- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- I-1012-320/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00115-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- M.B.
- Atsakovas
- Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.B. skundą atsakovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M.B. teismui paduotu skundu (b. l. 2-5) prašo panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Panevėžio tarnyba) 2014-02-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta teikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - ir Kauno tarnyba) 2014-01-14 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo.
Šalys teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka joms pranešta, prašo bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis Kauno tarnybos prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo iš Kazachstano Respublikos Vyriausybės, remiantis Kazachstano Respublikos Reabilitacijos banko 1998-02-18 išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Kauno tarnyba pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą, konstatavusi, kad pareiškėjo reikalavimai susiję su jo vykdyta ūkine komercine veikla, todėl antrinė teisinė pagalba negali būti skiriama. Pabrėžė, kad pareiškėjas analogišku prašymu jau buvo kreipęsis 2006-05-22. Nesutikdamas su Kauno tarnybos sprendimu, pareiškėjas M.B. 2014-01-23 kreipėsi į Panevėžio tarnybą, prašė peržiūrėti 2014-01-14 Kauno tarnybos raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio tarnyba pareiškėją informavo, kad jis turi pateikti prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nustatytą ir patvirtintą prašymo formą bei metinę turto ir pajamų deklaraciją (toliau - ir Deklaracija), nes pareiškėjo pateiktas neįgaliojo pažymėjimas nesuteikia teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas, atsakydamas į šį Panevėžio tarnybos raštą, nurodė, kad tinkamos formos prašymą pateikė Kauno tarnybai, todėl kreipdamasis į Panevėžio tarnybą privalėjo pateikti tik paprastą prašymą bei nurodyti argumentus, o Panevėžio tarnyba turėjo išsireikalauti iš Kauno tarnybos pareiškėjo pateiktą tinkamos formos prašymą. Be to aplinkybei, jog jam neprivalu pateikti Deklaraciją, pagrįsti, pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-114/2010. Tačiau Panevėžio tarnyba neatsižvelgė į jo argumentus, 2014-02-13 sprendimu atsisakė teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo nuomone, Panevėžio tarnyba nepagrįstai reikalavo pateikti dokumentus, kurių pareiškėjas neprivalėjo teikti, priimdama šį sprendimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) straipsniais, kurie jo atžvilgiu netaikytini, priimtas sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Panevėžio tarnyba atsiliepimu teismui (b. l. 19-21) su pareiškėjo skundu nesutinka, nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas pateikti ieškinį Kazachstano Respublikos Vyriausybei dėl 1 296 044,00 Lt žalos atlyginimo, Kauno tarnybai pateikė 2014-01-07 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. M.B. kreipėsi į Panevėžio tarnybą dėl 2014-01-14 Kauno tarnybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta jam suteikti antrinę teisinę pagalbą. Panevėžio tarnyba 2014-01-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nurodė, kad jis turi pateikti tinkamos formos prašymą bei dokumentus, reikalingus teisinei pagalbai gauti. Kartu su šiuo raštu išsiuntė tinkamo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą blanką. Tačiau pareiškėjas prašomų dokumentų nepateikė, 2014-02-11 rašte Panevėžio tarnybai išdėstė savo argumentus, kodėl jis tokių dokumentų teikti neprivalo. Atsakovė sutinka su pareiškėjo argumentu, kad jam antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama neatsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas pajamas ir turtą, tačiau jis Panevėžio tarnybai nepateikė tinkamo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, privalo pateikti prašymą; prašymo suteikti antrinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymo antrinei teisinei pagalbai gauti forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-27 įsakymu Nr.1R-124. Tinkamos formos prašymo nepateikimas tarnyboms sudaro sąlygas atsisakyti teikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjui su 2014-01-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusiųsta ir prašymo forma dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau vietoj to, M.B. nurodė, kad prašymas pateiktas Kauno tarnybai ir pati Panevėžio tarnyba šį jo prašymą turi išsireikalauti iš Kauno tarnybos. Tačiau prašymo Kauno tarnybai turinys buvo susijęs su ieškinio pateikimu Kazachstano Respublikos Vyriausybei dėl 1 296 044,00 Lt žalos atlyginimo, o ne su Kauno tarnybos 2014-01-14 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimu. M.B. prašymas buvo išspręstas Įstatymo nustatytais terminais. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, fizinis asmuo, kuris teikia prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, privalo bendradarbiauti su tokią pagalbą teikiančiomis institucijomis bei asmenimis. Pareiškėjas nepateikė nurodytos formos prašymo, nors šią formą Panevėžio tarnyba buvo pareiškėjui pateikusi. Tad akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo savo poziciją, kurios laikėsi ir nebuvo linkęs keisti. Tokie pareiškėjo veiksmai sudarė pagrindą Panevėžio tarnybai atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktais. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10, 13 punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-363/2006 yra konstatavęs, kad M.B. ieškinys Kazachstano Respublikos Vyriausybei dėl sutarties vykdymo turi būti nagrinėjamas pagal Kazachstano Respublikos Vyriausybės buveinę. Atsakovės Panevėžio tarnybos manymu, 2014-02-13 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-13 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ (toliau- ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos (2013-05-09 įstatymo Nr.XII-270 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).
Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad M.B. Kauno tarnybai 2014-01-07 pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo iš Kazachstano Respublikos Vyriausybės, taip pat pateikė dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 26-27). Kauno tarnyba 2014-01-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą paliko nenagrinėtu, motyvuodama tuo, kad paduotas prašymas analogiškas 2006-05-22 prašymui, pagal kurį pareiškėjui Kauno tarnybos 2008-04-03 sprendimu buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, konstatavus, jog pareiškėjo reikalavimai yra susiję su pareiškėjo vykdyta ūkine komercine veikla. (b. l. 28). Nesutikdamas su Kauno tarnybos raštu, M.B. pateikė prašymą Panevėžio tarnybai, kuriuo prašė panaikinti Kauno tarnybos raštą (b. l. 29-31). Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014-01-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nurodė užpildyti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-27 įsakymu Nr. 1R-124, (toliau – Forma) bei Deklaraciją, papildomai nurodė, kad pareiškėjo pateiktas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodytas specialųjų poreikių lygis „vidutinis“, nesuteikia galimybės skirti antrinę teisinę pagalbą, su raštu pareiškėjui išsiuntė Prašymo formą (b. l. 32). M.B. 2014-02-10 Panevėžio tarnybai pateikė naują laisvos formos prašymą, kuriame pateikė savo argumentus, kodėl neprivalo teikti Deklaracijos, atsakovės išsiųstos Formos neužpildė ir jos Panevėžio tarnybai nepateikė (b.l.33-34). Panevėžio tarnyba Sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, remdamasi Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktais, 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi (b. l. 22-23). Sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas, nepateikęs tinkamos formos prašymo (atitinkančio Prašymo formą), nebendradarbiavo su atsakove, nes per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, savo skunde teismui pateikia ir argumentus, susijusius su Deklaracijos pateikimu. Pažymėtina, kad atsakovė šį pareiškėjo argumentą pripažino pagrįstu dar iki sprendimo priėmimo, Sprendimas nėra grindžiamas šia aplinkybe, ką atsakovė pažymėjo ir atsiliepime teismui, todėl teisėjų kolegija dėl šių skundo argumentų nepasisako.
Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas antrinės teisinės pagalbos apibrėžimas. Tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima ir bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis šiais principais: lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti.
Pabrėžtina, kad Įstatymo paskirtis – inter alia valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimas asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus intersus. Asmuo turėtų norėti asmeniškai teisme ginti galimai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, tačiau stokodamas teisinių ir kitų žinių siekia pagalbos. Ir tik tokiu atveju, atitinkant kitus keliamus reikalavimus, konkretaus asmens atžvilgiu pradeda veikti antrinės teisinės pagalbos mechanizmas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1747/2012). Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymų nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1162/2010).
Iš Sprendimo turinio matyti, kad Panevėžio tarnyba atsisakymą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą grindė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, kuriame reglamentuojama, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. M.B. Panevėžio tarnybai 2014-01-23 pateikė prašymą (Panevėžio tarnyboje gautą 2014-01-27), neatitinkantį Formos, todėl laikytina, kad jis nepateikė Įstatymo visų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (nepateikė nustatytos formos prašymo). Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas nepateikė visų 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą pateikti trūkstamus dokumentus. Panevėžio tarnyba vykdė šį Įstatymo reikalavimą ir 2014-01-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nurodė, kad prašymas turi būti pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtinta prašymo forma, kurią reikia užpildyti, su šiuo raštu pareiškėjui išsiuntė ir Prašymo formą, kurią tereikėjo užpildyti ir pateikti Panevėžio tarnybai. Tačiau pareiškėjas šį Panevėžio tarnybos nurodymą ignoravo, Formą atitinkančio prašymo Panevėžio tarnybai nepateikė, 2014-02-10 prašyme (b.l.33-34) pareiškėjas tik išdėstė savo argumentus dėl reikalavimo pateikti Deklaraciją.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Formą atitinkančio prašymo jis pateikti neprivalėjo, nes tokį prašymą jau buvo pateikęs Kauno tarnybai. M.B. Kauno tarnybai pateikė 2014-01-07 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl skolos išieškojimo iš Kazachstano Respublikos Vyriausybės, o Panevėžio tarnybai pateikė savarankišką prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Kauno tarnybos sprendimo apskundimo, todėl privalėjo pateikti ir Formą atitinkantį naują prašymą. Pažymėtina, kad Formoje reikalaujama pateikti nemažai duomenų, apibrėžiančių prašomos suteikti antrinės teisinės pagalbos ribas bei patvirtinančių besikreipiančio asmens teisę tokią pagalbą gauti, iš kurių atitinkama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba galėtų spręsti, ar antrinė teisinė pagalba besikreipiančiam asmeniui gali būti suteikiama, ir ar ji teiktina būtent toje tarnyboje, taip pat Formoje reikalaujama pareiškėjo parašu patvirtinti, kad teikiami duomenys yra išsamūs bei teisingi. Būtent tokios formos pareiškimo pateikimą numato ir Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, todėl Panevėžio tarnybai pareiškėjas privalėjo pateikti Formą atitinkantį prašymą.
Pareiškėjas, Panevėžio tarnybai pareikalavus, nepateikė Formą atitinkančio prašymo, t.y. per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, ir tai buvo pagrindas atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą (Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas). Panevėžio tarnyba ginčijamame sprendime aiškiai nurodė motyvus, kurių pagrindu antrinė teisinė pagalba M.B. negali būti suteikta.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-13 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo M.B. skundą atsakovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2014-02-13 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.