- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- e1-551-298/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43647-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- J. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB ,,Autstata“, apdailininku, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį teistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2021 m. gruodžio 16 d. apie 15:00 bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę A. K., t. y. tyčia rankomis griebė pastarąją už plaukų ir trenkė į namo sieną, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tyrimo metu nenustatytu laiku, tuo pačiu adresu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu priėjo prie sutuoktinės A. K. ir tyčia sugriebė abiem rankomis už drabužių ir trenkė į sieną, po ko dešinės rankos delnu trenkė pastarajai vieną smūgį į veido dešiniąją pusę, t. y. mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kūne, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu J. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. visos dienos metu dirbdamas po truputį gėrė alkoholį. Visos dienos metu išgėrė pusę 0,5 talpos degtinės butelio, t. y. apie 250 ml. Apie 15:00 val. jo tėvas K. K. jį parvežė namo. Grįžus namo, žmona priekaištavo, kad jis vėl išgėręs. Namo koridoriuje priėjo prie žmonos, kairiąja ranka čiupo jai už plaukų ir, laikydamas už plaukų, ją pastūmė, dėl ko žmona, neišlaikiusi pusiausvyros, galvos kairiąja dalimi atsitrenkė į durų staktą. Po kurio laiko, maždaug 16:20 val. pradėjo vėl konfliktuoti dėl to paties ir koridoriuje sugriebė abiem rankomis žmonai už drabužių, prispaudė prie sienos ir, laikydamas už drabužių, kairės rankos delnu sudavė į veido dešinę pusę. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Žmonai negrasino. Labai gailisi dėl to ką padarė. Ant žmonos jokių sužalojimų nematė. Atsiprašė sutuoktinės ir ji jam atleido. Daugiau konfliktų tarpo jų nebuvo.
Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:
Nukentėjusios A. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), apie 15.00 val., namo grįžo neblaivus sutuoktinis J. K., kuris iš karto pradėjo jai priekaištauti dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu, pradėjo ją žeminti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti, niekinti, vėliau išsakė, kad šiuo adresu ji nepageidaujama, vijo iš namų. Namuose buvo tik dviese. Vyras sugriebė ją už plaukų bei stumdamas trenkė į sieną. Nuo smūgio galva į sieną, pajuto fizinį skausmą. Tuo metu iš mokyklos namo grįžo sūnus S. K., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinis nurimo, o ji su sūnumi išėjo į darželį paimti dukros S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Joms grįžus namo, vyras miegojo. Vaikui pažadinus tėvą, šis pabudo piktas, užsipuolė ją, kad nesusitvarko su vaikais, pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, žemino vaikų akivaizdoje. Vengdama konflikto, šalinosi į kambarį. Tuo metu vyras sugriebė ją už drabužių, stipriai pastūmė į sieną ir rankos delnu sudavė jai į veido dešinę pusę, dėl ko juto stiprų fizinį skausmą. Smurtas buvo abiejų vaikų akivaizdoje. Ji vyro akivaizdoje iškvietė policiją. Vyras smurtaudavo prieš ją gana dažnai, daugiau naudojo psichologinį smurtą, kartais ir fizinį. Dėl vyro naudojamo smurto į policija ar medikus nesikreipė, to neviešino. Vyras vaikų atžvilgiu smurto niekada nenaudojo. Kreipėsi į specialistus užfiksuoti sužalojimų. Apžiūros metu ant jos galvos jau buvo praėjęs guzas, patinimas. Buvo užfiksuota nedidelė mėlynė ant kairės rankos žasto nugarinėje dalyje, kuri atsirado nežino dėl ko, nėra tikra, kad ji atsirado po įvykio. Taip pat specialistė pastebėjo ant jos pilvo viršutinės dalies kairiajame šone nedidelę mėlynę, tačiau ši mėlynė nesusijusi su įvykiu, nežino kaip ji atsirado. Į apžiūrą važiavo tik dėl galvos sužalojimų, kadangi įvykis buvo ketvirtadienį, o į apžiūra užsiregistravo tik antradieniui, tai patinimas ir guzas jau buvo praėję. Pas kitus medikus dėl sužalojimų nesikreipė, jos sveikata sutrikusi nebuvo. Vyras jos atsiprašė, ji jam atleido. Po to įvykio daugiau konfliktų nebuvo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 3475/2021(01), kurioje nurodyta, kad A. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kūne, padarytos 4-6 paros laiko iki apžiūros, kietu, buku daiktu (-ais). Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.
Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 00:56 min., užfiksuota, kad antrame plane girdimas vyro balsas, kuris rusų kalba sako – kur tavo sąžinė? Keikiasi necenzūriniais žodžiais. Girdimas vaiko riksmas. Apžiūros metu nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi A. K., kuri nurodė, kad vyras girtas kabinėjasi, mušasi.
Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti 5 Body kamerų vaizdo įrašai.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. K. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - sutuoktinės A. K. atžvilgiu, t. y. tyčia rankomis griebė pastarąją už plaukų ir trenkė į namo sieną, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tyrimo metu nenustatytu laiku, tuo pačiu adresu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu priėjo prie sutuoktinės A. K. ir tyčia sugriebė abiem rankomis už drabužių ir trenkė į sieną, po ko dešinės rankos delnu trenkė pastarajai vieną smūgį į veido dešiniąją pusę, t. y. mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kūne, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą bei kitą bylos medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami J. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.
Dėl atsakomybės individualizavimo ir bausmės
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis –teistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, vedęs, dirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstama veika padaryta sutuoktinės atžvilgiu, daro išvadą, kad J. K. tikslinga paskirti prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje –įpareigoti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių metų laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti J. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.