- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- A-4155-415/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04639-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 38–43), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 30 000,00 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Tarnybos veiksmų. Tarnyba išnagrinėjo suklastotą, jo vardu pateiktą, bet jo nepasirašytą prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo, paskyrė advokatę ir taip patalpino jį į psichiatrinę ligoninę. Nurodė, kad, atsakydama į jo skundą, Tarnyba pateikė atsakymą be parašo ir nenurodė atsakymo apskundimo tvarkos. Pažymėjo, kad jokių prašymų dėl teisinės pagalbos suteikimo Tarnybai neteikė ir advokatės paslaugų neprašė. Dėl šių Tarnybos veiksmų jis patyrė 30 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš Lietuvos valstybės.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimu į skundą (b. l. 58–61) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad prašymas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą buvo gautas iš viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (toliau – ir Centras). Tarnyba priėmė sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl priverstinio pareiškėjo hospitalizavimo ir gydymo klausimų. Teikti teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė Aušra Saulėnienė. Centras turėjo teisę kreiptis į Tarnybą pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas) 28 straipsnį. Toks prašymas nelaikomas paties pareiškėjo prašymu. Pagal paminėtą įstatymą, advokato dalyvavimas teisme yra būtinas, kai psichiatrijos įstaiga mano, kad asmeniui reikalingas priverstinis gydymas, todėl Tarnyba privalėjo skirti advokatą atstovauti pareiškėjui teisme. Atkreipė dėmesį, kad prašymas dėl teisinės pagalbos teikimo Tarnyboje buvo gautas tą pačią dieną, kaip ir paskirtas teismo posėdis. Nepaisant to, Tarnyba paskyrė advokatę, kuri paminėtame teismo posėdyje dalyvavo. Be to, advokatė dar tą pačią dieną buvo nuvykusi į Centrą ir bendravo su pareiškėju. Advokatės pareiškėjui suteiktos paslaugos buvo įvertintos Lietuvos advokatūros 2013 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 178, kuriame nebuvo nustatyta, kad advokatė netinkamai suteikė pareiškėjui teisines paslaugas. Nurodė, kad į 2016 m. kovo 1 d. pareiškėjo prašymą atsakė 2016 m. kovo 8 d. elektroninės formos dokumentu, pasirašytu saugiu elektroniniu parašu. Nei 2016 m. kovo 8 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-1320, nei 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-4903 Tarnyba neatsisakė suteikti pareiškėjui teisinės pagalbos, o tik paaiškino, kokia tvarka reikia kreiptis dėl tokios pagalbos suteikimo. Teigė, kad Tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu (b. l. 110–113) atmetė pareiškėjo S. G. skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą teisėtumas ir pagrįstumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsniu, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš Tarnybos veiksmų, susijusių su sprendimu suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą, jam šios pagalbos neprašant. Centras pateikė Tarnybai 2011 m. birželio 29 d. prašymą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Prašymas buvo pateiktas pareiškėjo vardu. Prie prašymo buvo pridėta medicininė pažyma, o paskutiniame prašymo puslapyje prašymą pasirašė Centro direktorius. Taip pat paskutiniame puslapyje pasirašė gydytoja, nurodydama, kad pareiškėjas dėl savo psichinės būklės pasirašyti atsisako. Tarnyba 2011 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo. Sprendime Tarnyba nurodė, nustačiusi, kad iš Centro buvo gautas prašymas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba paminėtu sprendimu nusprendė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje, sprendžiant pareiškėjo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimus. Šiuo sprendimu Tarnyba taip pat paskyrė advokatę A. Saulėnienę teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Teismas, vadovaudamasis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsniu, konstatavo, kad antrinė teisinė pagalba asmeniui gali būti suteikiama ne tik pagal asmenišką (paties asmens pasirašytą) prašymą, tačiau tam tikrais atvejais ir pagal kitų subjektų prašymus. Šis įstatymas nustato, kad tokiu subjektu gali būti psichiatrijos įstaigos administracija. Tarnyba tokio prašymo pagrindu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti sprendimą dėl teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo. Be to, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas paminėtą sprendimą nustatyta tvarka ir terminais būtų skundęs teismui (sprendime buvo nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentą, jog advokatė pareiškėjui nesuteikė teisinės pagalbos, paneigė byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad advokatė atstovavo pareiškėjui 2011 m. birželio 30 d. teismo posėdyje. Remdamasis pareiškėjo pateiktais skundo priedais, teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės nesutiko su advokatės suteiktų teisinių paslaugų kokybe, nes advokatė neprieštaravo pareiškėjo priverstiniam hospitalizavimui ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nustatęs, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir jam reikalinga medicininė pagalba, nes jis savo veiksmais ir elgesiu gali būti pavojingas savo bei aplinkinių sveikatai ar gyvybei, 2011 m. birželio 30 d. priėmė nutartį, kuria skyrė pareiškėjui 1 mėnesio priverstinį stacionarinį gydymą Centre. Teismas nustatė, kad dėl advokatės veiklos pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, kuri nurodė nusprendusi nekelti paminėtai advokatei drausminės bylos. Pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, kad advokatai neatsako už nepalankius teismo sprendimus. Teismas pažymėjo, kad advokatų paslaugų kokybė negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl su tuo susijusių pareiškėjo skundo argumentų nenagrinėjo.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildino iš netinkamo jo 2016 m. kovo 21 d. ir 2016 m. liepos 29 d. skundų nagrinėjimo. Pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi su 2016 m. balandžio 1 d. (tikėtinas rašymo apsirikimas – turėtų būti – 2016 m. kovo 1 d.) skundu. Pareiškėjas savo raštą pavadino skundu, tačiau jame suformulavo reikalavimą nemokamai skirti advokatą padėti nagrinėti civilinę bylą 2016 m. balandžio 19 d. vyksiančiame teismo posėdyje. Atsižvelgdama į šį pareiškėjo suformuluotą prašymą, Tarnyba 2016 m. kovo 8 d. raštu nurodė pareiškėjui tvarką, pagal kurią yra teikiama nemokama teisinė pagalba. Tarnyba paaiškino pareiškėjui, kokios formos prašymas ir kokie dokumentai turi būti pateikti Tarnybai. 2016 m. liepos 29 d. skundu pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, kad negavo atsakymo į savo 2016 m. kovo 1 d. skundą, pakartojo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir ankstesniame savo skunde. 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Tarnyba pateikė pareiškėjui paaiškinimus dėl pareiškėjo 2016 m. kovo 1 d. prašymo skirti advokatą, pakartotinai išsiuntė 2016 m. kovo 8 d. rašto nuorašą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos atsakymai buvo nepasirašyti ir juose nebuvo nurodyta apskundimo tvarka. Kitų argumentų, kodėl Tarnyba, pareiškėjo teigimu, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, pareiškėjas teismui nenurodė. Tarnybos raštai pateikti teismui su žyma „Elektroninio dokumento nuorašas“. Atsiliepime Tarnyba taip pat nurodė, kad dokumentai buvo pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas yra lygiavertis ranka pasirašytam dokumentui. Tarnyba turi teisę pati nuspręsti, kokiu būdu pasirašys priimamus dokumentus. Tarnyba tiek vienu, tiek ir kitu raštu pareiškėjui neigiamo sprendimo nepriėmė, o tik išaiškino tvarką, kurios pareiškėjas turi laikytis, siekdamas gauti nemokamą teisinę pagalbą. Teismas padarė išvadą, kad paminėti Tarnybos raštai yra informacinio pobūdžio, todėl apskundimo tvarka juose neprivalėjo būti nurodyta. Be to, pareiškėjas dėl tų pačių aplinkybių su skundais kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kuri Tarnybos neteisėtos veiklos taip pat nenustatė.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo konstatuoti neteisėti Tarnybos veiksmai (dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių), neturėjo pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimų. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad patenkinti skundą ir pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 30 000,00 Eur neturtinei žalai nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas S. G. apeliaciniu skundu (b. l. 117–119) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą ir patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Tarnyba nepagrįstai ribojo jo teises. Centras pateikė jo vardu suklastotą prašymą, be jo parašo. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnyje aiškiai nustatyta, kada Tarnyba gali skirti advokatą, kodėl negalėjo atstovauti jo atstovas. Skundžia neteisėtus Tarnybos veiksmus. Tarnyba žemina jo garbę ir orumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 125) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad teismas objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad palaiko argumentus ir motyvus, išdėstytus atsiliepime į skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, taip pat dėl neteisėtai suteiktos antrinės teisinės pagalbos.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
Teisėjų kolegija, taikydama anksčiau nurodytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas jų nepažeidė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Dėl atsakovo veiksmų vertinimo
Dėl Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad psichiatrijos įstaigos administracija privalo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pacientui suteikimo, jei tokiam pacientui neatstovauja jo atstovas. Taigi šiame įstatyme nustatytu atveju antrinė teisinė pagalba asmeniui suteikiama ne tik pagal asmenišką (paties asmens pasirašytą) prašymą, tačiau ir psichiatrijos įstaigos administracijos iniciatyva vykdant Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio nuostatas.
Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad nebuvo Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių psichiatrijos įstaigos administracijos prašymas neturėjo būti patenkintas, todėl atsakovo veiksmai paskiriant pareiškėjo atstovą yra teisėti.
Vertinant advokatės, atstovavusios pareiškėjo interesams teisme, funkcijas tokio pobūdžio bylose, būtina pažymėti, kad įstatymai, reglamentuojantys advokatų veiklą, nustato pareigą sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 p.), o tai suponuoja, kad advokatas negali vien atstovo funkcijų vykdymo pagrindu neigti objektyvias aplinkybes (faktus), nustatytus bylos nagrinėjimo teisme metu arba jų nepaisyti. Bylos, kurioje dalyvavo atsakovo paskirta advokatė, kontekste tinkamas atstovavimo pareigos vykdymas reiškia advokato veiksmus, kuriais siekiama, kad byloje būtų surinkti ir laikantis proceso taisyklių visapusiškai įvertinti visi įrodymai, o padarytos išvados būtų pagrįstos, kad prieš asmenį, kurio interesams atstovaujama, taikomos priemonės atitiktų įstatyme nustatytus pagrindus, nepažeistų proporcingumo principo. Faktas, kad advokatė neprieštaravo pareiškėjo priverstiniam hospitalizavimui, pats savaime nereiškia nekokybiškos atstovavimo paslaugos ir advokato pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Advokato pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktą būtų pagrindas konstatuoti tik tuo atveju, jeigu atstovas neužtikrintų atstovaujamojo interesų gynimo siekiant visapusiško ir objektyvaus byloje vertintinų aplinkybių nustatymo, kad prieš atstovaujamąjį taikomos priemonės būtų teisėtos ir pagrįstos. Byloje neįrodyta, kad atsakovo paskirta advokatė pažeistų šias pareigas. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti jos veiksmus neteisėtais.
Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų, nes, kaip jau minėta, tik visuma jų yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kilti.
Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. G. (S. G.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.