Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-04 · Administracinė byla Nr. P-858-71-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-04
Bylos Nr.
P-858-71-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
N. M.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P858 – 71/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.9; 80.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. 589-422/2009 pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas N. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2009 m. kovo 25 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Kauno apskrities viršininką iš dalies pakeisti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 02-08-10421 dėl patvirtintų eilių, t. y. perkelti jį iš 15 eilės sąrašų į aukštesnės 12 eilės sąrašus, nustatant, kad pakeitimas galioja ir sukuria teisines pasekmes nuo 2008 m. rugsėjo 9 d.; įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) sudaryti su juo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį dėl faktiškai nuomojamų žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2009 m. vasario 20 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-M,N-33-33/2-131, gautu 2009 m. vasario 24 d., neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymą dėl žemės sklypų pardavimo. Atsakovas jo neinformavo apie Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 02-08-10421. Apie tai, kad šiuo įsakymu jis patvirtintas 15 eilės grupėje pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį, o kitas pretendentas S. Š., kuriam leista pirkti ginčo sklypus, patvirtintas 14 eilės grupėje, sužinojo po to, kai iš Kauno apskrities viršininko administracijos gavo 2008 m. gruodžio 18 d. atsakymą Nr. 11-M-946-1415 į 2008 m. lapkričio 14 d. skundą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir grąžino jam 100 Lt žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas pasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, netinkamo eiliškumo nustatymo kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją bei Nacionalinę žemės tarnybą. Vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, dvidešimties dienų skundo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-M,N-33-33/2-131 gavimo dienos. Teismas nustatė, kad šį Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą pareiškėjas gavo 2009 m. vasario 24 d., todėl skundą teismui turėjo teisę paduoti iki 2009 m. kovo 16 d., tačiau pateikė 2009 m. kovo 25 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą, ir nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, teismas jam grąžino 2009 m. kovo 24 d. akcinėje bendrovėje „Swedbank“ sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.). Teismas pažymėjo, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą pateikiant prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą bei skundą, atitinkantį ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė sutinkąs su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, netinkamo eiliškumo nustatymo pasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją bei Nacionalinę žemės tarnybą. Pažymėjo, jog ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 3B‑(9.5)-M,N-33-33/2-131 yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas, jį gavus kreipimosi į teismą terminas yra dvidešimt dienų. Laikė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, teisingai nustatė, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-M,N-33-33/2-131 gavo 2009 m. vasario 24 d., todėl skundą teismui galėjo pateikti iki 2009 m. kovo 16 d., tačiau padavė 2009 m. kovo 25 d., t. y. praleidęs nustatytą terminą. Pažymėjo, jog prašymus atnaujinti terminą skundui paduoti sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 34 str.), apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą, konstatavus, kad praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Teismo vertinimu, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

IV.

Pareiškėjas 2009 m. lapkričio 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą, taip pat 2009 m. gruodžio 11 d. pateikė patikslintą prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį bei įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą iš naujo spręsti jo 2009 m. kovo 24 d. skundo priėmimo klausimą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai neteisėtai ir nepagrįstai Nacionalinės žemės tarnybos atsakymui Nr. 3B‑(9.5)‑M,N-33-33/2-13 suteikė sprendimo galią ir be pagrindo procesinį apskundimo terminą sutrumpino iki 20 dienų, teigdami, kad turi būti taikomos ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tokios pirmos ir apeliacinės instancijos teismų išvados neatitinka ir prieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos nuostatams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2001 m. birželio 14 d. Nr. 194 įsakymu (toliau tekste – ir Nuostatai); 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 18 straipsniui; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 123 punktui.

2. Nuostatų 7.3.8 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba rengia atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus, priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, t. y. išreiškia nuomonę tam tikru klausimu. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę rengti atsakymus, bet ne priimti sprendimus, patenkančius į ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatų reglamentavimą. Nacionalinei žemės tarnybai Nuostatuose nėra suteikta teisė veikti vadovaujantis 1999 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymu Nr. VIII-1031 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 „Dėl administracinių ginčų komisijos darbo nuostatų“. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai šio institucijos specialaus veiksnumo nevertino ir netaikė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kad Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr. 3B-(9.5)-M,N-33-33/2-13 yra ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimas, patenkantis į ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatų reglamentavimą.

3. Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 123 punkto nuostatomis nustatyta, kad apskrities viršininko, savivaldybės vykdomosios institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (Nacionalinės žemės tarnybos) priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskusti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos. Nors pareiškėjo 2009 m. kovo 24 d. skundas ne dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau taikant įstatymo analogiją, šis 30 dienų terminas taikytinas ir jo skundui, kilusiam dėl Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmų teisėtumo vykdant žemės reformą.

4. Apie tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartis yra neteisėtos ir nepagrįstos, pareiškėjas sužinojo 2009 m. lapkričio 19 d., kai perskaitė Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus, 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 123 punktą.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginčijamoje 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje nepasisakė dėl visų pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų argumentų, taigi nutartis yra be motyvų.

6. Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. 3B-(9.5)-M-33/3-1200, kuriame nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. vasario 20 d. raštas Nr. 3B‑(9.5)‑M,N-33-33/2-131 galėjo būti apskųstas vadovautis ABTĮ 33 straipsnyje nurodytais skundo padavimo terminais, yra naujai paaiškėjusi esminė faktinė aplinkybė, kuri pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą sudaro pagrindą proceso atnaujinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas netenkintinas.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimu, o 2009 m. gruodžio 11 d. pareiktame prašymo patikslinime nurodo, jog procesas atnaujintinas ir 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kuriuo nustatyta, kad procesas atnaujinamas, kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. P415-233/2007 konstatavo, jog materialinės teisės normos yra taikomos teismui priimant sprendimą, todėl neteisingo teisės normų taikymo byloje fakto paaiškėjimo momentas siejamas su sprendimo įsiteisėjimo momentu. Taigi darytina išvada, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos yra skaičiuojamas terminas kreiptis dėl bylos proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įsiteisėjo 2009 m. gegužės 29 d. ir nuo šios nutarties įsiteisėjimo skaičiuojamas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas pirminį prašymą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje pateikė (išsiuntė) 2009 m. lapkričio 23 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad procesas atnaujinamas, jei sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis yra be motyvų, kadangi nebuvo atsakyta į visus jo atskirajame skunde išdėstytus argumentus.

Apie sprendimo motyvų buvimą ar nebuvimą asmuo sužino (turi sužinoti) sprendimo paskelbimo dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P6-139/2007). Todėl terminas prašymui atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą paduoti šiuo atveju taip pat turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutarties paskelbimo. Akivaizdu, kad pareiškėjas šį terminą praleido, nes prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu teismui pateikė (išsiuntė) tik 2009 m. lapkričio 23 d.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas praleistam terminui atnaujinti, todėl terminą atsisakytina atnaujinti. Neatnaujinus termino prašymui pateikti nevertintini argumentai, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą minėtu pagrindu sieja su Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-M-33/3-1200, kurį pareiškėjas gavo 2009 m. gruodžio 4 d. Darytina išvada, kad prašymo atnaujinti procesą minėtu pagrindu pateikimo terminas nepraleistas, nes prašymas teismui pateiktas 2009 m. gruodžio 11 d., t. y. nepraėjus 3 mėnesių terminui.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-68/2008) esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) ir šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., administracines bylas Nr. P15-60/2006; Nr. P6-169/2007).

Atsakovas prašymą atnaujinti procesą minėtu pagrindu grindžia tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-M-33/3-1200 nurodė, jog 2009 m. vasario 20 d. raštas Nr. 3B-(9.5)-M,N-33-33/2-131 turėjo būti apskųstas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytais terminais. Nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip tokios, kurios realiai egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir galėjo turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui. Tokios aplinkybės vertintinos ne kaip naujai paaiškėjusios faktinės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o kaip naujos aplinkybės, atsiradusios jau po administracinės bylos išnagrinėjimo. ABTĮ nenumato galimybės teismui atnaujinti procesą administracinėje byloje paaiškėjus tokioms aplinkybėms, todėl atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti ( ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. 589-422/2009 pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisIrmantas JarukaitisSkirgailė Žalimienė