Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal AB „Mažeikių nafta“ ieškinį atsakovams I. D., O. S. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai buvę AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialo atsakingi darbuotojai: I. D. nuo 1999-04-12 iki 1999-11-15 dirbo filialo direktoriumi, O. S. nuo 1998-12-01 iki 1999-11-15 – vyriausiąja finansininke (civ. byla Nr. 2-183-227/2006, b. l. 8 -11). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 1 355 585 Lt žalos, nes šią žalą bendrovė patyrė dėl jų kaltės. Būdami filialo atsakingais darbuotojais, turėdami pirmojo ir antrojo parašo teisę nerūpestingai ir neatidžiai vykdė savo pareigas, ko pasekoje buvo neteisėtai pervesti 1 355 585 Lt. Tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr.73, 1999-06-25 per banką „Hermis“ į Rietumu banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), firmai „Argus Limited“ buvo pervesti 88 804 JAV doleriai arba 355 216 Lt pagal suklastotą sutartį Nr.090291K. Taip pat per banką „Hermis“ į Rietumu banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), firmai „Argus Limited“ 1999-10-01 tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr.97 buvo pervesti 85 880 JAV doleriai arba 345 520 Lt pagal neegzistuojančią sutartį Nr.090342. Pagal 1999-10-06 tarptautiniu mokėjimo pavedimą Nr.100 per banką „Hermis“ į Rietumu banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), firmai „HIGH - ABB“ buvo pervesti 244 400 Šveicarijos frankų arba 856 849 Lt pagal tikrą sutartį Nr.3-9803. Atsakovams I. D. ir O. S. buvo iškelta baudžiamoji byla, jiems pareikštas kaltinimas pagal BK 275 str. 3 d. (1961 m. red.), vėliau pagal BK 184 str. 2 d., dėl tyčinio turto iššvaistymo. Panevėžio apygardos teismas 2004-12-30 nuosprendžiu atsakovus I. D. ir O. S. iš kaltinimo pagal BK 184 str. 2 d. išteisino, nepadarius jiems veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o AB „Mažeikių nafta“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu. Nuosprendyje nustatyta, kad I. D. ir O. S., pasirašydami 1999-06-25 tarptautinį mokėjimo pavedimą Nr.73, o O. S. pasirašydama 1999-10-01 tarptautinį mokėjimo pavedimą Nr. 97 ir 1999-10-06 tarptautinį mokėjimo pavedimą Nr. 100, nepatikrino sutarčių ir jų priedų autentiškumo bei vykdymo, nepatikrino į kurį banką ir kokią sąskaitą buvo daromi ankstesni tarptautinio mokėjimo pavedimai pagal sutartis ir esant suklastotiems be jų žinios ar nurodymų dokumentams, pagrindžiantiems piniginių pervedimų pagrįstumą, dėl to be teisinio pagrindo pasirašė jiems kaltinime nurodytus tarptautinio mokėjimo pavedimus, kurių pagrindu į Rietumu banką Latvijoje buvo neteisėtai pervesti įtarimuose nurodytos pinigų sumos. Teismas laikė, kad šios nustatytos aplinkybės tik leidžia konstatuoti, kad I. D. ir O. S. netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas, susijusias su įmonės finansine veikla dėl nerūpestingumo ir neduoda jokio pagrindo konstatuoti, kad I. D. ir O. S. nurodytų pareigų neatliko tyčia, todėl jų veikoje nėra BK 184 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties (atsižvelgiant į galiojusio 1961 m. BK 275 str. ir naujojo BK 3 str. 3 d. nuostatas, draudžiančias sunkinti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį). Atsakomybė už aplaidumą finansinėje, komercinėje, ūkinėje ar profesinėje veikloje numatė 1961 m. BK 321¹ straipsnis, tačiau pagal šį straipsnį pripažinti juos kaltais pagrindo nėra, nes dėl tokios veikos jų atžvilgiu procesas nepradėtas. Nurodė, kad jų atžvilgiu yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas (1961 m. BK 49 str. 1 d.2 p., BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Nuosprendis įsiteisėjo 2005-04-06, Lietuvos Apeliaciniam teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą ir jį atmetus (t. 2, b. l. 221-230).

Ieškovo atstovai nesutinka su tokiais argumentais ir mano, kad senaties termino nepraleido. Senaties termino pradžią skaičiuoja nuo Panevėžio apygardos teismo 2004-12-30 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kuriuo AB „Mažeikių nafta“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, t. y. nuo 2005-04-06. Remiasi Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2006 konstatavo, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą, veikia BPK normos, reglamentuojančios visus klausimus. Baudžiamoji byla iškelta 2000-04-20, todėl ėmė galioti BPK normos ir ieškininė senatis nutruko. Prašo ieškinio senatį atstatyti, jei teismas manytų kad ieškinio senaties terminą praleido. Nurodo, kad ieškinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių – vyko ikiteisminis tyrimas ir bendrovė negalėjo įsikišti į tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmus, negalėjo panaudoti ikiteisminio tyrimo duomenų, kol nebuvo baigta baudžiamoji byla.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2000-04-01 ieškovas gavo anoniminį pranešimą apie tai, kad Biržų filiale grobstomos lėšos (t. 2, b. l. 174). AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius 2000-04-18 kreipėsi į Biržų rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas patikrinti nurodytus faktus. Biržų rajono apylinkės prokuratūra 2000-04-20 nutarimu iškėlė dėl fakto baudžiamąją bylą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 275 str. 3 d. (t. 3, b. l. 1, 196-198). Biržų rajono apylinkės prokuratūros pavedimu Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Panevėžio skyrius atliko patikrinimą ir 2000-06-19 akte Nr. 240-34 „Dėl AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialo sudarytų 1999-03-29 kontrakto Nr. 090291 K, 1998-03-05 kontrakto Nr. 3-9803, 1999-02-23 kontrakto Nr. 4-9901 vykdymo bei 1999-10-01 tarptautinio mokėjimo pavedimo Nr. 97 vykdymo, pagal Biržų rajono apylinkės prokuratūros pavedimą, tikrinimo rezultatų“ pateikė išvadas (t. 2, b. l. 180 – 196). Šis aktas įteiktas ieškovui 2000-06-20 ir tai nustatyta neginčijamai. AB „Mažeikiu nafta“ administracijos vadovas turėjo informaciją iš kurios galėjo ir turėjo suprasti, kad bendrovei yra padaryta žala, pažeistos jos teisės. Tačiau minėtas aktas neduoda konkrečių išvadų dėl kaltų asmenų. Jame konstatuota, kad pavedimus, kuriais bendrovei padaryta žala, pasirašiusiųjų asmenų parašai yra neįskaitomi, nors, vizualiai patikrinus, galima teigti, kad jie panašūs į buvusio Biržų filialo direktoriaus I. D. ir buvusios vyr. finansininkės O. S. parašus. Akte nustatytas konkretus žalos dydis, tačiau negalima daryti išvados, kad ieškovui minėtas aktas buvo pakankamu pagrindu reikšti ieškininius reikalavimus šiems atsakovams. Tai patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga, nes tyrimas vyko pakankamai ilgai, buvo atlikta rašysenos ekspertizė, buvo ieškomi asmenys suklastoję kontraktą, atsakovo parašus ant mokėjimo pavedimų. Parengtinis tardymas buvo daug kartų pratęsiamas, sustabdomas ir vėl atnaujinamas (t. 3, b. l. 201 – 205).

Įsta­ty­mas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią sie­ja su to­kiais sub­jek­ty­vaus po­bū­džio kri­te­ri­jais: as­mens su­ži­no­ji­mu ar­ba tu­rė­ji­mu su­ži­no­ti apie jo tei­sės pa­žei­di­mą. Teismas sutinka su atsakovų ir jų atstovų motyvais, kad pagal tuo metu galiojusius įstatymus (DĮK 242 str.) ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Susipažinęs su Valstybės kontrolės 2000-06-19 aktu ieškovas galėjo ir turėjo suprasti, kad jam padaryta žala ir kad už šią žalą yra atsakingi atsakovai, nes tik jie tuo laikotarpiu, kai padaryta žala, turėjo pirmojo ir antrojo parašo teises, disponuojant finansiniais bendrovės ištekliais. Duomenų, kad ieškinio senaties eiga iki civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pateikimo buvo nutraukta ar sustabdyta, nėra. Gavęs prokuratūros 2003-12-01 pranešimą, ieškovas jau 2003-12-12 pateikė ieškinį 1 355 585 Lt sumai (t. 3, b. l. 212-213). Tuo metu galiojęs ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs. Teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1. 131 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, kad ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Šis terminas nustatomas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesais, kiek­vie­nu kon­kre­čiu at­ve­ju tu­ri bū­ti ieš­ko­ma pro­tin­gos vie­šų­jų in­te­re­sų už­tik­rin­ti re­a­lią pa­žeis­tų sub­jek­ti­nių tei­sių ap­sau­gą ir ga­ran­tuo­ti tei­si­nių san­ty­kių sta­bi­lu­mą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, į ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes, pvz., pa­da­riu­sio ža­lą as­mens ne­ra­di­mas, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Kai nustatoma, kad egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios ir sukliudžiusios jam nepasibaigus ieškinio senaties terminui kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises, kad asmuo, veikdamas protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises ir kai praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (CK 1. 5 str., LAT 2000-09-20 nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-856/2000; Nr. 3K-3-1123/2002; Nr. 3K-3-331/2002).

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškinio senatis praleista dėl svarbių priežasčių. Ieškovas, gavęs anoniminį pranešimą apie galimą bendrovės lėšų grobstimą, nedelsdamas kreipėsi į prokuratūrą, jo veiksmai, siekiant išaiškinti galimą nusikaltimą buvo pakankamai aktyvūs, nes buvo pastoviai bendraujama su ikiteisminio tyrimo institucija, domimasi tyrimo eiga (t. 3, b. l. 199, 209, 218). G. P. apygardos prokuratūros 2003-12-01 raštą dėl civilinio ieškinio, ieškovas nedelsdamas jį pareiškė (t. 3, b. l. 212 – 213). Kol vyko baudžiamosios bylos tyrimas ir nagrinėjimas, ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog ieškinys bus patenkintas ir papildomai reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka nebuvo pagrindo. Visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, buvo pakankamai aktyvus, rūpestingas ir atidus. Jo veiksmai, siekiant gauti žalos atlyginimą, buvo nuoseklus. Nagrinėjamojoje byloje ginamas ir viešas interesas, nes AB „Mažeikių nafta“ akcijos priklauso ir valstybei. Esant tokioms aplinkybėms, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas ir pažeista ieškovo teisė ginama.

Nustatyta, kad 1999-10-01 tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 97 Biržų filialas per banką „Hermis“ į Rietumu banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) firmai „Argus Limited“ pervedė 85 880 JAV dolerius arba 345 520 Lt kaip už atliktus darbus pagal kontraktą Nr.090342. Mokėjimo pavedimą pasirašė atsakovė O. S., o atsakovo I. D. parašas suklastotas (ekspertizės aktas). Biržų filiale saugomuose finansiniuose dokumentuose šio pavedimo antrame egzemplioriuje mokėtojų: direktoriaus ir vyr. finansininkės parašų nėra. Prie pavedimo pridėtuose dokumentuose: protokole apie sutarties įvykdymą ir priede Nr. 2 darbų specifikacijoje nurodyta sutartis Nr. 01186 skiriasi nuo nurodytos pavedime. Filiale sutarčių Nr. 090342 ir Nr. 01186 nėra. Naftotiekio sekcijoje Novopolockas - Biržai, 225 km atstumu laikotarpiu nuo 1999-06-22 iki 1999-08-25 jokie remonto diagnostikos darbai atlikti nebuvo. Darytina išvada, kad pagal neegzistuojančią sutartį į nežinomo asmens sąskaitą nepagrįstai pervesta 85 880 JAV doleriai arba 345 520 Lt ir tuo ieškovui buvo padaryta 345 520 Lt žala.

Biržų AB „Naftotiekis“ 1998-03-05 su firma ABB High V. T. LtD sudarė kontraktą Nr. 3-9803 dėl 110/6 kV pastotės įrengimų tiekimo antrai rekonstrukcijos eilei viso už 2 444 000 CHF (Šveicarijos frankų). Pagal šią sutartį Biržų filialas 1998 – 1999 metais firmai ABB High V. T. LtD pervedė į Swiss bank Corporation banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Ciuriche ir Rietumu banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 244 400 CHF daugiau, nei buvo numatyta kontrakto sąlygose. Nežiūrint į tai, kad pagal minėtą kontraktą Biržų filialas buvo atsiskaitęs, jis 1999-09-30 valiutos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.540 iš banko nupirko 244 400 Šveicarijos frankų. Šioje sutartyje vadovo I. D. ir vyr. finansininkės pareigas ėjusios A. D. parašai suklastoti (ekspertizės aktas). Sąskaitoje esant šiai valiutai, Biržų filialas 1999-10-06 tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr.100 firmai "HIGH - ABB" į Rietumu banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 244 400 CHF arba 656 849 Lt, pagal sutartį Nr.3-9803. Pavedimą pasirašė atsakovė O. S., o atsakovo I. D. parašas suklastotas. Kadangi 1998-03-05 sutartis buvo pilnai įvykdyta, nauja sutartis nesudaryta, prekės nepateiktos ir darbai neatlikti, Biržų filialas pinigus pervedė be pagrindo. Darytina išvada, kad pagal realią sutartį, tačiau už neatliktus darbus, į nežinomo asmens sąskaitą buvo pervesta 244 400 CHF arba 656 849 Lt ir tuo ieškovui padaryta 656 849 Lt žala.

Kaip minėta, žalos padarymo metu šalis siejo darbo santykiai ir todėl žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis DĮK normomis, galiojusiomis iki 2003-01-01. Taikyti civilinio kodekso normas, kaip prašė atsakovai, nėra pagrindo (CK 1. 1 str. 3 d.).

Įstatymas reglamentuoja, kad materialinė darbuotojo atsakomybė yra savarankiška atsakomybės rūšis ir pagal darbo teisę ji galima tik esant tam tikroms sąlygoms, o būtent: žalai, priešingai teisei veikai, priežastiniam ryšiui tarp priešingos teisei veiklos ir žalos, kaltei, šalių buvimui darbo teisiniuose santykiuose ir žalos padarymui, einant darbines pareigas. Darbuotojų materialinės atsakomybės už darbdaviui padarytą žalą sąlygas, ribas, atlyginimo tvarką reglamentavo tuo metu galiojusio DĮK 9 skirsnio normos. Žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veiksmą (neveikimą), kuriuo padaryta žala (DĮK 142 str. 4 d.). DĮK numato dvi darbuotojų materialinės atsakomybės rūšis: ribotą ir pilnutinę, arba visišką (DĮK 143, 144 str.). Pagal DĮK 145 straipsnio nuostatas darbuotojai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai turtą ir kitas vertybes darbuotojas yra gavęs atsiskaitytinai pagal vienkartinį įgaliojimą arba pagal kitus vienkartinius dokumentus; kai žala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikų požymių (DĮK 145 str. 1 d., 2, 3 p.). Įstatyme atsakovų kaltė preziumuojama, o preziumuojamus faktus atsakovai gali nuginčyti pateikę įrodymus, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės ((duomenys neskelbtini) 182 str.).

Ieškovas prašo žalą priteisti iš atsakovų solidariai ir reikalavimą grindžia CK 6. 6 str. 3 dalimi. Tačiau DĮK 147 str. 1 d. reglamentavo, kad darbuotojų materialinė atsakomybė yra dalinė. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Kaip minėta, DĮK normos solidarios atsakomybės nenumatė. Byloje nėra duomenų, kad su atsakovais buvo sudarytos sutartys dėl solidariosios materialinės atsakomybės, todėl ieškovo reikalavimas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovų solidariai, nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, ar žala padaryta darbuotojų veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais baudžiamųjų veikų požymių, ar ne, yra reikšminga materialinės atsakomybės rūšiai, bet ne materialinės atsakomybės pagrindui. Visiškai materialinei atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti tam tikrus nusikaltimo požymius ir nebūtina, kad darbuotojas už savo veiksmus, būtų nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visiška darbuotojo materialinė atsakomybė taip pat atsiranda ir tais atvejais, kai baudžiamoji byla nekeliama ar nutraukiama dėl senaties termino pasibaigimo (LAT nutartys civ. b. Nr. 3K-3-478/2005, Nr. 3K-3-280/2003, CPK 4 str.). Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovų I. D. ir O. S. veika – aplaidumas, kurio pasekmėje padaryta žala AB „Mažeikų nafta“. Teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti atsakovams pilnutinę (visišką) materialinę atsakomybę. Kai žala yra padaroma kelių darbuotojų kaltais veiksmais, atlygintinos žalos dydis kiekvienam iš jų nustatomas atsižvelgiant į jų kaltės laipsnį, konkrečias aplinkybes, kurios trukdė jiems gerai atlikti savo pareigas, į kiekvienam suteiktų įgaliojimų ribas (DĮK 147 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų ir atsakovai neįrodinėjo, kad jiems buvo sudarytos netinkamos darbo sąlygos, dėl kurių negali vykdyti ir užtikrinti atitinkantį įstatymų reikalavimus finansinės apskaitos tvarkymą, nėra duomenų apie darbuotojų profesinės kompetencijos stoką, todėl negali remtis aplinkybėmis, kad ieškovas nesudarė tinkamų darbo sąlygų.

Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ Biržų filialas yra akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ padalinys, turintis atskirą buveinę. Filialo veiklos ekonominį pagrindą sudaro bendrovės turto dalis, kurią bendrovė patiki filialui valdyti, naudoti, disponuoti pagal įgaliojimą. Filialas nėra juridinis asmuo ir naudojasi bendrovės, kaip juridinio asmens, vardu, veikia pagal bendrovės įstatus ir valdybos suteiktus įgaliojimus, kurie nurodyti filialo nuostatuose (t.1, b. l. 94-102). Filialui vadovauja direktorius, kurį, kaip ir filialo vyriausiąjį finansininką skiria ir atleidžia bei nustato jų pareiginį atlyginimą bendrovės valdyba generalinio direktoriaus teikimu (Nuostatų 4 skirsnis). Kaip minėta, filialo ekonominį pagrindą sudaro bendrovės turto dalis, kurią bendrovė patiki filialui valdyti, naudoti, disponuoti pagal įgaliojimą. Šis turtas yra bendrovės nuosavybė ir filialas privalo užtikrinti jam patikėto bendrovės turto išsaugojimą ir pelningą naudojimą.

Atsakovas I. D., būdamas filialo direktoriumi, vadovavo filialo komercinei – ūkinei veiklai, atsakė už filialo darbo organizavimą ir darbo rezultatus, teisingą apskaitos vedimą (kartu su vyriausiuoju finansininku), turto apsaugą ir kt. Direktoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė buvo numatyti filialo nuostatuose ir atsakovui žinomi. Bendrovės vadovo teisinė padėtis yra specifinė, nes darbo sutartis atitinka ne darbo teisinius santykius, bet civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Bendrovės administracijos vadovą, kuris atsako už kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais. Kita vertus, tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Atsakovas I. D. AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriumi dirbo nuo 1999-04-12 iki 1999-11-15 ir šiuo laikotarpiu netinkamai vedant buhalterinę apskaitą, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo bei paties atsakovo pasirašytus įsakymus, bendrovei buvo padaryta 1 355 585 Lt turtinė žala dėl to, kad bendrovė vykdė apmokėjimus už prekes ir paslaugas, kurios jai faktiškai nebuvo suteiktos. Be abejonės, atsakovas pats neturėjo tvarkyti ir netvarkė finansinės-buhalterinės apskaitos, šį darbą dirbo žmonės, turintis specialųjį išsilavinimą. Tačiau, būdamas vadovu, jis turėjo pareigą kontroliuoti buhalterinės apskaitos vedimo teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrinti jos tinkamą vedimą ir atitikimą įstatymams, norminiams aktams, kas šiuo atveju ir būtų leidę pastebėti ir užfiksuoti savo paties priimtų įsakymų nevykdymą, fiktyvų finansinės apskaitos dokumentų pobūdį, suklastotus dokumentus, tame tarpe – savo paties suklastotus parašus buhalteriniuose dokumentuose. Direktoriaus aplaidus pareigų atlikimas, nepakankama kontrolė asmens, tiesiogiai atsakingo už pavestą darbą ir sudarė galimybę klastoti įmonės buhalterinius dokumentus bei vykdyti apmokėjimus už filialui nereikalingas prekes bei paslaugas arba už prekes ir paslaugas, kurios visai nebuvo bendrovei suteiktos. Nors atsakovas neigė savo kaltę, tačiau patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltės dėl žalos bendrovei atsiradimo nebuvimą, nepateikė ((duomenys neskelbtini) 18o str.). Atsakovas teigia, kad pasitikėjo savo darbuotojais, tačiau tai nėra pagrindas visiškai nekontroliuoti jų, taip pat nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės, ar ją sumažinti.

Vyriausiojo finansininko pareiginiai nuostatai numatė vyriausiojo finansininko pareigas, teises ir atsakomybę (t. 1, b. l. 99 – 102) ir su jais atsakovė O. S. supažindinta. Ji nuo 1998-12-01 iki 1999-11-15 dirbdama Biržų filialo vyriausiąja finansininke ir turėdama antrojo parašo teisę pasirašyti atsiskaitomuosius dokumentus, būdama atsakinga už teisingą buhalterinės apskaitos vedimą, tvarkydama bankinius dokumentus, nurodydama į kokias buhalterines sąskaitas (registrus) turi būti įrašomos apmokėtos tiekėjams pinigų sumos, tuo pačiu formuodama bankinių dokumentų registrus bei tvarkydama filialui suteiktų paslaugų registrą, netinkamai vykdė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo bei pareiginių nuostatų reikalavimus, nevykdė filialo direktoriaus 1999-04-16 įsakymu Nr. 59 jai pavestos kontrolės, ir tuo savo veiksmais (neveikimu) sudarė sąlygas žalos atsiradimui. Atsakovė O. S. neigia pasirašiusi 1999-10-01 mokėjimo pavedimą Nr. 97, nes tuo metu atostogavo. Šią aplinkybę paneigia byloje esantis ekspertizės aktas ir 1999-09-09 įsakymas, iš kurio matyti, kad atsakovė atostogavo nuo 1999-09-13 iki 1999-09-30 imtinai (t. 2, b. l. 173).

Nesumažina ir neatleidžia atsakovų nuo atsakomybės už nustatytą buhalterinės apskaitos vedimą, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymų reikalavimus, tas faktas, kad AB „Mažeikių nafta“ Biržų filiale kas ketvirtį UAB „A. A.“ buvo atliekamas finansinės veiklos auditas. Auditoriai peržiūrėdavo bendrovės ir jos dukterinių įmonių balansus ir pinigų srautus. Už finansines ataskaitas, buhalterinę apskaitą atsakovų atsakomybės auditas nepanaikindavo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad bendrovei tiesioginė ir tikroji žala padaryta atsakovų veiksmais. Abu tinkamai nevykdė tiesioginių pareigų, nustatytų filialo, pareiginiuose nuostatuose, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir susijusių su įmonės finansine veikla dėl nerūpestingumo, t. y. dirbo aplaidžiai, dėl to įmonei, kurios akcininke yra ir valstybė, buvo padaryta 1 355 585 Lt turtinė žala, kuri vertintina kaip didelę. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovui padarytos žalos yra nustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys: atsakovas I. D. buvo atsakingas ir turėjo užtikrinti tinkamą filialo darbo organizavimą, darbo rezultatus, turto apsaugą, teisingą apskaitos vedimą; atsakovės O. S. tiesioginės pareigos buvo tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir kontroliuoti, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami materialiniai ir finansiniai ištekliai, kad atskaitiniai duomenys būtų teisingi, užtikrinti finansų – ūkio operacijų teisėtumą, tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę. Atsakovams to neužtikrinus, jų aplaidumu pasinaudojo kiti asmenys ir ieškovui buvo padaryta žala. Kaip minėta, atsakovų atsakomybė yra dalinė ir teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus sprendžia, kad atsakovo I. D. kaltės laipsnis 40 procentų ir todėl iš jo priteistina 40 % padarytos žalos, t. y. 542 234 Lt, o atsakovės O. S. – 60 procentų ir iš jos priteistina 60 % padarytos žalos, t. y. 813 351 Lt.

Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų (CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 270 straipsniais teismas

Ieškinį patenkinti.

Ieškinio senaties terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, atnaujinti.

Priteisti iš I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) – 542 234 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt du tūkstančius du šimtus trisdešimt keturis litus) žalai atlyginti ir 7 022,34 Lt (septynis tūkstančius dvidešimt du litus 34 ct.) žyminio mokesčio AB „Mažeikių nafta“, įm. k. 166451720 ir 52 Lt (penkiasdešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) – 813 351 Lt (aštuonis šimtus trylika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt vieną litą) žalai atlyginti ir 10 533,51 Lt (dešimt tūkstančių penkis šimtus trisdešimt tris litus 51 ct.) žyminio mokesčio AB „Mažeikių nafta“ įm. k. 166451720 ir 78,20 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus 20 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.