- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- e2-8533-1032/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui S. G. (S. G.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 6 847,93 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateiktų atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovo reikalavimus pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad reikalavimas yra pagrįstas, ieškinys tenkintinas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.00 val., įvykusio nelaimingo atsitikimo – eismo įvykio metu, atsakovas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršydamas leistiną 40 km/h greitį, esant nestabiliai kelio dangai remontuojamame kelio ruože, kuriame kelias buvo padengtas skaldos danga, nesuvaldė vairuojamo automobilio, kliudė reklaminį degalinės „Palva“ stendą ir apsivertė. Eismo įvykio metu automobilio BMW keleiviui M. S. (M. S.) buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
M. S. ieškovo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 13P-16842 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo M. S.“ nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2012m. spalio 31 d., 2012 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (10.3) 10-24-15734 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo M. S.“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2050 m. vasario 28 d. paskirta ir mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (netekto darbingumo pensija). Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2012 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 10-24-12017 „Dėl transporto išlaidų kompensacijos skyrimo M. S.“ nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. gegužės 8 d. ir 2012 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (10.9) 10-24-15913 „Dėl transporto išlaidų kompensacijos skyrimo M. S.“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2050 m. vasario 18 d. M. S. paskirta ir mokama transporto išlaidų kompensacija. Dėl 2018 m. balandžio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus M. S. išmokėtų netekto darbingumo pensijos ir transporto išlaidų kompensacijos sumų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 6 847,93 Eur žala.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal LR CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. LR CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.
Kaltu dėl M. S. sužalojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pripažintas atsakovas.
VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 13 d. reikalavimu Nr. (1.55) DV_S-14690 bei 2020 m. gegužės 20 d. reikalavimu Nr. (1.55) DV_S-15280 atsakovas buvo įpareigotas atlyginti Fondo biudžetui laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. padarytą žalą, tačiau žala iki šiol neatlyginta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 6 847,93 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovas, paduodamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 154 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš atsakovo S. G. (S. G.) 6 847,93 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 93 centus) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo S. G. (S. G.) 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – „žyminis mokestis“.
Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.