Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Ar. B. skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas Ar. B. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Ar. B. skundą panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas 2010-11-05 pareiškėjo Ar. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos E. P. S. sukčiavimo, siekiant praturtėti. Pareiškime Ar. B. išdėstė civilinės bylos dėl Ed. S. ir E. S. santuokos nutraukimo aplinkybes ir prašė jį apklausti Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme nagrinėjamojoje byloje, kurioje Ed. S. ir Ar. B. yra kaltinamieji. Pareiškėjas taip prašė pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl E. P. S. sukčiavimo, siekiant praturtėti jo, Ed. S. ir kitų sąskaita. 2010-12-08 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas patikslintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos E. P. S. sukčiavimo, siekiant praturtėti, kuriame pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą prieš prokurorus ir teisėjus, kurie atsisakydavo tirti jo skundus, taip pat prieš Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėją B. T., nagrinėjusią Ed. S. ir E. S. santuokos nutraukimo bylą, dėl to, kad ši teisėja nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Prašė dėl šių aplinkybių atnaujinti civilinių bylų nagrinėjimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorė 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo Ar. B. pareiškimą, nes nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.

Pareiškėjas tvirtina, kad teisėjas V. B., netenkindamas jo skundo, slepia nusikaltimus, taip pritardamas prokurorės V. G. nusikalstamai veikai, prisijungdamas prie pastarosios ir kitų jos bendrininkų suburto nusikalstamo susivienijimo. Mano, jog šis teisėjas ir Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras R. J., kuriam buvo adresuotas pareiškimas, nusikalstamai netyrė jo pareiškime išdėstytų aplinkybių. Į jo pareiškimą atsakė prokurorė V. G., kurios veika ir buvo skundžiama R. J., o pastaroji procesinio sprendimo prieš save nepriėmė, taip tęsdama nusikalstamas veikas. Dėl to, pareiškėjo manymu, turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas įpareigojant R. J. ištirti Ar. B. pareiškimą.

Ar. B. tvirtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 str. 2 d., ikiteisminį tyrimą prieš teisėją gali atlikti tik Generalinis prokuroras, todėl mano, kad jo pareiškimą išnagrinėjo nekompetentingas prokuroras ir tai turėjo esminės įtakos neteisingo nutarimo priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Ar. B. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, pradedant baudžiamąjį procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių jis negali būti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos E. P. S. atžvilgiu, nes pastaroji sukčiaudama siekė praturtėti jo, Ed. S. ir kitų sąskaita. Savo pareiškime Ar. B. išdėstė aplinkybes, kurios iš esmės sutampa su ankstesniuose pastarojo ir kitų pareiškėjų pareiškimuose nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2002-02-14 paprastojo vekselio Ar. B. išrašymu bei civiline byla dėl Ed. S. ir E. S. santuokos nutraukimo. Dėl šių aplinkybių 2007-12-19 buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis sprendimas nebuvo panaikintas, o Ar. B. savo pareiškime nenurodė jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurios būtų vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Taigi Vilniaus apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorė pakartotinai šias aplinkybes nagrinėti ir priimti dėl jų pakartotinį procesinį sprendimą neturėjo įstatyminio pagrindo, todėl pagrįstai minėtą pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą.

Pareiškėjas Ar. B. prašo priimti procesinius sprendimus dėl eilės prokurorų bei teisėjų, veikiančių Vilniaus apygardos administracinio teismo teritorijoje ir nagrinėjusių jo bei advokato A. B. skundus, taip pat dėl Ed. S. ir E. S. santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusios teisėjos B. T.. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad galėjo būti padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vien ta aplinkybė, jog pareiškimuose ir skunduose išvardinti pareigūnai priėmė pareiškėjui ar A. B. nepalankius procesinius sprendimus, bei pareiškėjo subjektyvi nuomonė apie suburtą teisėsaugos institucijų pareigūnų nusikalstamą susivienijimą, nukreiptą prieš advokato A. B. profesinę veiklą, nesant objektyvių tai patvirtinančių faktinių duomenų, negali būti pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nepagrįstas argumentas, kad Ar. B. pareiškimą privalėjo nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 str. 3 d. nuostata, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik Generalinis prokuroras, nereiškia, jog tik šis pareigūnas gali priimti sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo atžvilgiu. Tam neprieštarauja ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 29 p. nuostatos, kad gavęs skundą, pareiškimą arba pranešimą apie nusikalstamą veiką, kurią galimai padarė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal įstatymus gali pradėti tik Generalinis prokuroras, prokuroras tokį skundą išnagrinėja. Nustatęs, kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, jis visą surinktą medžiagą su išvada perduoda Generaliniam prokurorui priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nustatęs, jog tokiame skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. nustatytos aplinkybės, prokuroras priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nuostata, kad prokuroras, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo Ar. B. skundą. Naikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį dėl pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Pareiškėjas prašo perduoti jo skundą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl skundo perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui. Šis pareiškėjo prašymas atmestinas. Tokio pobūdžio skundų perdavimo kitam teismui klausimas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi, konstatuojant, jog teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas ne vadovaujantis kieno nors asmeniniais interesais, bet išimtinai tik įstatymo nuostatomis. Pareiškėjo Ar. B. skundas dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties teismingas Vilniaus apygardos teismui. Nesant duomenų, kad šį skundą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme nukentėtų svarbūs valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesai, kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką dėl skundo perdavimo kitam teismui, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

pareiškėjo Ar. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.