- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 2-953/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Egidijus Žironas, Alvydas Poškus
- Kreditorius
- R. G., R. P.
- Trečiasis asmuo
- G4S Lietuva AB "Swedbank" AB "Klaipėdos energija" "Klaipėdos vanduo" VSDFV Klaipėdos skyrius Valstybės įmonė Turto bankas "Linkesa" GELSVA VšĮ "Investuok Lietuvoje" VMI prie LR finansų ministerijos "Klaipėdos liftas" Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas Kredito unija "Mėmelio taupomiji kasa" Glomar Supllies, Ltd, S.A. kompanijos atstovybė, "Klaipėdos mėsinė" "Valeksa" "Neapolis" "STATEGA"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių R. G. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės ,,Neapolis“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-196-163/2014).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Neapolis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“. Lietuvos apeliacinio teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi BUAB „Neapolis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi atstatydino UAB „Valeksa“ iš BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriaus pareigų ir BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi palikta nepakeista.
Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą kreditoriaus UAB „Statega“ finansinį reikalavimą 37 519 767,35 Lt sumai. Nurodė, kad kreditorius pateikė patikslintą reikalavimą, kurį sudaro 31 010 510,76 Lt skola pagal mokėjimus bankui kredito grąžinimui, 943 257,01 Lt palūkanų pagal CK 6.210 str. 2 d. ir 443 716,63 Lt palūkanų pagal CK 6.37 str. Teismo patvirtintas reikalavimas 5 122 282,95 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir patvirtino patikslintą BUAB „Neapolis“ kreditoriaus UAB „Statega“ finansinį reikalavimą – 37 519 767,35 Lt. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtino UAB „Statega“ 5 122 282,95 Lt finansinį reikalavimą. Kreditorius UAB „Statega“ patikslino finansinį reikalavimą, jį papildomai sudaro 31 010 510,76 Lt skola pagal mokėjimus bankui kredito grąžinimui, 1 386 973,64 Lt palūkanų. Teismas vertino, kad ginčo dėl teismui pareikšto kreditoriaus UAB „Statega“ 32 397 484,40 Lt papildomo finansinio reikalavimo neiškilo, jis administratoriaus pripažintas, todėl patvirtino patikslintą kreditoriaus 37 519 767,35 Lt finansinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditoriai R. G. ir R. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas skundžiama nutartimi antrą kartą išsprendė ieškovo reikalavimo bankrutavusiai įmonei tvirtinimo (netvirtinimo) klausimą, kuris jau yra išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo kitoje byloje.
2. Teismo nutartis priimta neįvertinus visų ginčo aplinkybių, nesurinkus visų reikšmingų ir teismui žinomai egzistuojančių įrodymų tokiam procesiniam sprendimui priimti, t.y. pažeidžiant CPK 185 straipsnio normą.
3. Teismo priimta nutartis priimta neįtraukus į įmonės bankroto bylos nagrinėjimą visų suinteresuotų šiuo procesiniu sprendimu asmenų.
4. Tiek teismo nutartis, tiek įmonės bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti papildomai ieškovo finansinį reikalavimą, neatitinka imperatyvių ĮBĮ reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Neapolis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą kreditorių R. G. ir R. P. atskirąjį skundą ir iš kreditorių R. G. ir R. P. BUAB „Neapolis“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad kreditoriaus R. G. teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas tesiekia 141 Lt ir sudaro vos 0,002 procento visų kreditorinių reikalavimų sumos, todėl jo turimas teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas nesuteikia jam teisės skųsti nutartį. Atsakovo teigimu, vien tai, kad sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-503-163/2013 Klaipėdos apygardos teismas pripažino UAB „Statega“ turinčia reikalavimo teisę bankrutavusios BUAB „Neapolis“ atžvilgiu, savaime nereiškia, jog šis reikalavimas įtraukiamas į finansinių reikalavimų sąrašą. Visi į bankroto bylą įtraukti kreditoriai turi visas trečiųjų asmenų teises ir pareigas, įskaitant pareigą aktyviai domėtis procesu bei teisę aktyviai ginti savo, kaip kreditorių, interesus, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kreditorių nurodytų procesinių pažeidimų nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „Neapolis“ bankroto byloje patvirtino 37 519 767,35 Lt kreditoriaus UAB „Statega“ finansinį reikalavimą.
Dėl kreditoriaus R. G. teisės teikti atskirąjį skundą
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. pateikė du BUAB „Neapolis“ kreditoriai, t. y. R. G. ir R. P.. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad kreditorius R. G. negalėjo teismui pateikti atskirojo skundo, nes jo kreditorinis reikalavimas yra 141 Lt. Su šiuo atsakovo argumentu teisėjų kolegija sutinka, nes ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad BUAB „Neapolis“ kreditorius R. G. neturėjo teisės paduoti minėto atskirojo skundo, todėl vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, kad skundą padavė asmuo neturintis teisės jo paduoti, apeliacinis procesas dėl R. G. atskirojo skundo nutrauktinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad atskirąjį skundą padavė ir kreditorius R. P., nagrinėja bylą pagal jo atskirojo skundo argumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad informacinės Liteko sistemos duomenimis Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi R. G. išbraukė iš BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo, kas reiškia, kad šiai dienai R. G. nėra BUAB „Neapolis“ kreditorius.
Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo
Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūrą reglamentuoja ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 10 punktą administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, taip pat kreditorių susirinkime bei teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Autokausta“ v. AB „Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą.
Atskirajame skunde pateikiami argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė BUAB „Neapolis“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, kuris buvo išnagrinėtas kitoje byloje, o nagrinėjamoje byloje nebuvo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, kad kreditorius UAB „Statega“ patikslino finansinį reikalavimą, jį papildomai sudaro 31 010 510,76 Lt skola pagal mokėjimus bankui kredito grąžinimui, 1 386 973,64 Lt palūkanų. Teismas vertino, kad ginčo dėl teismui pareikšto kreditoriaus UAB „Statega“ 32 397 484,40 Lt papildomo finansinio reikalavimo neiškilo ir jį pripažino bankroto administratorius. Informacinės sistemos Liteko duomenimis apelianto minima civilinė byla dėl jau minėto reikalavimo Klaipėdos apygardos teisme buvo išnagrinėta 2013 m. gruodžio 17 d. ir priimtu sprendimu teismas ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui UAB „Statega“ iš atsakovo BUAB „Neapolis“ 31 010 510,76 Lt už jį „Swedbank“ AB sumokėtą skolą; priteisė ieškovui UAB „Statega“ iš atsakovo BUAB „Neapolis“ 943 257,01 Lt palūkanų CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu ir 443 716,63 Lt palūkanų CK 6.37 straipsnio pagrindu bei tenkino kitus ieškovo reikalavimus. Dėl šio teismo sprendimo R. G. padavė apeliacinį skundą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 1 d. priėmė nutartį, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas priimdamas skundžiamą 2014 m. vasario 25 d. nutartį, kuria patvirtino UAB „Statega“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Neapolis“ bankroto byloje, jau buvo išnagrinėjęs civilinę bylą, kurios ginčo dalykas sutampa su kreditorinio reikalavimo tvirtinama suma. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek skundžiamą nutartį, tiek ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą priėmė ta pati teisėja, kuri dar prieš tvirtindamas kreditorinį reikalavimą įvertino įrodymus pagrindžiančius šio reikalavimo pagrįstumą ir turėjo pagrindą jį tvirtinti. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos apeliacinis teismas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pagal CPK nuostatas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.).
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Nustatyta, kad ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas įrodinėjimo dalykas buvo aplinkybės, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 31 010 510,76 Lt sumos, kurią UAB „Statega“ sumokėjo „Swedbank“, AB už UAB „Neapolis“ bei 1 386 973,64 Lt palūkanos, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, šiuo atveju turi prejudicinę reikšmę ir patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai skundžiama nutartimi patvirtino UAB „Statega“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Neapolis“ bankroto byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutraukti apeliacinį procesą pradėtą pagal R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties.