Telšių apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovei S. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. lapkričio 26 d. „Swedbank“, AB, (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovė sudarė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 10-086972-EG (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur (1000 Lt) kredito limitas, metinė palūkanų norma – 25,00 procentai. Atsakovė įsipareigojo įmokas grąžinti sutartyje nustatyta tvarka bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, 2014 m. kovo 11 d. sutartis buvo nutraukta.

2012 m. gruodžio 6 d. pradinė kreditorė „Swedbank“, AB, ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią 2014 m. kovo 26 d. „Swedbank“, AB, bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 15, perleido reikalavimo teises į atsakovės vardu susidariusius įsiskolinimus ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2014 m. balandžio 4 d. pranešimu.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsakovė savo pareigos tinkamai nevykdė, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove. Formaliai įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius dokumentus, ieškovei iš atsakovės priteistina 120,88 Eur skola.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 195,25 Eur palūkanų, 28,81 Eur delspinigių, 25 procentų metines palūkanas nuo 120,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateikė svarbius išaiškinimus, susijusius su palūkanų skaičiavimu nutraukus sutartį. Išaiškinta, kad sutarties nutraukimas išlaisvina abi sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo, o sutarties šalis siejusį sutartinį santykį keičia sutartinės atsakomybės teisinis santykis. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

2020 m. birželio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje apžvalgoje „Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje“ išaiškinta, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo ; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatyme 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.

Atsakovės atžvilgiu sutartis buvo nutraukta 2014 m. kovo 1 d. ir reikalavimo teisė neužilgo perleista ieškovei, todėl ieškovės naudai priteistinos 2014 m. kovo 26 d. bylų priėmimo-perdavimo akte nurodytos iki sutarties nutraukimo paskaičiuotos palūkanos – 1,76 Eur (6,09 Lt).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį, sutartinę atsakomybę keičia civilinės atsakomybės santykis, ir po sutarties nutraukimo turi būti skaičiuojamos ne sutartyje nurodytos pelno palūkanos, bet kompensacinės palūkanos, kurios pagal savo esmę yra minimali kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir kurių maksimalus dydis yra Vartojimo kredito įstatyme 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas delspinigių dydis – 0,05 procentų už kiekvieną pradelstą dieną už maksimalų 180 kalendorinių dienų laikotarpį, tad nagrinėjamu atveju iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 10,87 Eur palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo (t. y. 120,88 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų). Reikalavimas dėl likusios palūkanų sumos atmestinas, nes tai viršija maksimalų kompensacinių palūkanų dydį. Ieškovė turėjo pareigą atskirai įrodyti nuostolių dydį, viršijantį šias priteistas kompensacines palūkanas. Šiuo atveju tokių įrodymų nėra pateikta – ieškovė, būdama skolų administravimo bendrovė ir turinti patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje, nepateisinamai ilgai delsė išsiieškoti skolą teismine tvarka, o dėl tokio ilgo delsimo kilusios neigiamos pasekmės (pareiga mokėti palūkanas) negali būti perkeliamos atsakovei (skolininkui). Ieškovė, sudarydama paskolų portfelio pardavimo sutartį, suvokė, kad atsakovė neatsiskaitė su pradine kreditore, todėl privalėjo imtis skolos išieškojimo veiksmų nedelsiant. Taip pat iš atsakovės nepriteistini ir 28,81 Eur delspinigiai, nes šiuo atveju kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir delspinigių (nuostolių) sumos ir skaičiavimo laikotarpiai sutampa.

Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Šios palūkanos kompensuos kreditoriaus minimalius nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl, esant nutrūkusiems sutartiniams santykiams, nėra pagrindo papildomai priteisti 25 procentų dydžio metines palūkanas iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Proporcingai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 15 Eur žyminio mokesčio, nes tai yra minimali žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei apie priimtą sprendimą už akių praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, j. a. k. 125164834, naudai:

– skolą: 120,88 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 88 ct);

– palūkanas: 12,63 Eur (dvylika eurų 63 ct);

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 133,51 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2020 m. rugpjūčio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Apie priimtą sprendimą už akių pranešti atsakovei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2020 m. spalio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-4837-715/2020, priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, ieškinys, ir ieškovei iš atsakovės S. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteista skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, todėl sprendimas už akių jai įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, adresu Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A. Atsakovė informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.