Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-13 · Civilinė byla Nr. 2-2177/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
2-2177/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Algirdas Gailiūnas, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Srėdė ir ko“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2177/2011Procesinio sprendimo kategorija: 121.17.; 122.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties, kuria teismas pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-5618-345/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Srėdė ir ko“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “Stebulė” dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami klausimai dėl skolos pagal neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras priteisimo.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimai.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Srėdė ir ko“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Stebulė“ 383 058,51 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 830,59 Lt žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas UAB „Stebulė“ laimėjo Vilniaus miesto administracijos surengtą teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros konkursą ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros atlygintinų paslaugų sutartį. Šios sutarties pagrindu atsakovas sudarė sutartį su ieškovu UAB „Srėdė ir ko“ dėl vykdymo Vilniaus m. Lazdynų seniūnijos teritorijos sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros darbų. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus atliko tinkamai, tačiau atsakovas neapmokėjo ieškovui pagal atliktų paslaugų aktus ir pateiktas sąskaitas – faktūras, nes už atliktus darbus vėlavo mokėti Vilniaus m. savivaldybės administracija.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas UAB „Srėdė ir ko“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo 383 058,51 Lt atlygį, esantį pas trečiąjį asmenį – Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, ir atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, apskaitomą 15 000 Lt sumą žyminiam mokesčiui ir delspinigiams apmokėti. Nurodė, kad atsakovas skolos nemoka, reikalavimo suma yra didelė, be to, atsakovas 2011 metais Vilniaus miesto teritorijos valymo darbų neatlieka, todėl yra pagrindas manyti, kad bendrovė nevykdo ūkinės veiklos. Pažymėjo, kad tretysis asmuo pripažino, kad piniginis atlygis atsakovui už miesto sanitarinį valymą 2009 metais yra jo dispozicijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas vengia vykdyti prievolę, nėra duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Srėdė ir ko“ pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, 375 889,10 Lt sumą, atsižvelgiant į tai, kad jau yra areštuoti 15 000 Lt (iš viso – 390 889,10 Lt). Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, Vilniaus savivaldybė už teritorijos priežiūros darbus su atsakovu yra atsiskaičiusi, tačiau ieškinio užtikrinimui pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 383 058,51 Lt. Pabrėžė, kad antstolis nurodė, jog atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, yra pakankamai lėšų ieškinio užtikrinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą iš dalies pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tenkino - ieškovo UAB „Srėdė ir ko“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo UAB „Stebulė“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, apskaitomą 390 889,10 Lt sumą. Teismas konstatavo, kad tikslingiau taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo lėšų, esančių jo atsiskaitomojoje sąskaitoje, areštą, o ne lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, areštą. Teismas pažymėjo, kad yra duomenų, jog atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje yra pakankamai lėšų galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, todėl tokiu atveju nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Stebulė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 1 dalį, nes teismas nepranešė atsakovui apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas prarado galimybę pareikšti argumentuotus prieštaravimus. Be to, pažymėtina, kad sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešuoju interesu.

2) Teismas pažeidė CPK 152 straipsnio 2 dalį, nes skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra vykdytina skubiai. Tik nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytina skubiai, o nutartis pakeisti laikinąją apsaugos priemonę kita vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeisti kitomis sustabdo tos nutarties vykdymą, todėl skundžiamos nutarties vykdymas, pateikus šį atskirąjį skundą, privalo būti sustabdytas.

3) Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nurodytu argumentu, kad Vilniaus savivaldybė pranešė, jog ji su atsakovu yra atsiskaičiusi. Teismas vadovavosi savivaldybės „pranešimu“ nesant jokių pagrįstų dokumentų. Atsakovo procesinės teisės yra pažeidžiamos, nes nesigilinama į jokius pateiktus dokumentus. Manytina, kad tretysis asmuo teismui nėra pateikęs jokių dokumentų.

4) Pirmosios instancijos teismas netiesiogiai teigia, kad 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai. Atsakovas su tuo nesutinka. 2011 m. gegužės 16 d. nutartis buvo priimta motyvuojant tuo, kad atsakovas vengia vykdyti prievolę. Toks motyvas yra nepagrįstas, nes juo pasisakoma dėl ieškinio esmės. Taip pat teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartyje buvo konstatavęs, kad nėra duomenų apie atsakovo finansinę padėtį. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad yra duomenų, jog atsakovo sąskaitoje yra pakankamai lėšų. Teismas gali gauti duomenis, kad atsakovas turi pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė, todėl, visų pirma, reikia spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo. Be to, nepagrįsti buvo 2011 m. gegužės 16 d. nutartyje teismo argumentai, kad atsakovas nevykdo veiklos.

5) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas nėra aiškus, nes nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių išieškojimas gali pasunkėti arba taps nebeįmanomas.

6) Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones nėra numatyta galimybė atsakovui sumokėti ieškovui, nes nėra išlygos, kad iš areštuotų lėšų yra galimi mokėjimai ieškovui. Be to, tai pažeidžia atsakovo teises ir dėl to, kad ieškovas reikalauja palūkanų nuo ieškinio dienos.

7) Trečiojo asmens lėšų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą nėra pagrindas keisti laikinąsias apsaugos priemones ar jas panaikinti. Laikinosios apsaugos priemonės keičiamos ar naikinamos tik tada, kai tokius veiksmus atlieka atsakovas, o trečiajam asmeniui tokia teisė nėra suteikta. Be to, lėšos turi būti pervestos ne į antstolio, bet į teismo specialią sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas pagal atsakovo UAB „Stebulė“ paduotą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties nutrauktinas išnykus apeliacinio apskundimo objektui (dalykui).

Bylos nagrinėjimo metu patikrinus teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis sužinota, kad byloje Nr.2-5618-345/2011 pagal ieškovo UAB „Srėdė ir Ko“ ieškinį atsakovui UAB „Stebulė“ dėl skolos priteisimo 2011 m. rugsėjo 2 d. priimta nutartis, kuria patvirtinta tarp ieškovo UAB „Srėdė ir Ko“ ir atsakovo UAB „Stebulė“ sudaryta taikos sutartis, o byla nutraukta. Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo, be kita ko, buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytos ir 2011 m. birželio 10 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo UAB „Stebulė“ lėšų, esančioje sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB banke, areštas 390 889,10 Lt sumai. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, civilinės bylos nutraukimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra įsiteisėjusi. Tokios faktinės aplinkybės įgalina daryti išvadą, kad nebeliko atsakovo UAB „Stebulė“ atskirojo skundo nagrinėjimo dalyko (objekto), t.y. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytų ir 2011 m. birželio 10 d. nutartimi pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl apeliacinis procesas dėl skundžiamos nutarties neteko teisinės prasmės.

Atsižvelgiant į tai, kad nebeliko apeliacijos dalyko (objekto), o ši aplinkybė atsirado jau pradėjus apeliacinį procesą, procesas, pradėtas pagal atsakovo UAB „Stebulė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. d. nutarties, priimtos taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimu, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Teisėjai Artūras DriukasAlgirdas GailiūnasEgidijus Žironas