Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos S. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. Č. mirė (duomenys neskelbtini). S. T. yra jos dukra. M. Č. nuosavybės teise turėjo: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/24 dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos pateiktų AB „Lesto“ sąskaitų ir mokėjimo kvitų už elektrą, UAB „Molėtų vanduo“ kvitų už vandenį ir UAB „Molėtų švara“ kvitų už atliekų išvežimą ir tvarkymą yra nustatyta, kad pareiškėja ir po motinos mirties mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Kaip nustatyta iš Molėtų rajono Joniškio seniūnijos (duomenys neskelbtini) išduoto pažymėjimo apie paskutinę M. Č. gyvenamąją vietą, kuri turėjo būti pateikta Molėtų rajono notarų kontorai, pareiškėja ėmėsi iniciatyvos dėl palikimo priėmimo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą nepadavė notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Iš Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2024 m. gegužės 21 d. rašto nustatyta, kad po M. Č. mirties (duomenys neskelbtini), į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos M. Č. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatos numato, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.) šiam kodeksui. Kadangi pareiškėjos motina M. Č. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964 m. liepos 7 d. priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnį mirusio asmens vaikai ir sutuoktinis yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėja S. T. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (1964 m. Civilinio kodekso, 587 straipsnis), tačiau užvaldė motinai priklausiusį registruotiną nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu ir 1/24 dalį ūkinio pastato.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja S. T. priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis ar su sąlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. Č. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.