Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-01-23 · Civilinė byla Nr. 2-392-949/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-23
Bylos Nr.
2-392-949/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08268-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Ieškovas
BUAB „Gaivineta“
Atsakovas
E. Ž.
Advokatai
Arnas Ilgauskas
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-392-949/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08268-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17; 99.9; 113.1;116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,

dalyvaujant ieškovo BUAB „Gaivineta“ bankroto administratoriaus UAB „BANKROTO DEPARTAMANETAS LT“ atstovui pagal pavedimą Laurynui Ambraškai,

atsakovės E. Ž. atstovui advokatui Arnui Ilgauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Gaivineta“ bankroto administratoriaus UAB „BANKROTO DEPARTAMANETAS LT“ ieškinį atsakovei E. Ž. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas BUAB „Gaivineta“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „BANKROTO DEPARTAMANETAS LT“, kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės E. Ž. 26406,59 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Gaivineta“ 2010-09-09 buvo iškelta bankroto byla, UAB „BANKROTO DEPARTAMANETAS LT“ paskirta įmonės bankroto administratoriumi. Įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-12-08 bei laikotarpiu nuo 2010-09-09 iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos buvo atsakovė E. Ž. Bankroto administratoriui, nepaisant 2010-11-12 įsakymo dėl valdymo organų įgaliojimų ir turto perdavimo, 2011-01-24 pakartotinio reikalavimo, Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria atsakovei skirta 5000 Lt bauda, nebuvo perduoti UAB „Gaivineta“ dokumentai ir turtas. Bankroto administratoriui iki šiol neperduotas ilgalaikis turtas: dujofikacijos darbai - 427,10 Lt, siurblys 380VM1C3 - 46,32 Lt; siurblys G60-101,91 Lt, siurblys G60- 142,21 Lt, siurblys 380VM1C3- 77,88 Lt, hidroforas- 158,92 Lt, siurblys CH 12-60 - 523,32 Lt, siurblys CH 12-60 - 688,20 Lt, priedas PET BGL - 710,18 Lt, priedas PET BGL - 273,92 Lt, boileris DRAŽICE - 42,27 Lt, vandens pakėlimo sistema - 3 971,29 Lt, perforatorius - 53,18 Lt, transporteris - 582,70 Lt, ventiliatorius kompresorinei - 363,15 Lt, perforatorius GBH 7-46 - 178,86 Lt, šildytuvas MIRAGE - 137,44 Lt, šildytuvas MIRAGE (didelis)- 103,17 Lt, giluminio siurblio turbina - 1 733,44 Lt, reduktorius - 28,28 Lt, automobilis VOLVO - 1 Lt, elektroninės svarstyklės, automobilis IVECO 49-10, reduktorius MU63 - 1 Lt, įrankių dėžė - 1 Lt, virinimo katilas - 1 Lt, vandentiekio linijos įranga - 1 Lt, hidraulinis vežimėlis BULLI - 1 Lt, vežimėlis-krautuvas - 1 Lt, vežimėlis-krautuvas - 1 Lt, užveržimo rampa - 1 Lt, hidraulinis vežimėlis - 1 Lt, hidraulinis vežimėlis - 1 Lt, suvirinimo pusautomatis - 1 Lt, persirengimo spintelės -1 Lt, užvežimo rampa -1 Lt, spausdintuvas HP -1 Lt, kompresorius -1 Lt, kopijavimo aparatas -1 Lt, kompiuteris DELL - 1 Lt, hidraulinis keltuvas - 1 Lt, dujinis šildytuvas - 1 Lt, vaizdo stebėjimo sistema - 1 Lt, hidraulinis palečių vežimėlis - 1 Lt, krautuvas STILL - 1 Lt, transportinis vežimėlis - 1 Lt, hidraulinis palečių vežimėlis - 1 Lt;

ir trumpalaikis turtas: mikrobangų krosnelė-126,27 Lt, rašalas gėrimų išpilstymo įrenginiui - 320 Lt, daugiafunkcinė laiko relė - 370,50 Lt, slėgio daviklis prie siurblio turbinos - 615,20 Lt, kanceliarinė spinta - 307,19 Lt, rūbų spinta - 322,78 Lt, stalas - 252,55 Lt, telefonas NOKIA - 6030 - 295,76 Lt, telefonas NOKIA 6230 i - 30,00 Lt, telefonas Blackberry - 872,03 Lt, apsauginis vožtuvas prie siurblio turbinos - 175,00 Lt, balnas prie siurblio turbinos - 17,00 Lt, darbo ratai-99,17 Lt, sanitarinės higienos priemonės - 108,50 Lt, gesintuvas - 479,59 Lt, jungtis - 16,53 Lt, manometras prie siurblio turbinos - 26,80 Lt, riebokšlis 34-50 - 57,85 Lt, darbo rūbai - 952,63 Lt, saugikliai - 25,62 Lt, skiediklis 16-8565Q - 130 Lt, skriemulys - 16,88 Lt, šlifuoklis kampinis - 144,33 Lt, suvirinimo aparatas - 221,40 Lt, vandens šildytuvas - 194,92 Lt, telefonas PANASONIC - 84,03 Lt, konteineriai - 135,00 Lt, rankenėlės įvairios - 9 638,32 Lt.

Nurodė, kad remiantis LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir LR Vyriausybės 1999-06-13 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 ir 5 punktu, bankroto administratorius neinventorizuoja iš įmonių valdymo organų perimamo turto, o jį perima pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Jei bankroto administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose yra užfiksuotas atitinkamas turtas, jis nėra perleistas tretiesiems asmenims ir nėra to patvirtinančių nurašymo aktų ar kitų dokumentų, tai šį turtą juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui. Dėl E. Ž. aplaidumo, nerūpestingumo ar tyčinio neveikimo ne visas bendrovės turtas buvo perduotas bankroto administratoriui, dėl ko bendrovei buvo padaryta žala – ji neteko turto, kuris galėjo būti panaudotas atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad yra visos sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys) atsakovės civilinei atsakomybei kilti (1-5 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo bankroto administratoriaus atstovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad nesutinka, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas. Paaiškino, kad UAB „Gaivineta“ dokumentai ir turtas nebuvo perduoti vienu metu, įmonėje nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita, bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turto inventorizacijos aktas, todėl iš karto per LR įmonių bankroto įstatyme nustatytą terminą nebuvo įmanoma nustatyti, kokio turto trūksta. Apie tai, kad trūksta kažkokio turtu sužinojo tik 2013-10-17 kreditorių susirinkimo metu, kai kreditoriai patvirtino turto ataskaitą. Jei teismas spręstų, kad ieškinio senatis praleista, prašė terminą atnaujinti, nes apie trūkstamą turtą bankroto administratorius sužinojo tik 2013-10-17 kreditorių susirinkimo metu. Nežino, ar yra dokumentai, patvirtinantys, kad su atsakove, kaip su įmonės vadove buvo sudaryta darbo sutartis. Kiek žinoma ieškovui, perduodant įmonės turtą kitam vadovui bendrovės turto inventorizacija nebuvo atliekama, bent bankroto administratoriui nėra perduoti tai patvirtinantys dokumentai. Atsakovė bankroto administratoriui neperdavė jokio įmonės balanso. Kompiuterinė buhalterinė programa buvo perduota kartu su kompiuteriu. Bankroto administratoriui daiktų sąrašus perdavė kreditoriai, gauti duomenys iš buhalterinės apskaitos programos, o gautus duomenis bankroto administratorius lygino su faktiškai bendrovėje buvusiu turtu. Turto vertę nustatė pagal buhalterinius dokumentus. Teismui pateikė visus dokumentus ir papildomų dokumentų pateikti nepageidauja. Turtą, kuris galėtų būti nurašytas, įvertino kaip žalą, nes nurašytas turtas turi būti nustatyta tvarka utilizuojamas ar perleidžiamas tretiesiems asmenims ir turi būti tai patvirtinantys dokumentai. Jei nėra turto nurašymą ar perleidimą patvirtinančių dokumentų, tai laikoma, kad bendrovė gali turėti naudą iš minėto turto. Paaiškino, kad dauguma daiktų buvo be identifikacinių numerių, nėra jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Teigė, kad BUAB „Gaivineta“ pagal 2012-06-21 pirkimo – pardavimo sutartį perleisti daiktai UAB „Terekas“ ir pagal UAB „Terekas“ 2012-07-04 pirkimo – pardavimo sutartį UAB „Daisrūna ir Ko“ perleisti daiktai, kurie įėjo į gėrimų išpilstymo įrangą, nėra tie patys daiktai, kurie yra nurodyti buhalterinėje programoje ir kurie nurodyti ieškinyje kaip neperduoti bankroto administratoriui. Pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį buvo perleisti daiktai, nurodyti hipotekos lakšte, išpilstymo įranga buvo įkeista bankui. UAB „Pallet logistic“ buvo perduotos perdirbti paletės, kurios neįtrauktos į neperduotų bankroto administratoriui daiktų sąrašą. Neturi metalo laužo supirktuvei UAB „Grandmeta“ perduoto 14,440 t turto kaip metalo laužo sąrašo. Kreditoriai sprendė, ką perduoti į metalo laužą. Mano, kad perduotas metalo laužas yra išvardintas kreditorių susirinkimo protokole. Bankroto administratorius nereikalauja atlyginti žalos už daiktus, kurie jam buvo perduoti ar perleisti tretiesiems asmenims.

Atsiliepimas

Atsakovė E. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį, kuris yra nepagrįstas, atmesti, prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2010-09-09 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Gaivineta“. Nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (2010-11-11) pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas bankroto administratoriui pareikšti ieškinius ginant kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės interesus. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ieškiniams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas. Ieškovas ieškinį pareiškė 2014-10-21, todėl mano, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Be to, nurodė, kad ieškovas dar 2013-12-03 buvo pareiškęs analogišką ieškinį Šiaulių apylinkės teisme dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties asmens, tačiau ieškovui neatvykus į teismo posėdį teismas paliko ieškinį nenagrinėtą. Todėl mano, kad pakartotinis ieškinys laikytinas nesąžiningu elgesiu ir piktnaudžiavimu savo teisėmis. Teigė, kad ieškinys nepagrįstas, nes nėra visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės ir žalos. Atsakovė įmonėje dirbo technologe. Nors Juridinių asmenų registre yra nurodyta jos paskyrimo įmonės vadove data – 2010-07-01, tačiau ji jokio dokumento, patvirtinančio jos paskyrimą vadove negavo ir su juo nebuvo supažindinta. Kyla klausimas dėl jos atleidimo iš įmonės vadovės pareigų datos, nes Juridinių asmenų registre nurodyta, kad ji įmonės vadove dirbo iki 2010-12-08, tačiau ją iš įmonės vadovo pareigų atleido ieškovo bankroto administratoriaus atstovas J. P. nuo 2010-11-12. Nežino, kas ją kaip vadovę įregistravo nuo 2010-09-22. 2010 m. vasarą ją įmonės akcininkai informavo žodžiu, kad ji bus paskirta įmonės vadove, tačiau jokia darbo sutartis su ja kaip įmonės vadove nebuvo pasirašyta. Ji vykdė kai kurias įmonės vadovės pareigas: vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, darbuotojais, juos išleisdavo atostogų, tačiau visų įmonės valdymo, finansinės apskaitos bei vadovo pareigų neprisiėmė. Jos niekas nesupažindino su įmonės turtu, jo jai neperdavė. Atleidus buvusį įmonės vadovą J. B., įmonėje nebuvo atlikta inventorizacija, nebuvo sudaryti ir jai perduoti turto apyrašai. Ji negalėjo perduoti bankroto administratoriui turto, kurio jai niekas neperdavė. Be to, atsakovė 2010-11-12 perdavė bankroto administratoriui įmonės antspaudą, o 2010-11-25 perdavė visą įmonės turtą, buvusį Šiaulių mieste ir Mažūnų k., Kelmės r. bei 38 vnt. segtuvų su dokumentais. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo paliko jai saugoti raktus nuo įmonės gamybinių patalpų, esančių Mažūnų k., Kelmės r. Minėtas patalpas saugojo saugos tarnyba UAB „Norgauda“. 2010 m. gruodžio mėnesį atvyko bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V. V., kuri fotografavo įmonės gamybinėse patalpose buvusį turtą ir paėmė nuo nurodytų patalpų raktus. Taigi ieškovas pats perėmė ir saugojo įmonės turtą. Teigė, kad bankroto administratoriaus ieškinyje dalis nurodyto turto (keletas tonų) buvo perduota į metalo laužo supirktuvę UAB „Grandmeta“. Atsakovė nurodė, kad dėl dalies ieškinyje nurodytų daiktų ieškovas nepridėjo jokių dokumentų, nežinoma, kada, už kokią kainą minėti daiktai įsigyti, kokia jų vertė. Kadangi įmonėje nebuvo vedama buhalterinė apskaita, todėl neaišku, iš kur yra žinoma, kad įmonė turėjo ieškinyje nurodytą turtą, kurio atsakovė neva neperdavė ieškovui (60-64 b. l.).

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą į ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškinys pareikštas dėl to, kad atsakovė neperdavė turto bankroto administratoriui. Teigė, kad atsakovė nebuvo supažindinta su sprendimu ją paskirti įmonės vadovu, su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis. Ji stengėsi išsaugoti savo darbo vietą ir ėmėsi atitinkamų įmonės vadovės pareigų, kad įmonė išvengtų bankroto, galėtų toliau vystyti veiklą, tačiau juridine prasme ji nebuvo įmonės vadove. Ji įmonės vadove buvo labai trumpą terminą, todėl per tą laiką neįmanoma inventorizuoti turto, jį perimti ar perduoti, nes įmonė buvo didelė, turėjo gamybines patalpas, turto buvo daug. Nurodė, kad atsakovei nebuvo perduotas UAB „Gaivineta“ turtas pagal inventorizacijos aktą. Anot atsakovės atstovo, teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybė už turto praradimą nepereina naujam įmonės valdymo organui, jei jam įmonės valdymo organas, kurio įgaliojimai pasibaigė, neatliko savo pareigos perduoti turtą naujam valdymo organui. Duomenys apie UAB „Gaivineta“ buvusį turtą nėra pagrįsti, nes neaišku, koks turtas buvo perduotas bankroto administratoriui, kokį turtą įmonė turėjo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, taip pat nėra žinoma, kokį turtą bankroto administratorius perleido tretiesiems asmenims. Nurodė, kad perleistų tretiesiems asmenims ir ieškinyje nurodytų kaip neperduotų bankroto administratoriui daiktų pavadinimai sutampa. Be to, įmonė galėjo turėti turto, kuris nuosavybės teise nepriklauso įmonei, ji tuo turtu naudojosi lizingo, panaudos sutarčių pagrindais ir pan. Faktinių duomenų apie tai, kokį turtą turėjo įmonė, nėra, buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai vedama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio senaties.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1094-357/2010 UAB „Gaivineta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“ ir nurodė UAB „Gaivineta“ vadovui per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą (6-7 b. l.). Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 11 d. (8-11 b. l.).

Bankroto administratorius pareiškė atsakovei ieškinį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 1 p., 11 str. 3 d. 14 p. pagrindais, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas, įpareigojančias ginti kreditorių interesus bei teigdamas, kad per įstatymo nustatytą terminą atsakovė jam neperdavė viso įmonės turto. Bankroto administratorius nurodo, kad dėl tokių atsakovės veiksmų įmonei buvo padaryta žala ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.249 str., 6.263 str. atsakovės atžvilgiu taikoma civilinė atsakomybė, o ji privalo atlyginti dėl jos neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą (nuostolius). Apie tai, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kilo žala, bankroto administratorius sužinojo tik 2013-10-17 kreditorių susirinkimo metu (15-28 b. l.). Ieškinį teismui pateikė 2014-10-21 (52 b. l.), todėl mano, kad nepraleido ieškinio senaties termino.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes ieškovas praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos (2010-11-11).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d. ir 2 d.). Pažymėtina, kad spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo teismas gali ir nesant tokio suinteresuotos šalies pareikšto prašymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principo įgyvendinimu. Todėl bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai nebūtų suderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-265/2009).

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl UAB „Gaivineta“ bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo įsiteisėjo 2010-11-11, tuomet buvusiems įmonės valdymo organams ir atsirado pareiga bankrutuojančios įmonės finansinius dokumentus bei turtą perduoti paskirtam teismo administratoriui, atitinkamai šiam atsirado pareiga atlikti faktiškai jam (ne)perduoto turto ir dokumentų patikrą, įskaitytinai ir turto natūroje atitikimą įmonės dokumentuose apskaitomam turtui bei įstatymo nustatytu terminu pareikšti reikalavimus teisme. Todėl bankroto administratorius turėjo teisę pareikšti ieškinį teisme dėl žalos (nuotolių) atlyginimo iki 2013-11-11. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2014-10-21, taigi praleidęs įstatymuose nustatytą sutrumpintą terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 str. 8 d.). Atsakovės atstovas teigia, kad ieškovo bankroto administratorius jau buvo pareiškęs analogišką ieškinį atsakovei, tačiau šis buvo paliktas nenagrinėtas, nes ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad 2013-12-10 Šiaulių apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-648-841/2014 pagal ieškovo BUAB „Gaivineta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ ieškinį atsakovei E. Ž., dėl žalos priteisimo. 2014 m. vasario 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ieškovo BUAB „Gaivineta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ ieškinys atsakovei E. Ž. dėl žalos priteisimo buvo paliktas nenagrinėtas. Iš bylos proceso matyti, kad ieškinys minėtoje byloje teismui buvo pateiktas 2013-12-10, t.y. pasibaigus ieškinio senaties terminui.

Bankroto administratoriaus atstovas teismo posėdyje prašė praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, teigdamas, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – nes apie atsakovės padarytą žalą UAB „Gaivineta“ bankroto administratorius sužinojo tik 2013-10-17 kreditorių susirinkimo metu. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu tiek nesutikimą su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį, tiek prašymą atnaujinti senaties terminą grindė ta pačia aplinkybe.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas imperatyviai numato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorius įpareigojo buvusią UAB „Gaivineta“ direktorę iki 2010-11-18 (t.y., per 7 dienas nuo 2010-09-09 Šiaulių apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos) perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (43-44 b. l.). 2010-11-25 priėmimo – perdavimo aktas ir priėmimo – pardavimo aktas be datos patvirtina, kad E. Ž. perdavė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui iš Vasario 16-osios g. 46, Šiauliuose buvusių įmonės administracijos patalpų 2 knygų spintas, 1 rūbų spintą, 4 rašomuosius stalus, 3 sukamas ofiso kėdes, 2 minkštas ofiso kėdes, 4 knygų lentynas, 1 knygų spintelę (13 b. l.), 1 kompiuterį ir 38 segtuvus su dokumentais, o iš gamybinių patalpų, buvusių Mažūnų k., perdavė 17 segtuvų su dokumentais, 5 kompiuterius, 3 spausdintuvus, 5 monitorius, 4 klaviatūras, 1 garso kolonėlę, 1 faksą (12 b. l.). Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė sutinka, kad įmonės turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas surašant perdavimo – priėmimo aktus ar perduodant įmonės turtą pagal inventorizacijos aktą ar pagal kitus dokumentus. Atsakovė nurodo, kad įmonės gamybinių patalpų raktus atidavė bankroto administratoriaus atstovei 2010 m. gruodžio mėnesį, kad po to gamybinės įmonės patalpos buvo užrakintos ir saugomos saugos tarnybos. Vėliau bankroto administratoriaus atsakovei siuntė raginimas reikalaudamas perduoti įmonės turtą ir dokumentus (2010-12-08 pranešimas (42, 35 b. l.), 2011-01-07 raštas (33-34 b. l.), 2011-01-24 raštas (31-32 b. l.)), tačiau šie dokumentai tik patvirtina, kad bankroto administratorius jau 2010 metais sprendė, ar buvusi bendrovės direktorė perdavė visus įmonės dokumentus ir turtą pagal 2010-11-11 balansą, turėjo objektyvią galimybę vertinti, ar visas turtas bendrovei priklausantis turtas buvo perduotas. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo atstovo argumentu, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl to, kad apie turto neperdavimą bankroto administratoriui tapo žinoma tik 2013-10-17 kreditorių susirinkimo metu. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2013-10-17 vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo pateikta administratoriaus veiklos ataskaita, kurioje yra nurodytas ieškinyje išvardintas turtas, dėl kurio reikalaujama žalos atlyginimo iš atsakovės. Akivaizdu, kad pats teikdamas ataskaitą, bankroto administratorius jau žinojo apie ataskaitoje nurodytą turtą iki jos pateikimo. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš minėtos bankroto administratoriaus ataskaitos, tiek iš teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pateiktos informacijos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad ieškovo bankroto administratorius 2011 metais ir vėliau reiškė ieškinius, siekdamas apginti bankrutuojančio ieškovo ir jo kreditorių interesus, teisminiuose procesuose yra dalyvavusi ir atsakovė nagrinėjamoje byloje E. Ž. Kaip jau minėta, bankroto administratorius jau buvo pareiškęs analogišką ieškinį atsakovei, tačiau jis buvo paliktas nenagrinėtas būtent dėl bankroto administratoriaus veiksmų. Bankroto administratorius pakartotinai į teismą kreipėsi tik beveik po metų skaičiuojant nuo pirmo ieškinio atsakovei pareiškimo dienos. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas ieškovo atstovas nenurodė. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovo atstovo prašymas atnaujinti terminą ieškiniui teisme pareikšti netenkinamas. Ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties taikymo.

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 26406,59 Lt nuostolius, kuriuos, ieškovo teigimu, sudaro atsakovės kaip UAB „Gaivineta“ direktorės neperduoto turto bankroto administratoriui ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė. Atsakovė teigia, kad jai civilinė atsakomybė nekyla, nes ji nėra tinkamas subjektas, t.y., su ja kaip su įmonės direktore nebuvo sudaryta darbo sutartis, ji visiškai nesigaudė buhalterinėje apskaitoje ir jos nevedė, tačiau patvirtino, kad ji atliko kasdienines įmonės vadovės funkcijas, jai žinoma, kad ji buvo įregistruota įmonės vadove. Nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės, nes jai niekas neperdavė įmonės turto, nebuvo atlikta inventorizacija, bei nėra žalos, nes ji perdavė bankroto administratoriui visą turtą tiek pasirašydama perdavimo – priėmimo aktus, tiek ir atiduodama raktus nuo įmonei priklausiusių patalpų, taigi pats bankroto administratorius buvo atsakingas už turto išsaugojimą, be to, bankroto administratorius turtą perleido tretiesiems asmenims.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Turtinė prievolė atlyginti nuostolius (žalą) kyla tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.), žalai (nuostoliams) (6.249 str.), kaltei (6.248 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (6.247 str.).

CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; Nr. 3K-3-64/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas žalą ir atsakovės atsakomybę faktiškai kildina dėl įmonėje neišsaugoto ir bankroto administratoriui neperduoto įmonės turto, įmonei iškėlus bankroto bylą, kuris galėtų būti panaudotas atsikaitymams su kreditoriais.

Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Taigi, esant minėtoms kreditorių interesų gynimo garantijoms, teisiniai žalos atlyginimo santykiai šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste susiklostė tarp bankrutuojančios įmonės (jos kreditorių) ir buvusio šios įmonės administracijos vadovo.

Atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, nurodė, kad su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, ji nebuvo tinkamai paskirta bendrovės direktore, todėl ji neprivalo atsakyti už bendrovei padarytą žalą. Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji (priežiūros organų nariai) vadovai. Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir jos priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Byloje esantis LR juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad atsakovė E. Ž. UAB „Gaivineta“ vadove registruota nuo 2010-09-22 iki 2011-11-24, jos paskyrimo data nurodyta 2010-07-01. Atsakovė kaip UAB „Gaivineta“ vadovė pasirašė 2010-11-12 bankroto administratoriaus įsakyme Nr. 1 (43-44 b. l.), taip pat perduodama daiktus, įmonės antspaudą (12-14 b. l.). Atsakovė neneigė, kad ji vykdė atitinkamas kasdienes įmonės vadovės funkcijas, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl atsakovės teiginiai, kad teisine prasme ji nebuvo bendrovės direktore, nes ji nebuvo tinkamai paskirta, atmestini kaip nepagrįsti. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentu, kad dėl šios aplinkybės nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

Konstatavus, kad atsakovė buvo BUAB „Gaivinta“ vadove, spręstinas klausimas, ar atsakovė, kaip bendrovės vadovė, turėjo pareigą perduoti turtą bendrovės bankroto administratoriui, ar dėl turto neperdavimo buvo padaryta žala ieškovui.

LR akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Pagal LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. To paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė; pats savininkas. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos inventorizacijos tvarkos (toliau- inventorizacijos tvarka) 2 p. inventorizacija – įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos duomenimis. Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju finansininku (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą (inventorizacijos tvarkos 9 p.). Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą (inventorizacijos tvarkos 3 p.), reorganizuojant ar likviduojant įmonę, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, taip pat kitais atvejais kai dėl inventorizacijos būtinybės nusprendžia įmonės vadovas (inventorizacijos tvarkos 5 p.). Atsižvelgiant į šias teisės normas, darytina išvada, kad ankstesnių įmonės vadovų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, tačiau tuo pačiu ir nepatvirtina, kad yra pagrindas įmonės vadovo atsakomybei kilti. O būtent būtina įrodyti, kad įmonei padaryta žala ir ši žala padaryta netekus turto, t.y., jo neišsaugojus ar pasisavinus (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turto neišsaugojimas ar pasisavinimas turi būti patvirtinamas tiek rašytiniais įrodymais, tiek ir liudytojų parodymais ar kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas.

Ieškovas įrodinėja atsakovės bendrovei padarytą žalą 2013-10-17 bankroto administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 3 (15-28 b. l.), kurioje nurodytas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, bankroto administratoriaus teigimu, neperduotas bankroto administratoriui, taip pat 2013-03-08 UAB „Gaivineta“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens I. R. pasirašytu balansu (45 b. l.), 2010-11-11 balanso analitikos kopija, kuri yra nepasirašyta (46 b. l.) ir 2011-11-11 nepasirašyta ilgalaikio turto apskaita (47-49 b. l.). Iš nurodytų dokumentų 2010-11-11 balanso analitika buvo perduota bankroto administratoriui UAB „Gaivineta“ atsakovės E. Ž., ką ji pripažino 2011-03-21 atsakyme dėl prašymo perduoti įmonės dokumentus ir turtą patikslinimo (29-30 b. l.). Kiti dokumentai parengti bankroto administratoriaus. Bankroto administratoriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neperduoto ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašą bankroto administratorius sudarė iš jam perduotų dokumentų, pagal ieškovo kreditorių pateiktus bendrovės turto sąrašus, tačiau teismui pasiūlius pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, turto sąrašus ar kitus dokumentus, kurie patvirtintų atitinkamą turtą buvus įmonėje, nurodė, kad jokių papildomų dokumentų pateikti nepageidauja.

Ieškovas nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji turėjo pareigą bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės „Gaivineta“ dokumentus ir turtą, tačiau perdavė ne visus dokumentus ir turtą. Šį teiginį ieškovas įrodinėja 2010-11-25 priėmimo – perdavimo aktu ir priėmimo – pardavimo aktu be datos, kurie patvirtina, kad E. Ž. perdavė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui iš Vasario 16-osios g. 46, Šiauliuose buvusių įmonės administracijos patalpų 2 knygų spintas, 1 rūbų spintą, 4 rašomuosius stalus, 3 sukamas ofiso kėdes, 2 minkštas ofiso kėdes, 4 knygų lentynas, 1 knygų spintelę (13 b. l.), 1 kompiuterį ir 38 segtuvus su dokumentais, o iš gamybinių patalpų, buvusių Mažūnų k., perdavė 17 segtuvų su dokumentais, 5 kompiuterius, 3 spausdintuvus, 5 monitorius, 4 klaviatūras, 1 garso kolonėles, 1 faksą (12 b. l.). Taip pat 2010-12-08 pranešimu (42, 35 b. l.), 2011-01-07 raštu (33-34 b. l.), 2011-01-24 raštu (31-32 b. l.), kuriais bankroto administratorius ragino atsakovę pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą, tačiau nurodė, kad E. Ž. reikalaujamų dokumentų ir turto neperdavė. Ieškovas nenurodo jokių faktų ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad atsakovė įmonės turtą prarado ar pasisavino.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad bankroto administratoriaus sudaryti ilgalaikio ir trumpalaikio turto, kurio atsakovė neperdavė bankroto administratoriui, sąrašai nėra pagrįsti buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais, taip pat, kad bankroto administratorius perleido įmonės turtą tretiesiems asmenims, tačiau perleidžiamo turto nedetalizavo. Atsakovės atstovo teiginius apie tai, kad bankroto administratorius perleido įmonės turtą tretiesiems asmenims patvirtina 2012-06-21 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp BUAB Gaivineta“ ir UAB „Terekas“ ir 2012-06-21 PVM sąskaita-faktūra serija GAI Nr. 016, pagal kurias BUAB „Gaivineta perleido UAB „Terekas“ vandens gamybos liniją, gamyklinis Nr. KKMO-20-6002, vandens minkštintoją, gamyklinis Nr. CGP 02/3315, siurblį PK300-1, gamyklinis Nr. 98524-BRT37, pilstymo įrenginį, gamyklinis Nr. 2549-122, siurblį PK 300-1, gamyklinis Nr. MC-3762-569, siurblį PK 300-1, gamyklinis Nr. 692 514-225, vaisvandenių gamybos liniją, gamyklinis Nr. 6497071 918-04, filtrą nugeležinimo „Nobel“, gamyklinis Nr. KLH 65-JA, filtrą UV, gamyklinis Nr. GGA-1285, filtrą DS-3120, gamyklinis Nr. UYG-38, siurblį, gamyklinis Nr. 5692-584, išpilstytoją į stiklo tarą XRB-16, gamyklinis Nr. 3621-XT-22, vanatorių nkf 002, gamyklinis Nr. 779-565, kamštelių užsukimo įrenginį, gamyklinis Nr. KH-872, saturatorių naudotą, gamyklinis Nr. XAA-26, 18,9 1 talpos geriamojo vandens butelių užpildymo įrenginį, gamyklinis Nr. 7459-228T, 5,0 l talpos PET butelių užpildymo įrenginį, gamyklinis Nr. CBNTY63S4, 5,0 l talpos PET butelių užpildymo įrenginį, gamyklinis Nr. TY85G005, filtrą UVBB-120-2 Nr. 1, gamyklinis Nr. 56238-MMV, filtrą UVBB-120-2 Nr. 2, gamyklinis Nr. 659857, gėrimų išpilstymo įrangą, gamyklinis Nr. P/T02785, dažnio keitiklį MM420 1,1 kW, gamyklinis Nr. 9135-FT, dažnio keitiklį MM420 l,5kW, gamyklinis Nr. 370677, kompresorių 750-10-90, gamyklinis Nr. DDA 56-589, pl. butelių formą 1,51, gamyklinis Nr. BNC4587F3, palečių vyniojimo įrenginį VVS 150 Nr. 50012, gamyklinis Nr. 763-6581, etikečių klijavimo aparatą D/160, gamyklinis Nr. UGF-57, palečių vyniojimo įrengimą SIAT PAKLET, gamyklinis Nr. 682L-2279, paviljoną, gamyklinis Nr. 17652/05, sirupo rezervuaro ir linijos įrangą, gamyklinis Nr. 27200VJ5, termo tunelį prie linijos, gamyklinis Nr. GO-547L69, sirupo padavimo į gamybą sistemą, gamyklinis Nr. SCTK2R58, spausdintuvo VIDEOJET 37 plus komplektą, gamyklinis Nr. P/N 212785. Be to, BUAB „Gaivineta“ pagal 2012-09-20 PVM sąskaitą – faktūrą serija GAI Nr. 018 perleido UAB „Grandmeta“ 14,440 t juodo metalo laužo už 12230,68 Lt, o perleistas juodojo metalo laužas nėra detalizuotas. Ieškovo atstovas teisme teigė, kad kreditoriai sprendė, kokį trumpalaikį turtą priduoti į metalo laužą, tačiau 2013-10-17 bankroto administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 3, kurioje nurodytas tinkamas perduoti į metalo laužą trumpalaikis turtas buvo priimta vėliau, nei buvo perleistas metalo laužas UAB „Grandmeta“ (2012-09-20), bankroto administratoriaus ataskaitoje nėra nurodytas siūlomo perduoti į metalo laužą turto svoris, o vertė yra lygi 6259,84 Lt, t.y., du kartus mažesnė, nei perduoto UAB „Grandmeta“ metalo laužo vertė. Iš ieškovo pateikto ilgalaikio turto, kurio bankroto administratoriui neperdavė atsakovė, sąrašo matyti, kad buvo neperduotas registruotinas turtas: automobiliai Volvo ir Iveco 49-10, tačiau, kad šie automobiliai priklausė UAB „Gaivineta“ ir kam šiuo metu automobiliai priklauso, duomenų nėra. Palyginus turto, kurio, ieškovo teigimu, atsakovė neperdavė ieškovui, sąrašus su 2010-11-25 perdavimo priėmimo aktais, taip pat su 2013-10-17 bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje Nr. 3 nurodytu trumpalaikio turto, kuris tinkamas antrinių žaliavų perdirbimui, sąrašu bei trumpalaikio turto, kurį būtina nurašyti kaip bevertį, sąrašu, matyti, kad turto, kurio vertę ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, pavadinimai yra analogiški arba panašūs į perduoto bankroto administratoriui arba siūlomo perleisti tretiesiems asmenims arba nurašyti turto pavadinimus. Pavyzdžiui, ieškovas prašo priteisti kanceliarinės spintos vertę (3 b. l.), tačiau 2 knygų spintas ir 1 knygų spintelę atsakovė perdavė bankroto administratoriui 2010-11-25 priėmimo perdavimo aktu (13 b. l.), ieškovas prašo priteisti įvairių rankenėlių vertę (3 b. l.), pagal pateiktus duomenis 5 L rankenėles bankroto administratorius siūlė perduoti antrinių žaliavų perdirbimui, tačiau jų kiekis nenurodytas (28 b. l., trumpalaikio turto, kuris tinkamas antrinių žaliavų perdirbimui sąrašas, 22 pozicija), ieškovas prašė priteisti konteinerių vertę, tačiau 2013-10-17 bankroto administratorius siūlė kreditoriams konteinerį perduoti kaip metalo laužą perdirbti (27 b. l., trumpalaikio turto, kuris tinkamas priduoti į metalo laužą 3 pozicija). Šie duomenys kelia pagrįstų abejonių, ar į bankroto administratoriaus ataskaitą nebuvo įtrauktas turtas, kurį bankroto administratorius nurodė kaip nerastą, kuris buvo realizuotas ar perleistas tretiesiems asmenims. Leistinų įrodymų, paneigiančių šią abejonę ieškovas nepateikė. Kaip minėta, įmonės turto egzistavimo natūra faktas turi būti pagrįstas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius nepateikė. Atsižvelgiant į teismui pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovo ir atsakovės atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų nustatyti, koks turtas faktiškai egzistavo natūra atsakovės vadovavimo bendrovei laikotarpiu ir faktiškai turėjo būti perduotas bankroto administratoriui, tačiau nebuvo perduotas. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje įrodinėjant konkretaus turto priklausymą bendrovei ir žalos padarymą jo netekimu pateikiama bankroto administratoriaus veiklos ataskaita ir administratoriaus įgalioto asmens sudarytas balansas, turto sąrašas yra apibendrinantys dokumentai. Jie nepatvirtinti išsamiais bendrovės ūkinių operacijų ar įvykių dokumentais, yra suvestiniai, o ne detalūs konkrečių objektų duomenys. Jie neįrodo faktinio turto buvimo, o tuo labiau turto vertės, pagal kurią ieškovas nurodo žalos dydį. Teismas konstatuoja, kad ieškovo BUAB „Gaivineta“ bankroto administratoriaus pateikti suvestinio pobūdžio dokumentai nepakankami išvadai, kad prieš bankroto bylos iškėlimą bendrovėje egzistavo 26406,59 Lt vertės turtas, kuris jos vadovo nebuvo perduotas bankroto administratoriui, taip bendrovei padarant žalą.

Teismo nuomone, konstatavus, kad ieškovas neįrodė, jog bendrovėje prieš bankroto bylos iškėlimą egzistavo 26406,59 Lt vertės turtas, kuris jos vadovo nebuvo perduotas bankroto administratoriui, tiek ieškovo nurodytos neaptartos aplinkybės dėl atsakovės veiksmų galimo neteisėtumo, tiek atsakovės nurodytos aplinkybės, kad bankrutuojančios UAB „Gaivineta“ turto perdavimas bankroto administratoriui nebuvo tinkamai įformintas ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant kilusį ginčą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 26406,59 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas, todėl ieškinys tiek dėl reikalaujamos priteisti žalos, tiek ir dėl procesinių 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistinos visos jos turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovės atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, prašymas pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius.

Ieškovas, kaip bankrutuojanti įmonė, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8 p., yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), iš ieškovo nepriteistinos. Tačiau, vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi, atsakovei, kurios naudai priimtas sprendimas, iš ieškovo, nors šis ir yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas, priteistina (840,96 Eur) 2903,65 išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 15,54 Eur (53,65 Lt) kitų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 840,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), šias išlaidas priskiriant prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Ieškinio netenkinus, naikinamos šioje byloje teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 – 271 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo BUAB „Gaivineta“, į. k. 145527620, 840,96 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų, 96 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, atlyginant šias išlaidas iš BUAB „Gaivineta“ bankroto administravimo išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė