Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą žalą.

Iš R. R. priteisti 2000 Lt neturtinės žalos ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai B. M.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista 3578 Lt turtinės ir 3452 Lt neturtinės žalos atlyginimo B. M. ir 8107 Lt K. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 30 d. apie 12 val. Šiaulių rajone (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 23 km 807 m, vairuodamas E. S. priklausantį sunkvežimį „GAZ SAZ 3507", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jų turtui, tuo pažeisdamas KET 53 punkto reikalavimus, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti nesaugu, tuo pažeisdamas KET 145 punkto reikalavimus, ne sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, sukdamas į kairę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, nedavė kelio jį lenkusiam automobiliui „Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam K. M., vairuojamam B. M., tuo pažeisdamas KET 150 ir 153 punkto reikalavimus, sukdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip sudarydamas kliūtį jį lenkiančiam automobiliui, tuo pažeisdamas KET 152 punkto reikalavimus, dėl ko automobiliui „Opel vectra" atsitrenkus į jo vairuojamo automobilio galinę dalį, automobilio „Opel Vectra" vairuotojai B. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, bei automobilio „Opel Vectra" keleivei A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Apelianto nuomone, atlikus elementarius skaičiavimus, atsižvelgiant į A. G. parodymus, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis galima teigti, jog B. M. vairuojamas automobilis buvo apie 65 m nuo jo automobilio iki susidūrimo ir B. M. galėjo išvengti susidūrimo, nes prieš sukdamas kairėn, jis įjungė kairįjį posūkio signalą, ką patvirtino ir liudytojas G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas nuosprendyje neįvertino prieštaravimų nukentėjusios B. M. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nesiėmė visų priemonių, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl jo kaltės, vadovavosi tik abejonėmis, spėliojimais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. R. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė, nukentėjusieji A. G., K. M., B. M. bei pastarosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir išspręsti atstovavimo išlaidų klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Savo skundu nuteistasis kritikuoja apkaltinamąjį nuosprendį apeliuodamas į teismo sprendimą neskirti papildomos ekspertizės ir teigia, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas vadovavosi spėliojimais. Dėl tokių apelianto argumentų pažymėtina, kad apylinkės teismas ne spėliojimais, kaip teigia apeliantas, o nuosprendyje išdėstytais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais grindė savo sprendimą pripažinti R. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. (BPK 301 str.). Iš tikrųjų, teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas E. G. be papildomų skaičiavimų negalėjo nurodyti, kokį atstumą nukentėjusiosios vairuojamas automobilis būtų nuvažiavęs per 2-3 sekundes, kai automobilio greitis 75-84 km/h. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji A. G. aiškiai patvirtino, kad jai pastebėjus B. M. vairuojamam automobiliui kelią užtvėrusį sunkvežimį, susidūrimas su pastaruoju įvyko iš karto, o ne po 2-3 sekundžių, kaip savo skunde tvirtina apeliantas. Tai akivaizdu iš A. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l 34-35) ir teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 40). Taigi, nėra pagrindo aiškintis ir tirti realiai neegzistavusias aplinkybes, todėl jų netyrė ir specialistas. O be to, priešingai nei tvirtina apeliantas, tie skaičiavimai ir atitinkami rezultatai nagrinėjamu konkrečiu atveju neįtakotų išvados, kurio iš autoįvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Tai patvirtino teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas E. G., kategoriškai patvirtindamas savo tyrimo išvadas (t. 1, 67-73; t. 2, b. l. 40-41). Kita vertus, priežastinis ryšys yra Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis ir išvadą apie jo buvimą ar nebuvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., teisingai nustatė, kad R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 53, 145, 150, 153 punktų reikalavimus. Viso baudžiamojo proceso metu apeliantas tai ginčijo, tvirtindamas, kad jis elgėsi pagal KET reikalavimus, o dėl eismo įvykio, nuteistojo nuomone, kalta pati nukentėjusioji B. M. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skunde R. R. akcentavo tai, kad jis buvo įjungęs įspėjamąjį posūkio signalą likus 100 metrų iki posūkio ir išreiškė manymą, kad nukentėjusioji B. M., atlikdama lenkimo manevrą, paprasčiausiai posūkio signalo galėjo nepastebėti (t. 2, b. l. 39). Nukentėjusioji B. M. ir nukentėjusioji A. G. teigė, jog posūkio signalo nematė, o nuteistasis ir liudytoju apklaustas jo bendradarbis G. M. teisiamajame posėdyje tvirtino, jog R. R. buvo įjungęs kairiojo posūkio signalą (t. 2, b. l. 39-41). Pirmiausia šiuo klausimu pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje bet kuriuo atveju posūkio signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės (KET 132 p.). Iš to seka, jog tai, ar R. R. buvo įjungęs kairiojo posūkio signalą, ar ne, situacijos esmės konkrečiu atveju nekeičia. Faktas tas, kad R. R. ne sankryžoje sukdamas į kairę privalėjo duoti kelią jį lenkusiam B. M. vairuojamam automobiliui ir būtent tai, kaip konstatuota specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 67-73), buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų B. M. ir A. G. sveikata, kilti. Teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas E. G. kategoriškai ir vienareikšmiai patvirtino tokias savo išvadas ir kolegijai dėl jų nekyla abejonių.

Nuteistasis R. R., apeliuodamas į nukentėjusiosios A. G. ir liudytojo G. M. parodymus ir remdamasis neįvardintais skaičiavimais, skunde teigia, jog B. M. vairuojamas automobilis buvo apie 65 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio iki susidūrimo, todėl, pasak R. R, B. M. galėjo išvengti autoįvykio. Dėl tokių apelianto teiginių pirmiausia pažymėtina, kad nukentėjusioji A. G. nematė, kada priešais važiavęs R. R. vairuojamas sunkvežimis pradėjo sukti į kairę, nes nuolat į kelią nežiūrėjo, o liudytojas G. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad matė keliu važiuojantį tik R. R. vairuojamą automobilį, o atvažiuojančio lengvojo automobilio ir kas įvyko, nematė – išgirdo tik smūgio garsą (t. 2, b. l. 41). Nukentėjusioji A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje vienodai nurodė (t. 1, b. l. 34-35; 82-83; t. 2, b. l. 40), kad ji sušuko draugei (B. M.) ,,...stabdyk...“, tuomet, kai nukentėjusioji B. M. jau buvo pradėjusi stabdyti automobilį ir tuoj su juo susidūrė. Vadinasi, iki R. R. vairuojamo automobilio buvo likę ne 65 metrai, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, o daugiausia 17,8 metrų, nes tai patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti automobilio ,,Opel Vectra“ stabdymo pėdsakai (t. 1, b. l. 4-6) bei specialisto atlikto tyrimo menu nustatyta automobilių susidūrimo vieta (t. 1, b. l. 67-73).

Kolegija atkreipia dėmesį ir į kitus nuteistojo parodymus teisiamajame posėdyje. Pasak nuteistojo, kai įvyko susidūrimas, jis jau buvo įvažiavęs į keliuką, į kurį sukosi (t. 2, b. l. 39). Tačiau specialisto tyrime atkurtas eismo įvykio mechanizmas byloja priešingai. Iš eismo įvykio vietos plano (t. 1, b. l. 68), specialisto išvados yra aišku, kad susidūrimo momentu tarp transporto priemonių išilginių simetrijos ašių buvo apie 25÷35? kampas, o tai reiškia, kad tik tiek R. R. vairuojamas automobilis buvo pasuktas į kairę pusę ir nebuvo įvažiavęs į lauko keliuką, nes susidūrimo metu automobilio ,,GAZ SAZ 3507“ galinis kairys kampas buvo apie 1 metro atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad R. R. vairuojamas automobilis jau buvo įsisukęs į lauko keliuką, nes automobilio galinė dalis dar buvo ant važiuojamosios dalies ir pasisukimo kampas, lyginant su statmenu įvažiavimu į lauko keliuką, buvo nedidelis.

Visuma aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų neabejotinai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp apelianto neatsargių veiksmų ir kilusių padarinių – nesunkaus nukentėjusiųjų B. M. ir A. G. sveikatos sutrikdymo. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl R. R. kaltės. Todėl nėra juridinio pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują, kaip prašo nuteistasis.

Nukentėjusiosios B. M. atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė išspręsti nukentėjusiosios turėtų atstovavimo išlaidų klausimą. Nors išlaidų sumos atstovas nenurodė, tačiau iš byloje esančių pinigų priėmimo kvito matyti, jog advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme B. M. sumokėjo 3000 Lt (t. 2, b. l. 57-60).

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Baudžiamojo proceso įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (6.249 – 6.251, 6.263 str.) grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai ,,išpučiant“ advokato kaip nukentėjusiojo atstovo honoraro sumą. Todėl, sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt.

Iš byloje esančių dokumentų galima spręsti, kad už teisinę pagalbą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje advokatui nukentėjusioji sumokėjo: 2009-07-17 – 800 Lt, 2009-09-11 – 1200 Lt. Šią sumą (2000 Lt) nukentėjusiajai iš nuteistojo priteisė pirmosios instancijos teismas, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas dar vienas pinigų priėmimo kvitas – 2010-09-01 – 3000 Lt.

Kolegijos manymu, tokia honoraro suma (3000 Lt) advokatui už nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teisme byloje, kurioje nuteistasis pripažintas kaltu padaręs neatsargų nusikaltimą, yra nepagrįstai didelė. Advokatas R. Bučys, kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. M. atstovas, dalyvavo dviejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose – 2010-09-01 nuo 10:30 val. iki 11:05 val. ir 2010-09-14 nuo 9:30 val. iki 10:30 val. Advokato R. Bučio kontora yra tame pačiame mieste, kaip ir Šiaulių apygardos teismas, vadinasi, kelionės išlaidų dėl atstovavimo nepatyrė.

Kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, faktinį ir teisinį sudėtingumą, bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę apeliacinės instancijos teisme ir pan., daro išvadą, kad B. M. už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų.

Kolegija, spręsdama klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, kurias tokiomis pripažino pirmosios instancijos teismas, išeities pagrindu laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 69 (Žin., 2006, Nr. 50-1817; aktuali redakcija nuo 2009-09-01) numatytą advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydį, kuris šioje byloje sudaro 640 Lt (800 Lt (MMA) x 0,8 (numatyto koeficiento) ir apima 16 valandų nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesų atstovavimą baudžiamojoje byloje nuo civilinio ieškinio parengimo iki atstovavimo kasacinės instancijos teisme (nurodyta suma yra be tame pačiame nutarime numatomų galimų priemokų advokatui: civilinio ieškinio parengimas – 0,2 MMA (4 valandos); atstovavimas ikiteisminiame tyrime – 0,1 MMA (2 valandos); atstovavimas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo parengimas – 0,2 MMA (4 valandos); atstovavimas apeliacinės instancijos teisme – 0,1 MMA (2 valandos); kasacinio skundo parengimas ir atstovavimas kasacinės instancijos teisme – 0,2 MMA (4 valandos).

Taigi, kolegija, atsižvelgusi į išvardintas aplinkybes, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, į B. M. iš R. R. apylinkės teismo priteistą neturtinę žalą (2000 Lt) ir atstovavimo išlaidas (2000 Lt), sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. M. atstovo prašomos priteisti išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (3000 Lt) yra aiškiai per didelės, nors kolegija pripažįsta, jog B. M. turėjo išlaidų dėl advokato darbo apmokėjimo. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, prašymas priteisti proceso išlaidas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Iš R. R. priteisti B. M. 1500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.