Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-03-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-177-188/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-30
Bylos Nr.
A2.6.-177-188/2015
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00117-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Pažeidėjas
I. M., Lietuvos Respublikos ATPK
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-177-188/2015
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00117-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 30 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. M. ir jos atstovui advokatui Antanui Jarašiui, išaiškinusi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytas jos teises, išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti, neteista, kaltinama administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 130 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. 2015 m. sausio 25 d. 16 val. 27 min. Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

I. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji 2015 m. sausio 25 d. 16 val. 27 min. Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir kelio būklę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medinį reklamų stendą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, įvykio metu buvo apgadintas reklaminis stendas ir automobilis. Tuo pažeidė KET 9, 127, 223 punktų reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

I. M. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad važiavo neapdraustu automobiliu, kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino. Paaiškino, kad medinis reklamų stendas yra prie pat kelio, ties posūkiu. Važiavo nedideliu greičiu, galimai dėl to, kad per staigiai pristabdė, mašina pradėjo slysti ir trenkėsi kampu į skelbimų stendą. Sustojusi ir išlipusi iš automobilio, pamatė, kad stendas yra pakrypęs. Iš įvykio vietos ji nebėgo, į savo kiemą nuvažiavo, kadangi pagalvojo, jog pirmadienį nuvažiavusi pas seniūną, praneš, kas įvyko ir susitars dėl žalos atlyginimo. Ji negalvojo, kad atsitrenkusi į reklaminį stendą padarė KET pažeidimą ir privalo apie tai pranešti policijai. Jei būtų žinojusi, kad padarė KET pažeidimą, tikrai būtų iškvietusi policiją. Po pusvalandžio atvažiavusiems pareigūnams ji prisipažino, kad atsitrenkė į stendą, iš karto sakė, kad važiuos pas seniūną ir žalą seniūnijai atlygins. Įvykio metu buvo blaivi. Su seniūnu susitarė, kad pašalui išėjus, stendą suremontuos savo jėgomis. Seniūnijai priklausantį stendą suremontavo jos vyras. Be to, ji sumokėjo 30 Eur, kaip paramą seniūnijai. Gailisi, kad vairavo neapdraustą transporto priemonę.

Liudytojas V. T. – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, paaiškino, kad I. M. pažįsta kaip seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoją. Apie stendo sugadinimą sužinojo sekmadienį, kai jam paskambino gyventojas, kuris pasakė, kad kažkas atsitrenkė į stendą, bei kad į kaimą buvo atvažiavusi policija. Pirmadienį ar antradienį I. M. į seniūnija atvyko pati ir pasakė, kad automobiliu atsitrenkė į skelbimų stendą. Nuvažiavęs į vietą, pamatė, kad sulenktas kampuotis, lenta pakrypusi, padarė nuotraukas. Su I. M. sutarė, kad pašalui išėjus, skelbimų stendą suremontuos kaltininkė. I. M. yra sakęs, kad stendo remontas seniūnijai kainuotų apie 30 Eur. Stendas šiuo metu yra suremontuotas. Realių išlaidų dėl įvykio seniūnija neturėjo, todėl gavosi taip, kad I. M. šią sumą - 30 eurų, įnešė savanoriškai, kaip paramą seniūnijai. Pretenzijų jai neturi. I. M. šeimą charakterizuoja teigiamai, jokių nusiskundimų neturi. Skelbimų stendas pastatytas netoli gatvės, prie pat sankryžos, nuo važiuojamos kelio dalies 2-3 m atstumu, kad būtų gyventojams matomoje vietoje, niekada nebuvo atvejų, kad jį kas būtų kliudęs. Toje vietoje yra žvyrkelis, žiemą būna slidu, seniūnija neturi finansinių galimybių visas sankryžas, slidžias vietas barstyti. Įvykio diena kelias taip pat nebuvo barstomas.

Teismo posėdžio metu buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.1-2), tarnybiniai pranešimai (b.l.3,4), I. M. paaiškinimas (b.l.5), V. S. paaiškinimas (b.l.6), eismo įvykio schema (b.l.7), transporto priemonės apžiūros aktas (b.l.8), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b.l.10-12), kita bylos medžiaga.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas, iš eismo įvykio pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš jo vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalinęs iš įvykio vietos asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Pagal Kelių eismo taisykles (toliau-KET) eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Motyvuojamoji dalis

KET 222 straipsnis numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Kaip minėta anksčiau, KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju I. M. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Nustatyti I. M. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau šio nusižengimo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, t.y. ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Remiantis teismų praktika, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad I. M. suvokusi, kad padaryta žala (duomenys neskelbtini) seniūnijos turtui, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, žinodama, kad elgiasi neteisėtai ar tikėdamasi apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog eismo įvykio metu padarytas nežymus reklaminio (skelbimų) stendo apgadinimas. I. M. pirminiame paaiškinime dėl eismo įvykio ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsitrenkė į skelbimų lentą ir ją apgadino, t.y. įvykio aplinkybių neslėpė. Kadangi ji žinojo, kad apgadinto turto savininkas yra (duomenys neskelbtini) seniūnija, todėl pamanė, kad papildomai skambinti į policiją, kuri nereguliuoja žalos atlyginimo, nėra būtina. I. M. nesiekė nuslėpti eismo įvykio, nevengė pareigos atlyginti seniūnijai padarytą turtinę žalą. Ji parvažiavo namo ketindama darbo dieną, kadangi buvo sekmadienis, pranešti seniūnui ir atlyginti žalą. Pati nuvyko į seniūniją, susitarė dėl žalos atlyginimo būdo, suremontavo skelbimo stendą, papildomai sumokėjo 30 Eur, kaip paramą seniūnijai. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno V. T., tai patvirtina pateiktos fotonuotraukos, pinigų priėmimo kvitas. Iš teismui pateiktos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015-02-09 pažymos matyti, kad dėl 2015-01-25 eismo įvykio seniūnija žalos nepatyrė, žala padaryta reklaminiam stendui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., yra atlyginta, seniūnija I. M. pretenzijų neturi. Pažymėtina, I. M. neneigė vairavusi transporto priemonę, neneigė, kad iš tiesų nurodytoje vietoje atsitrenkė į reklaminį stendą, tačiau nurodė, kad nesuprato, jog turi pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, turėdama tikslą kitą darbo dieną pranešti seniūnui ir atlyginti žalą. Duomenų, paneigiančių tokį jos aiškinimą, byloje nėra surinkta. Remiantis surinktų įrodymų visuma, darytina išvada, kad I. M. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad I. M. suprato, jog ji sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinusi įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) teismas sprendžia, kad I. M. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

I. M. šioje byloje taip pat kaltinama tuo, kad vairavo automobilį neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai yra kaltinama padariusi pažeidimą numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patraukta I. M. viso proceso metu, t.y. tiek savo rašytiniame paaiškinime (b.l.5), tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš byloje esančio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas tik po eismo įvykio, t.y. 2015-01-29 (b.l.26,27). Byloje dėl minėto pažeidimo I. M. kaltė pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 123 str. 5 d., todėl ji baustina. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina minimali nuobauda, numatyta ATPK 123 str. 5 d. sankcijoje. Teismas mano, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 224 str., 287 str. 1 d., 250 str. 1 p., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., 320 str. 1 p., teismas

nutaria:

I. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalį skirti 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą I. M. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ramyna ŠidlauskienėIšaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6030, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, a.s. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, a.s. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, a.s. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, Nr. LT74 4010 0510 0132, 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, Nr. LT05 7044 0600 0788, 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Baudos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos turi būti pateiktas protokolą surašiusiai institucijai – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatui (A. Mickevičiaus g. 23, Kėdainiai).Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos, nes baudą priverstiniu būdu išieškos antstoliai, ir pažeidėjui teks ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.