- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- eI2-1256-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03765-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- C. S. U.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Karolis Merkevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjui C. S. U. (C. S. U.), pareiškėjo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Justinai Ivanauskaitei-Pečiulei,
viešame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. S. U. (C. S. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas C. S. U. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-11-04 sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-708 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui C. S. U. atvykti į Lietuvos Respubliką“.
Paaiškina, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, laikotarpiu nuo 2015-09-05 iki 2018-12-27 vizų bei leidimo laikinai gyventi pagrindu teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje. Baigus galioti pareiškėjo turėtai daugkartinei nacionalinei vizai, pareiškėjas tikėjosi gauti kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos pranešimą dėl tolesnių teisinių veiksmų, tačiau beveik pusantrų metų nesulaukė jokio kreipimosi, nors jo visi kontaktiniai duomenys buvo ir yra žinomi. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT) 2020-05-12 priėmė sprendimą įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2020-06-11, vėliau savanoriško išvykimo terminas pareiškėjui pratęstas iki 2020-07-11. Pareiškėjas dėl susiklosčiusių asmeninių priežasčių negalėjo laiku įgyvendinti VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimo dėl savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir Šengeno susitarimo šalių teritorijų, todėl iki šiol iš Lietuvos Respublikos nėra išvykęs. Sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pareiškėjas iki šiol nėra gavęs, nėra žinoma ar toks sprendimas apskritai yra priimtas, o jeigu priimtas, kokiai institucijai pavestas vykdyti. Pareiškėjas 2020-11-04 gavo pranešimą, kuriuo buvo informuotas apie ginčijamą sprendimą dėl draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką, toks sprendimas, pareiškėjo vertinimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėjas iki šiol nėra gavęs ginčijamo sprendimo nuorašo ar kopijos, todėl nėra žinomi ginčijamo sprendimo motyvai, teisiniai argumentai. Pareiškėjui 2020-11-04 Migracijos departamento pranešime nurodytas tik ginčijamo sprendimo priėmimo teisinis pagrindas ir išdėstyta rezoliucinė dalis. Tokia aplinkybė apsunkina pareiškėjo teisę į teisinę gynybą. Iš pareiškėjo gauto 2020-11-04 pranešimo turinio nėra aišku, ar Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, iš viso vadovavosi Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka) ir kokiais kriterijais vadovaujantis pareiškėjui yra nustatytas 3 metų trukmės draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo žiniomis, nėra nei vieno iš Tvarkos 19.4.1-19.4.3 punktuose nurodyto atvejo.
Pareiškėjo atžvilgiu iki šiol taip pat nėra priimtas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Todėl Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu apskritai negalėjo priimti sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, o jeigu ir galėjo, tai, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į visas, su konkrečiu pareiškėjo atveju susijusias, aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos nustatant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmę.
Migracijos departamentas, 2020-11-04 priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvertino, kad pareiškėjo neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje trukmė didžiąja dalimi yra nulemta dėl paties Migracijos departamento ir (ar) VSAT neveikimo. Pareiškėjo daugkartinė viza baigė galioti dar 2018-12-27, tačiau pareiškėjas iš nurodytų institucijų negavo jokių pranešimų, jog turėtų savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokį pranešimą (sprendimą) pareiškėjas gavo tik 2020-05-12.
Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo turimų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika, neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) Respublikoje susituokė su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete O. U. (ikisantuokinė pavardė – N.). Taip pat Migracijos departamentas galimai nevertino, jog Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvena ir dirba pareiškėjo sesuo L. I. N.. Migracijos departamentas neatliko jokių veiksmų, jog išsiaiškintų pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas nuo 2015 m. gyvendamas Lietuvos Respublikoje yra gerai integravęsis, studijų metu susirado ir turi daug draugų – Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečių, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje. Įvertinus aplinkybes dėl pareiškėjo socialinių ir šeiminių ryšių, jo atžvilgiu iš viso nėra galima priimti sprendimo dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, o jei tokio draudimo priėmimo klausimas Migracijos departamente būtų svarstomas iš naujo, tai jo atžvilgiu taikomas draudimas negalėtų būti ilgesnis nei 1 (vienas) mėnuo.
Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė vienašališkai ir formaliai, prieš tai nesusisiekęs su pareiškėju ir net nebandęs tinkamai išsiaiškinti reikšmingų aplinkybių, kurias privalu įvertinti kiekvienu individualiu atveju prieš priimant sprendimą užsieniečiui uždrausti ar neuždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2018-12-28 yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pasibaigus nacionalinės (D) vizos, kurios galiojimo laikas nuo 2017-12-28 iki 2018-12-27, galiojimo laikui. Dėl nurodytos priežasties Migracijos departamentas 2020-05-12 priėmė sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2020-06-11. Savanoriško išvykimo terminas pratęstas iki 2020-07-11, tačiau iki šio termino pareiškėjas iš Šengeno erdvės per Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienas neišvyko. Migracijos skyriui turimais pareiškėjo kontaktiniais duomenimis susisiekti nepavyko, pareiškėjui išsiųstas elektroninis laiškas, atsakymo į jį pareiškėjas nepateikė. Kreipųsis į pareiškėjo advokatą, jis informavo, kad pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos, tačiau negali nurodyti kada ir per kokią valstybę. Įvertinęs duomenis, kad pareiškėjas Šengeno valstybėse neteisėtai buvo 502 dienas, VSAT kreipėsi į Migracijos departamentą prašymu įtraukti pareiškėjo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Nurodytų aplinkybių pagrindu priimtas ginčijamas 2020-11-04 sprendimas, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023-11-04, jo asmens duomenys įrašyti į Užsieniečių registrą, taip pat į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestas įspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.
Ginčijamas sprendimas pareiškėjui ar jo atstovui anksčiau nebuvo siunčiamas, nes nei pareiškėjas, nei jo atstovas tokio prašymo prieš pareiškiant skundą Migracijos departamentui neteikė. Migracijos departamentas pareiškėją apie ginčijamą sprendimą informavo 2020-11-04 pranešimu, kuriame nurodyta ginčijamo sprendimo priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Šis pranešimas buvo išsiųstas Migracijos departamentui žinomu pareiškėjo elektroninio pašto adresu. Toks pareiškėjo informavimas apie priimtą ginčijamą sprendimą laikytinas tinkamu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą.
Prieš priimamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas įvertino įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), pareiškėjo neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse būtą laiką (net 502 dienos), tai, kad šio užsieniečio ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir, vadovaudamasis Tvarkos 20.3.1. punktu, pagrįstai nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus (Tvarkoje, įtvirtinant draudimo atvykti laikotarpį, atsižvelgta į proporcingumo principą).
Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje trukmė didžiąja dalimi yra nulemta Migracijos departamento ar VSAT neveikimo. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, tai yra paties užsieniečio pareiga, kurią jis privalo savarankiškai vykdyti, nepriklausomai nuo valstybės institucijų veikimo ar neveikimo. Aplinkybė, jog į pareiškėją po jam išduotos vizos galiojimo pabaigos atsakingos valstybės institucijos nesikreipė, nereiškia, kad pareiškėjui buvo leidžiama pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) kad jo neteisėtas buvimas valstybėje buvo toleruojamas. Nei Migracijos departamentas, nei kitos valstybės institucijos neprivalėjo pranešti pareiškėjui apie jam išduotos vizos galiojimo laikotarpio pabaigą ir jo pareigą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas žinojo, kada baigiasi jo vizos galiojimas, šis terminas yra aiškiai pažymėtas vizoje, todėl privalėjo suprasti, kad turi išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos galiojimo pabaigos (iki 2018-12-27).
Šalies argumentai
Pareiškėjo skundo argumentai yra prieštaringi – nors pareiškėjas teigia, kad valstybės institucijos atsakingos už tai, kad jis laiku, iki vizos galiojimo pabaigos neišvyko iš Lietuvos Respublikos (pareiškėjas tariamai nežinojo, kad privalo išvykti), tačiau net ir po to, kai Migracijos skyrius 2020-05-12 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2020-06-11 grįžti į (duomenys neskelbtini) (terminas vėliau pratęstas iki 2020-07-11), pareiškėjas į kilmės valstybę negrįžo ir netgi ėmėsi veiksmų, kad pratęstų savo neteisėto buvimo Šengeno valstybėse laikotarpį ir (ar) apsunkintų savo išsiuntimą iš Šengeno erdvės. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog jau privalėjo būti išvykęs į (duomenys neskelbtini) bei žinodamas, kad į jį kreipėsi Migracijos skyriaus pareigūnai ir pareiškėjo atžvilgiu gali būti priimtas sprendimas dėl išsiuntimo, (duomenys neskelbtini) Respublikoje sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti ir įvertinti pareiškėjo santuokos sudarymo faktą. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu duomenų apie pareiškėjo sudarytą santuoką Migracijos departamentas neturėjo, todėl šis faktas ginčijamame sprendime negalėjo būti net įvertintas. Pareiškėjas, vadovaujantis Civilinės būklės registravimo taisyklėmis, nebūtų galėjęs sudaryti santuokos ir tuo pačiu sukurti šeiminių santykių Lietuvos Respublikoje, kas galimai nulėmė nesąžiningą pareiškėjo apsisprendimą santuoką sudaryti (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Kokie dokumentai buvo teikiami (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijai, įregistravusiai santuoką, kokiu pagrindu ir aplinkybėmis santuoką buvo leista įregistruoti šioje valstybėje, nėra žinoma, nes pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti laikoma absoliučia, priešingu atveju, būtų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą. Pareiškėjas santuoką su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete sudarė neteisėto buvimo Šengeno valstybėse laikotarpiu, žinodamas, kad privalo grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau šios pareigos nevykdydamas, todėl Migracijos departamentui kyla pagrįstų įtarimų, kad santuoką pareiškėjas sudarė neteisėtai ir tik dėl to, jog išvengtų teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių išsiuntimą, draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką bei Šengeno valstybes, taikymo.
Nors pareiškėjas teigia, kad Lietuvoje teisėtai gyvena jo sesuo, tačiau šio fakto nepagrindžia įrodymais. Net, jeigu tai ir būtų nustatyta, sesuo (pilnametis asmuo) nepriskirtina prie pareiškėjo šeimos narių, dėl ko tai nesuponuoja Tvarkos 21 punkto taikymo. Be to, nepagrįsta skunde nurodyta aplinkybė, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvertino pareiškėjo socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, nes Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas tokių ryšių turėtų, o pareiškėjas tai patvirtinančių įrodymų kartu su skundu taip pat nepateikė.
Pareiškėjo argumentai, kad jo atžvilgiu taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką negalėtų būti ilgesnis, nei 1 mėnuo, yra paremti vien pareiškėjo subjektyviu Tvarkoje įtvirtintų taisyklių interpretavimu. Migracijos departamentas gali taikyti tiek ilgesnį (iki 5 metų), tiek trumpesnį, nei Tvarkoje nustatytais atvejais įtvirtinta užsieniečio uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jei įvertinus turimus duomenis bei Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Šiuo atveju, priimdamas ginčijamą sprendimą, Migracijos departamentas nenustatė jokių pagrindų taikyti pareiškėjui ilgesnį ar trumpesnį, nei Tvarkos 20.3.1. punkte nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.
Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus administracinio sprendimo turinio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos ir paremtos konkrečiomis teisės aktų normomis. Teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos prieš priimant sprendimą, kuriuo nustatomas draudimas užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, šį užsienietį apklausti, todėl Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, neprivalėjo kreiptis į pareiškėją. Be to, į pareiškėją 2020-10-01 ir 2020-10-20 tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu kreipėsi Migracijos skyrius, tačiau pareiškėjas jokiu būdu neatsakė.
Atsiliepimas
Atsakovo Migracijos departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2020-11-04 sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo bei pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas; 2019-07-16 teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01), taip pat Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-05).
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Pagal minėto straipsnio 7 dalį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Teismas pažymi, kad Įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais nėra pavesta kitiems subjektams, be kita ko, Migracijos departamentui, nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant pagrindus priimti sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ar tokio draudimo laikotarpį, tačiau Tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis ar panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi.
Kriterijų vertinimo tvarkos 19 punkte numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse trukmę ir priežastį (19.1.), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (19.2.), užsieniečiui pritaikytas administracinio poveikio priemones ir jų įvykdymą (19.3.), tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo įpareigoti išvykti ar grąžinti priėmimo dienos (19.4.): užsienietis jau buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas (19.4.1.), užsienietis buvo neįleistas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (19.4.2.), buvo atsisakyta išduoti užsieniečiui vizą ar ji buvo panaikinta (19.4.3.).
Vadovaujantis Tvarkos 20.3.1 papunkčiu, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, jeigu užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ilgiau kaip 365 dienas, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė (D) viza, kurios galiojimo laikas nuo 2017-12-28 iki 2018-12-27. Pareiškėjo atžvilgiu VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2020-05-12 priėmė sprendimą Nr. (21/20)-159-294, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas pasibaigus nacionalinės vizos galiojimo laikui nuo 2018-12-28 gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, todėl įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2020-06-11, įspėti, kad neišvykus iš Lietuvos Respublikos per nurodytą laikotarpį bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo.
VSAT kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu (teikimu) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką Nr. 2010-DA-0035, kuriame nurodė, kad VSAT atliko patikrinimą dėl pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, kurio metu nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018-12-28 Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai, pasibaigus nacionalinės (D) vizos galiojimui, sienos kirtimų dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos nėra; į pareiškėją kreiptasi telefonu ir elektroniniu paštu dėl jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, tačiau jokio atsakymo negauta; pareiškėjas Šengeno valstybėje narėje be teisėto pagrindo gyvena 502 dienas, todėl, vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 133 straipsnio 1 dalimi, prašo įtraukti pareiškėją 3 metams į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, pateikiant duomenis Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai.
Migracijos departamentas 2020-11-04 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023-11-04, nusprendė įrašyti pareiškėjo duomenis į Užsieniečių registrą ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti iki 2023-11-04. Pareiškėjui pranešimas apie priimtą sprendimą išsiųstas elektroniniu paštu 2020-11-04.
Pareiškėjo argumentai, jog aplinkybė, kad pasibaigus nacionalinės (D) vizos galiojimui jis be teisėto pagrindo gyveno Lietuvos Respublikoje 502 dienas, nulemta ir Migracijos departamento veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti. Nėra jokio norminio teisinio pagrindo išvadai, jog VSAT ar Migracijos departamentas turėjo pareigą informuoti pareiškėją, kad jo vizos galiojimo laikas baigiasi ir po jos galiojimo pasibaigimo jis bus Lietuvoje neteisėtai, dėl ko jis turi kreiptis į migracijos tarnybas dėl naujo dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvoje, išdavimo.
Teismo vertinimu, aplinkybę, kad, baigiasi pareiškėjo vizos galiojimo laikas, jis turėjo ir galėjo suvokti pats, tačiau jokių veiksmų išspręsti klausimą dėl savo statuso Lietuvoje nemėgino imtis. Juolab, jog VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius dar 2020-05-12 priėmė sprendimą, įpareigojantį pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, tačiau pareiškėjas nenurodė ėmęsis kokių nors šio sprendimo įgyvendinimo veiksmų, nors skunde paaiškino tokį pranešimą gavęs, o VSAT tikrinant pareiškėjo teisinę padėtį Lietuvoje, jokių atsakymų į VSAT paklausimus pareiškėjas nepateikė. Taigi pareiškėjas yra pats atsakingas už pasekmes, kurios kilo pasibaigus galioti jam išduotai nacionalinei (D) vizai.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodytus teiginius, kad jis apie priimtą ginčijamą sprendimą nebuvo tinkamai informuotas ir iki šiol nėra gavęs ginčijamo sprendimo, todėl yra apsunkintas jo teisių gynimas teisme. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 9 dalį, užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-06-06) 20 punktą, jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui jo nurodytu elektroninio pašto adresu išsiųstas pranešimas apie priimtą sprendimą dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023-11-04, šiame pranešime nurodyta sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis, pagal kurią užsieniečiui, kuriam buvo panaikinta visa, kuris buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti uždrausta į ją atvykti ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui), sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, kad Tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), vien tai, kad pranešime nebuvo nurodyti konkretūs Tvarkos punktai, kurių pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas negalėjo ginti savo galimai pažeistų teisių. Minėtą aplinkybę, kad pareiškėjas suprato jam kilusius teisinius padarinius dėl ginčijamo sprendimo priėmimo patvirtina tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, nurodydamas nesutikimo su ginčijamu sprendimu motyvus.
Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika, pažymi, jog iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete O. N., santuoka užregistruota (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina santuokos realumą, be to, pareiškėjo veiklą Lietuvoje (pareiškėjas žaidžia Lietuvos futbolo klubuose), tokiais įrodymais pareiškėjas grindžia savo socialinius, ekonominius, šeiminius ryšius su Lietuva. Atsakovas ginčijamame sprendime dėl pareiškėjo socialinių, ekonominių ryšių nepasisakė, atsiliepime paaiškino, kad nustatydamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, taikė Tvarkos 20.3.1 papunktį, pagal kurį užsienietis neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Atsiliepime į pareiškėjo skundą, atsakovas nurodė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą įvertino aplinkybę, kad ekonominių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, tačiau teismas pažymi, kad toks vertinimas ginčijamame sprendime neatsispindi. Pareiškėjo teismui pateikti įrodymai patvirtina santuokos su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete sudarymo faktą dar iki ginčijamo 2020-11-04 sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-708 priėmimo, taip pat pareiškėjo galimus socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, todėl šios aplinkybės turi būti įvertintos visapusiškai, sprendžiant klausimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio.
Susiformavusi administracinių teismų praktika teigia, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009-04-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009).
Pareiškėjo kartu su skundu pateiktų (naujų) įrodymų turinys nagrinėjamu atveju sudaro būtinybę patikrinti jais (įrodymais) grindžiamų faktinių aplinkybių realumą, be kita ko, surinkti kitus įrodymus, įvertinti atsakovo bei kitų institucijų (civilinės metrikacijos, socialinio draudimo įstaigų ir pan.) turimus reikšmingus duomenis.
Toks naujų įrodymų vertinimas tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėtoje byloje, negali būti atliekamas paties administracinio teismo, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, o ne skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad visapusiškam, išsamiam ir objektyviam susiklosčiusios situacijos įvertinimui, ar pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi socialinių, ekonominių ryšių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, reikia surinkti ir įvertinti daugiau naujų įrodymų. Tik įvertinus pareiškėjo turimus socialinius, ekonominius, šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, bus galima priimti sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir tokio draudimo laikotarpio. Teismas pažymi, kad, pagal Tvarkos nuostatas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, tiesiogiai susijęs su aplinkybe, ar pareiškėjas turi socialinių, ekonominių ryšių ar šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl tokios faktinės aplinkybės turi būti vertinamos priimant sprendimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti.
Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, ginčijamas Migracijos departamento 2020-11-04 sprendimas Nr. (15/5-9) 4U-708 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui C. S. U. atvykti į Lietuvos Respubliką“ panaikinamas, o Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pagrindo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir tokio draudimo laikotarpio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo C. S. U. (C. S. U.) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-11-04 sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-708 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui C. S. U. atvykti į Lietuvos Respubliką“.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti klausimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir tokio draudimo laikotarpio.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.