- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-18
- Bylos Nr.
- 1-1217-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07695-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Advokatai
- Zita Malova
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini)), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimu, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2022 m. kovo 5 d., apie 13.16 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu – 2,56 promilės).
A. Š. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su draugu šventė gimtadienį kovo 3 d. Išgėrėme nemažai, nuėjo miegoti. Atsikėlę nuvažiavo pas draugą į butą. Jis norėjo važiuoti į parduotuvę, jautėsi gerai. Draugas J. leido vairuoti tėvo mašiną. J. tėvas nežinojo, kad jis gėrė su J. Jis vairavo be teisių, nes kvailai pasielgė.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Liudytojas O. J. (O. J.) tyrimo metu parodė, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į aikštelę atvažiavo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo minėtą automobilį. Tuo metu vairuotojas automobilį parkavo atbuline eiga į stovėjimo vietą. Kolega priėjo prie vairuotojo, netrukus priėjo ir jis. Vairuotojo vietoje sėdėjo A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo A. Š. sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiūlius A. Š. pasitikrinti girtumą, pastarasis tam neprieštaravo. Pasiteiravus prieš kiek laiko vartojo alkoholį, A. Š. atsakė, gal prieš 1 valandą, o gal prieš 2 valandas. Taip pat nurodė, kad jau geria savaitę laiko. Panaudojus alkoholio kiekio matuoklį, pirmu pūtimu nustatytas 2,65 promilių girtumas, o antru pūtimu 2,56 promilių girtumas. A. Š. nurodė, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Patikrinus duomenų bazių sistemoje, paaiškėjo, kad A. Š. tikrai neturi vairuotojo pažymėjimo. A. Š. neprieštaravo alkoholio kiekio matuoklio parodymams, su jais sutiko ir neprašė būti vežamas į Priklausomybių ligų centrą. Patikrinus jo vairuojamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad automobilis priklauso J. J.. Susisiekus su automobilio savininku, šis nurodė, kad automobilį gali perduoti jo sūnui J. J.. Netrukus atvažiavo J. J. ir jam buvo perduoti automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktai. A. Š. buvo įteiktas šaukimas bei surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį. A. Š. buvo nuvežtas namo, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykį filmavo „Body“ kamera (b. l. 9-10).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad iš Laisvės pr. pusės, iš automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo neblaivus vairuotojas. Pranešė praeivė 2022 m. kovo 5 d. 12.55 val. (b. l. 7).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu išorinių automobilio apgadinimų nenustatyta (b. l. 13-17).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra J. J. (b. l. 18).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 850 eurų (b. l. 21).
Iš tarnybinio pranešimo matyti liudytojo O. J. nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 22).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš A. Š. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0205 (patikros sertifikatas Nr. 1540462, galioja iki 2022 m. gegužės 10 d.) pirmu pūtimu 2022 m. kovo 5 d. 13.16 val. A. Š. buvo nustatytas 2,65 promilių girtumas, o antru pūtimu 13.34 val. nustatytas 2,56 promilės girtumas (b. l. 23-26).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. Š. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. paties A. Š. prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo ir automobilio vairavimo, liudytojo O. J. tyrimo metu nurodytos aplinkybės ir tarnybinis pranešimas, policijos registro išrašo duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir VĮ „Regitra“ pažyma, patvirtina, kad A. Š. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam netrukus po įvykio buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
A. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoseklūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.
Įstatymo pagrindų, leidžiančių A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, A. Š. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
A. Š. tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje teistas vieną kartą Lietuvoje, vieną kartą Vokietijoje, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (b. l. 45-49), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 34-42). A. Š. yra (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, teismo posėdžio metu teigė, kad pragyvena padėdamas draugui naudotų automobilių dalių prekyboje. Teismas nustatė vieną kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininko gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nesurinko.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. Š. sankcijoje numatytą švelniausio pobūdžio baudos bausmę, jos dydį nustatant atsižvelgiant į kaltininko materialinę neteisėtos veikos turinį ir BK 61 straipsnio nuostatas. Kartu su bausme tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui kaltininkui būtina skirti skiriant baudžiamojo poveikio priemones.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. Š. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti iš jo yra atimta, padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, įvykio metu jo neblaivumo laipsnis buvo sunkus, todėl jam nustatytinas vidurkio dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 7 d.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Transporto priemonė, kurią nusikaltimo įvykdymo metu vairavo A. Š., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. J. (b. l. 18). Dėl to šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę įvykio metu atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo A. Š. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo A. Š. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Baudžiamoji byla baigta išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. Š. tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 60-61). Šios priemonės kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais
nusprendė:
A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę A. Š. sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 7 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš A. Š. konfiskuoti automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 850 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) sumą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.