti dėmesio ir jų objektyviai vertinti. Kažkodėl nurodoma, jog nėra nustatyta jokių aplinkybių kas sutrukdė R. J. padegti V. B. namus, nors jos yra akivaizdžios ir įrodo, jog jokių veiksmų padegti V. B. namus R. J. nesiėmė, nors tai padaryti jam niekas netrukdė. Apžiūrint įvykio vietą nenustatyta jokių aplinkybių, jog R. J. būtų kėsinęsis padegti V. B. namus. R. J., D. B. parodymai yra nuoseklūs nuo pat pradžių, patvirtinti kitų liudytojų parodymais. R. J. atvirai, neslėpdamas parodė, jog atsivežė prie V. B. namų benzino bakelį užvesti motociklui, nors ant bakelio net nerasti R. J. pirštų atspaudai. Į visa tai priimant nutartį nebuvo atsižvelgta. Įslaptinto liudytojo parodymai byloje gauti pažeidžiant ne tik BPK normas, bet ir Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, todėl apie juos atskirai nepasisakoma. Policininkai K. Š., R. K., V .Š. savo tarnybiniuose pareiškimuose nenurodo jokių duomenų apie R. J. padarytus nusikaltimus.

Dėl grasinimų nužudyti V. B. ir A. Z.. Byloje dėl grasinimų nužudyti V. B. yra apklaustas kelis kartus. V. B. parodė, kad R. J. tiesiogiai nesakęs apie rengimąsi jį nužudyti, tarp jų vyko buitinis barnis. Jokių konkrečių veiksmų, kad būtų kėsintasi į V. B. ar A. Z. gyvybę R. J. šių asmenų atžvilgiu neatliko (to byloje nėra fiksuota). V. B. atleido (susitaikė) R. J. dėl buvusių nepatogumų, atsiėmė savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl psichotropinių medžiagų laikymo. R. J. iš karto pripažino, jog laikė tokias medžiagas savo piniginėje, jas nešiojosi. Medžiagų kiekis yra nedidelis. Už tokį mažą psichotropinių medžiagų laikymą yra numatyta administracinė atsakomybė.

Esant išvardintoms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog dėl padarytų nusikaltimų sunkumo ir grėsmės ateityje būti nubaustu realia laisvės atėmimo bausme, R. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, jis kaltinamas padaręs apysunkius nusikaltimus, už kuriuos jam gali būti skirtas ir bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.). Visa tai rodo, kad R. J. galima skirti ir švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo gynėjo skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-28-517/2012 medžiaga, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi R. J. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Pažymėtina tai, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, nevertina ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti. Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. J. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo parodymuose, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, kaltinamajam suėmimo terminas pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t.y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui bei darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, ir esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. išvardintas aplinkybes (įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

R. J. yra kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi yra priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, viena prie baudžiamųjų nusižengimų. Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuotų apysunkių nusikaltimų padarymą numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BK 145 str. 2 d. numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė, BK 187 str. 2 d. be alternatyvios arešto bausmės numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė). Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis naujas nusikalstamas veikas galimai padarė vos išnykus teistumui už praeityje padarytas nusikalstamas veikas, be to prevencinės poveikio priemonės „oficialaus perspėjimo”, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apskrities VPK viršininko Kęstučio Lančinsko 2010-06-09 nutarimu (pagal LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą), taikymo laikotarpiu. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, baudžiamojoje byloje yra duomenys ir apie tai, kad Norvegijos institucijos prašo atitinkamų Lietuvos teisėsaugos institucijų perimti R. J. baudžiamąjį persekiojimą, kadangi Norvegijoje jam yra pareikšti kaltinimai dviem atvejais pažeidus Norvegijos baudžiamojo kodekso 224 str. 1 dalį, būtent už N. L. ir M. V. išnaudojimą prostitucijos tikslais Norvegijoje. Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tuo tarpu skunde nurodytos aplinkybės, kad R. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina mažametį sūnų, iki sulaikymo buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, kaltinamojo senyvo amžiaus tėvai yra neįgalūs, pats kaltinamasis serga kepenų liga – pankreatitu (byloje nėra duomenų apie tai, kad R. J. dėl ligos negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas), nagrinėjamu atveju negali paneigti aukščiau nurodytų aplinkybių visumos, aptariamo suėmimo taikymo pagrindo pagrįstumo bei negali būti pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimui.

Taip pat pagrįstai skundžiama nutartimi buvo konstatuota ir tai, jog yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. R. J. kaltinamas padaręs ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaip aukščiau jau minėta, kaltinamasis naujas tris nusikalstamas veikas galimai padarė vos išnykus teistumui už praeityje padarytas nusikalstamas veikas, be to prevencinės poveikio priemonės „oficialaus perspėjimo”, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apskrities VPK viršininko Kęstučio Lančinsko 2010-06-09 nutarimu (pagal LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą), taikymo laikotarpiu. Kaltinamajam užsienio valstybėje, t.y. Norvegijoje, Oslo prokuratūra 2010 m. rugpjūčio 16 d. yra pateikusi kaltinimus pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 224 str. l d. už moterų išnaudojimą prostitucijos tikslais Norvegijoje ir šiuo metu pagal pateiktą teisinės pagalbos prašymą yra sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojo kaltinamojo R. J. persekiojimo perėmimo ir baudžiamosios bylos persiuntimo į Lietuvą.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, pritaria kaltinamojo gynėjo skundo argumentams, jog šiuo metu jau nebėra pagrindo išvadai, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, t.y. išnykęs BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas suėmimo taikymo pagrindas. Nors baudžiamojoje byloje buvo duomenų apie tai, jog kaltinamasis per savo sutuoktinę norėjo paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės jau eina į pabaigą, byloje apklausti tiek nukentėjusieji, tiek beveik visi liudytojai, apklaustas ir pats kaltinamasis, liko apklausti du liudytojus, iš kurių vienas - tyrėja. Iš nukentėjusiojo V. B. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog jis nebijo kaltinamojo išėjimo į laisvę, nukentėjusysis priėmė kaltinamojo atsiprašymą, nurodė, jog jam kaltinamojo gaila bei atsisakė civilinio ieškinio. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, šis suėmimo taikymo pagrindas šalintinas.

Kita vertus, tam, kad taikyti asmeniui kardomąją priemonę – suėmimą, pakanka nustatyti bent vieno iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių pagrindų buvimą. R. J. atžvilgiu yra nustatyti du suėmimo taikymo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo, būtų neįmanoma kaltinamojo atžvilgiu pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Šiuo metu R. J. taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, naikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. J. gynėjo adv. V. Valašino skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.