- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-29
- Bylos Nr.
- eI3-1245-596/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03563-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Sporto leidinių grupė“
- Atsakovas
- Švietimo mainų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Sporto leidinių grupė“ skundą atsakovui Švietimo mainų paramos fondui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Sporto leidinių grupė“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK arba Komisija) 2022 m. liepos 28 d. sprendimą byloje Nr. 21R-(AG-353/03-2022) (toliau – ir LAGK sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Švietimo mainų paramos fondo (toliau – ir atsakovas arba Fondas) 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta pareiškėjos 2022 m. balandžio 6 d. apeliacija dėl Fondo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalies (toliau – ir Fondo Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti Fondo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo (toliau – ir Fondo Sprendimas Nr. 1) dalį, pervertinti VšĮ „Sporto leidinių grupė“ 2022 m. vasario 24 d. mokėjimo prašymą Nr. M6866 ir užskaityti visas jame nurodytas išlaidas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėja 2022 m. vasario 24 d. pateikė Fondui mokėjimo prašymą Nr. M6866 (toliau – ir Mokėjimo prašymas) projekte Nr. SRF-KT-2021-1-0353 (toliau – ir Projektas). Fondas 2022 m. kovo 15 d. pateikė pareiškėjai dokumentus, patvirtinančius, kad užskaitė dalį Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų. Pareiškėja 2022 m. kovo 16 d. pateikė Fondui raštą Nr. SLG2203-16 „Dėl mokėjimo prašymo Nr. M6866 vertinimo išvadų“, prašydama pervertinti Mokėjimo prašymą ir užskaityti visas jame nurodytas išlaidas. Fondas Sprendimu Nr. 1 užskaitė papildomas Mokėjimo prašymo 1.9–1.14 eilutėse deklaruojamas 2 700 Eur išlaidas už D. G. suteiktas paslaugas pagal 2021 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 002-21.
Pažymi, kad Fondo Sprendimu Nr. 1 dalis Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų liko neužskaitytos, o konkrečiai šios: 1) Mokėjimo prašyme deklaruojamos 3 000 Eur išlaidos už D. G. suteiktas paslaugas pagal 2021 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 001-21; 2) Mokėjimo prašyme deklaruojamos 2 700 Eur išlaidos už M. M. suteiktas paslaugas pagal 2021 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 003-21, taip pat deklaruojamos 3 000 Eur išlaidos už kitas M. M. suteiktas paslaugas; 3) Mokėjimo prašyme deklaruojamos 1 800 Eur išlaidos už A. P. suteiktas paslaugas. Fondo Sprendimu Nr. 1 iš viso nebuvo užskaityta 10 500 Eur (su administravimo išlaidomis – 11 912,86 Eur) Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų.
Pareiškėja apskundė Fondo Sprendimo Nr. 1 dalį, kuria nebuvo užskaitytos išlaidos, o Fondas Sprendimu Nr. 2 pareiškėjos apeliaciją atmetė, nurodydamas, kad deklaruojamos išlaidos už D. G. paslaugas netinkamos, kadangi pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 86 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad deklaruojamos išlaidos už M. M. ir A. P. paslaugas taip pat netinkamos, kadangi pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnyje numatytus principus. Pareiškėja apskundė Fondo Sprendimą Nr. 2 Komisijai, tačiau LAGK skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Fondas nustatė, jog pareiškėjos vykdytame pirkime „Straipsnių rengimo paslaugos portalui“ įsigyti laimėjusiu tiekėju pripažintas D. G., kurio pasiūlymo kaina siekė 2 700 Eur, tačiau po įvykdyto viešojo pirkimo 2021 m. birželio 30 d. sudaryta pirkimo sutartis siekė 3 000 Eur. Tokias pat aplinkybes Fondas nustatė ir su M. M. sudarytos pirkimo sutarties kainos atžvilgiu, t. y. jos pasiūlymo kaina buvo 3 000 Eur, o pirkimo sutartis sudaryta 2 700 Eur kainai. Atsakovas, nustatęs, kad pirkimo sutarčių sudarymo momentu buvo pakeista laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sprendė, jog tokios išlaidos neatitinka Administravimo taisyklių 9.7 papunkčio. Tokios pat pozicijos laikėsi ir LAGK, tačiau pareiškėja su tuo nesutinka.
Pabrėžia, kad VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, o Fondo nurodyti neatitikimai yra žmogiška klaida (rašymo apsirikimas), kuri neturėtų daryti įtakos tokių išlaidų užskaitymui. Nurodo, kad 2021 m. birželio 30 d. su D. G. ir M. M. buvo sudarytos dvi iš esmės analogiškos pirkimo sutartys: D. G. pasiūlymo kaina buvo 2 700 Eur, o M. M. – 3 000 Eur. Paaiškina, kad dėl žmogiškos klaidos sutartyse nurodytos kainos buvo sukeistos vietomis ir su D. G. sudarytoje sutartyje per klaidą buvo nurodyta ne jo, o M. M. pasiūlymo kaina. Taip pat atitinkamai su M. M. sudarytoje sutartyje buvo nurodyta ne jos, o D. G. pasiūlymo kaina.
Šalies argumentai
Pareiškėja tvirtina, kad neturėjo jokio tikslo keisti tiekėjų pasiūlymuose nurodytų kainų sutarčių sudarymo metu, neketino pirkti paslaugų už didesnę ar mažesnę kainą nei tiekėjai siūlė. Net ir supainiojus du pasiūlymus šiems tiekėjams bendra išmokėta suma nesikeitė ir iš viso siekė 5 700 Eur, todėl akcentuoja, kad būtent šią sumą pareiškėja ir prašė atsakovo užskaityti. Šiuo atveju Fondui sprendžiant, kad per klaidą išmokėta 300 Eur didesnė suma D. G. negali būti užskaityta, nes viršija jo pasiūlymo kainą, nepaisant to, kad M. M. sumokėta suma yra 300 Eur mažesnė, pareiškėja prašo užskaityti bent 2 700 Eur sumą, atitinkančią D. G. pasiūlymo dydį, ir 2 700 Eur sumą, atitinkančią M. M. sumokėtų lėšų sumą, iš viso – 5 400 Eur.
Taip pat pareiškėja nesutinka, kad M. M. ir A. P. yra su ja susiję asmenys, kas lėmė VPĮ 17 straipsnio pažeidimus. Pasak Fondo, M. M. ir A. P. yra susiję su pareiškėja, o tai neva matyti iš Projekto paraiškos 1.2, 5.4 papunkčių bei pareiškėjos interneto svetainėje skelbiamos informacijos (www.sportas.info/kontaktai), todėl jie teisėtai negalėjo laimėti skelbtų konkursų. LAGK papildomai pažymėjo, kad minėti asmenys, kaip pareiškėjos bendradarbiai, buvo nurodyti ir paraiškoje. Tačiau pareiškėja pabrėžia, kad nei M. M., nei A. P. nėra su Projekto vykdytoju bendrai dirbantys asmenys. Nors pareiškėjos interneto tinklalapyje, skiltyje „Kontaktai“, M. M. yra nurodyta kaip bendradarbė, o A. P. – kaip fotografas, nė su vienu iš šių asmenų darbo ar kitokie pavaldumo santykiai pareiškėjos nesieja. Minėti asmenys veiklą vykdo tik pagal individualios veiklos pažymą ir paslaugas teikia ne tik pareiškėjai, bet ir daugybei sporto šakų federacijų, kitų organizacijų, žiniasklaidos kanalų. Pažymi, kad pareiškėja apskritai nėra sudariusi darbo sutarčių su jokiais sporto žurnalistais, kurie teiktų nuolatines paslaugas pareiškėjai, o šių specialistų ieško tik tam tikrais atvejais, gavusi finansavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja atkreipia dėmesį į klaidingas LAGK sprendime nurodytas aplinkybes. Komisijos teigimu, tai, kad asmenys yra susiję su pareiškėja, taip pat patvirtina faktas, jog jie nurodyti Mokėjimo prašymo 1.2 papunktyje, o atitinkamai dabartinė pareiškėjos pozicija neva prieštarauja Mokėjimo prašymo 1.2 papunkčiui. Pareiškėja pabrėžia, kad Mokėjimo prašymo 1.2 papunktyje buvo nurodyta alternatyva – dirba arba bendradarbiauja. Paaiškina, kad pareiškėjos įstaigoje dirba tik M. G., kuris yra ir įstaigos direktorius, o su kitais Mokėjimo prašymo 1.2 papunktyje nurodytais asmenimis, t. y. M. M. ir A. P., pareiškėja bendradarbiauja tik tada, kai su jais yra sudaromos sutartys.
Nurodo, kad, nors pareiškėjai minėti asmenys yra žinomi iš ankstesnių projektų, tačiau tai nereiškia, jog pirkimo procedūros buvo vykdomos pažeidžiant VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ar skaidrumo principus. Pabrėžia, kad M. M. ir A. P. siūlomos paslaugos buvo pasirinktos teisėtai vykdant pirkimų procedūras, t. y. įvykdžius žodinę tiekėjų apklausą, jiems pateikus pasiūlymus, juos įvertinus ir priėmus sprendimą. Laimėjusiais šių asmenų pasiūlymai buvo pripažinti tik dėl to, jog visiškai atitiko pareiškėjos reikalavimus perkamoms paslaugoms, jų siūlomų paslaugų kaina buvo tinkama, o turima kvalifikacija atitiko pirkimo dokumentuose keliamus formalius reikalavimus tiekėjams. Be to, abejonių dėl M. M. ir A. P. suteiktų paslaugų kokybės nei pareiškėja, nei Fondas neišreiškė.
Teigia, kad paskelbusi minėtų tiekėjų pasiūlymus konkursų laimėtojais pareiškėja galėjo sudaryti pirkimo sutartis, leidžiančias įsigyti jai reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pabrėžia, kad vien faktas, jog M. M. ar A. P. pareiškėjai yra žinomi, negali riboti jų dalyvavimo pareiškėjos skelbiamuose konkursuose ar jų galimybės laimėti, priešingu atveju tai būtų šių asmenų diskriminavimas dėl vykdomos veiklos.
Pažymi, kad Fondo Sprendimo Nr. 1 ir Fondo Sprendimo Nr. 2 dalys dėl tariamo VPĮ 17 straipsnio pažeidimo neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Komisija taip pat priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Mano, kad Fondas ir Komisija nesilaikė pareigos nustatyti juridinių faktų visetą bei pagrįsti savo sprendimą. Fondo argumentai dėl tariamų VPĮ 17 straipsnio pažeidimų yra išimtinai deklaratyvūs, sprendimuose nenurodytos konkrečios aplinkybės ar tokių aplinkybių visuma. Taip pat nepaaiškinta, kaip šių asmenų pripažinimas tam tikrų konkursų laimėtojais galėjo lemti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ar skaidrumo principų pažeidimus, kuo konkrečiai tokie pažeidimai pasireiškė. Fondas neįrodė ir pareiškėjos sąsajos su M. M. ar A. P..
Pareiškėjai abejonių dėl Fondo Sprendimo Nr. 2 pagrįstumo kelia ir tai, jog anksčiau, atsakovo vertinimu, susijusiu asmeniu buvo laikomas ir D. G., todėl ir išlaidų dalį už šio asmens suteiktas paslaugas tuo pačiu pagrindu buvo atsisakyta užskaityti. Vis dėlto po papildomų pareiškėjos paaiškinimų Fondas pripažino savo klaidą ir išlaidų dalį už D. G. suteiktas paslaugas užskaitė. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad Fondo vertinimas yra nepakankamai argumentuotas, paremtas tik prielaidomis, todėl aiškiai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Projektų vykdytojai, įgyvendindami sporto rėmimo fondo projektus, be kitų teisės aktų, taip pat turi vadovautis Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85, (toliau – ir Finansavimo tvarkos aprašas) ir Administravimo taisyklėmis.
Atsakovo nuomone, LAGK turėjo nutraukti bylą Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų pagrindu, kadangi pareiškėja skunde teikia du reikalavimus, kurių kiekvienas atskirai turi IAGNTĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą dėl bylos nutraukimo.
Teigia, kad vienas iš pareiškėjos reikalavimų Komisijai buvo panaikinti Fondo Sprendimą Nr. 2, kuriuo buvo atmesta pareiškėjos 2022 m. balandžio 6 d. apeliacija dėl Fondo Sprendimo Nr. 1 dalies. Atsakovas pažymi, jog Fondo Sprendimas Nr. 2 nesukelia jokių teisių ir pareigų pareiškėjai, kadangi tai yra tik atsakymas į pareiškėjos raštą ir juo nesukuriamos jokios teisės ar pareigos. Atsakovas palaiko poziciją, jog skundas šia dalimi turėjo būti nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 papunkčiu.
Nurodo, kad pareiškėja ginčija ir Fondo Sprendimą Nr. 1, tačiau pagal IAGNTĮ 8 straipsnio 1 dalį skundas administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus suinteresuotai šaliai dienos. Fondo Sprendime Nr. 1 išaiškinta apskundimo tvarka, nurodanti, kad jis gali būti apskųstas IAGNTĮ nustatyta tvarka Komisijai arba ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos. Šiuo atveju sprendimas pateiktas sistemoje www.srf.lt. Šis sprendimas pareiškėjai įteiktas 2022 m. kovo 30 d., o pareiškėja jį apskundė tik 2022 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus 79 dienoms po jo priėmimo dienos.
Pažymi, kad net laikant, jog tol, kol Fondas nagrinėjo pareiškėjos skundą, apskundimo terminas buvo sustabdytas, pareiškėja bet kuriuo atveju praleido apskundimo terminą. Sprendimas priimtas 2022 m. kovo 30 d., skundas pateiktas 2022 m. balandžio 6 d., t. y. praėjus 7 kalendorinėms dienoms po sprendimo priėmimo. Atsakovas pareiškėjai pateikė atsakymą 2022 m. gegužės 17 d., pareiškėja Komisijai skundą pateikė 2022 m. birželio 16 d., praėjus dar papildomai 30 dienų nuo sprendimo priėmimo. Taigi pareiškėja skundą pateikė praėjus 37 kalendorinėms dienoms nuo sprendimo priėmimo dienos, be jokių svarbių priežasčių praleisdama terminą net 7 kalendorinėmis dienomis. Mano, kad Komisija negalėjo atnaujinti Fondo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo apskundimo termino.
Akcentuoja, kad pareiškėjos teiginį, jog sutartyje yra rašytinė klaida ir turėtų būti nurodyta suma 2 700 Eur, o ne 3 000 Eur, paneigia tai, kad pati pareiškėja mokėjimo prašymu deklaruoja 3 000 Eur išlaidų. Be to, pareiškėja 3 000 Eur sumą Mokėjimo prašyme prašo pervesti ir Fondo biudžeto. Pažymi, kad pareiškėja ir D. G. pasirašė 6 paslaugų perdavimo–priėmimo aktus, kurių kiekvieno paslaugų vertė nurodyta po 500 Eur, iš viso – 3 000 Eur. Laiko, kad pareiškėja šią sumą nurodė ne per klaidą, kaip teigia, o ir faktiškai įsigijo paslaugų už 3 000 Eur. Faktas, jog pareiškėja ne tik sudarė sutartį už 3 000 Eur, tačiau ir šią sutartį įgyvendino, pagrindžia tai, jog tarp pareiškėjos ir D. G. buvo susitarimas po pirkimo pakeisti sutarties vertę.
Pažymi, kad Mokėjimo prašymo 1.15–1.38 papunkčiuose deklaruojamos išlaidos už M. M. ir A. P. suteiktas paslaugas taip pat neatitinka Administravimo taisyklių 9.7 papunkčio, kadangi šie asmenys yra susiję su pareiškėja, t. y. abu jie yra nurodyti Projekto paraiškos 1.2 papunktyje: „Įstaigoje dirba arba bendradarbiauja ilgametę žurnalistinę patirtį turintys žurnalistai: M. M., M. G., <...> fotografas A. P.“. Be to, abu šie asmenys nurodyti pareiškėjos interneto puslapyje, skiltyje „Kontaktai“ (https://www.sportas.info/kontaktai/). Taip pat šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai minimi Projekto paraiškos 5.4 papunktyje. Atkreipia dėmesį, kad šiame punkte gali būti įrašyti ir darbuotojai, todėl tikrinant paraišką, ją vertinusiems asmenims negalėjo kilti klausimų dėl nurodytų asmenų. Visgi mano, kad pareiškėja, teikdama paraišką faktiškai jau žinojo, iš kokių asmenų pirks paslaugas. Nors A. P. tiesiogiai nenurodomas, tačiau neabejotina, jog teiginyje „ir kiti nuolatiniai sportas.info ir laikraščio „Sportas“ bendradarbiai“ turima omeny jį.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka, kad Fondo Sprendimas Nr. 1 buvo nepagrįstas, kadangi, vertindamas Mokėjimo prašymą, atskirai aprašė ties kiekviena neužskaitoma Mokėjimo prašymo eilute, kuo remiantis ir kodėl neužskaitė konkrečių mokėjimo eilučių. Be to, iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėja suprato, dėl kokių priežasčių lėšos nebuvo užskaitytos, o aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su sprendimu, nereiškia, jog jis nesuprantamas ar nemotyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl LAGK sprendimo, Fondo Sprendimo Nr. 2, kuriuo atmesta pareiškėjos 2022 m. balandžio 6 d. apeliacija dėl Fondo Sprendimo Nr. 1 dalies, ir Fondo Sprendimo Nr. 1 dalies, kuria neužskaitytos deklaruotos išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinėje byloje ir Komisijos byloje Nr. AG-353/03-2022 (toliau – ir Komisijos byla) esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja Sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkursui pateikė paraišką Nr. SRF-KT-2021-1-0353; Projekto pavadinimas: „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems.
Paraiškos 1.2 papunktyje pareiškėja nurodė, jog įstaigoje dirba arba bendradarbiauja ilgametę žurnalistinę patirtį turintys žurnalistai: M. M., M. G., I. B., A. G., taip pat fotografas A. P..
Pareiškėja 2022 m. vasario 24 d. pateikė Fondui mokėjimo prašymą Nr. M6866
Fondas, įvertinęs mokėjimo prašymą, pateikė pareiškėjai Išsamaus sporto projekto Nr. SRF-KT-2021-1-0353 tarpinės dalykinės ataskaitos ir mokėjimo prašymo vertinimo komentarus bei išvadas.
Pareiškėja 2022 m. kovo 16 d. raštu Nr. SLG2203-16 pateikė Fondui papildomus paaiškinimus ir prašė papildomai išnagrinėti mokėjimo prašymą, atliktas viešųjų pirkimų procedūras pagal pateiktą informaciją, pakartotinai įvertinti išlaidas, deklaruotas už ataskaitinį laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.
Fondas pateikė pareiškėjai Išsamaus sporto projekto Nr. SRF-KT-2021-1-0353 tarpinės dalykinės ataskaitos ir mokėjimo prašymo pakartotinio vertinimo komentarus ir išvadas.
Fondo Sprendimu Nr. 1 pareiškėjos teiktas mokėjimo prašymas patvirtintas iš dalies užskaitant dalį deklaruojamų išlaidų, nurodant, kad Mokėjimo prašymo 1.3–1.8 eilutėse deklaruojamos 3 000 Eur išlaidos už D. G. suteiktas paslaugas pagal 2021 m. birželio 30 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 001-21 pripažintos netinkamomis, kadangi pasiūlymo kaina buvo nurodyta 2 700 Eur, o po įvykdyto viešojo pirkimo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra 3 000 Eur sumai. Taip pat Mokėjimo prašymo 1.15–1.20 eilutėse deklaruojamos 2 700 Eur išlaidos už M. M. suteiktas paslaugas pagal 2021 m. birželio 30 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 003-21 pripažintos netinkamomis, kadangi pasiūlymo kaina buvo nurodyta 3 000 Eur, o po įvykdyto viešojo pirkimo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra 2 700 Eur sumai. Be to, 1.15–1.38 eilutėse deklaruojamos išlaidos už M. M. ir A. P. suteiktas paslaugas pripažintos netinkamomis, kadangi Fondas laikė, jog šie asmenys susiję su pareiškėjos veikla.
Pareiškėja su šia Fondo Sprendimo Nr. 1 dalimi, kuria Fondas neužskaitė 10 500 Eur (su administravimo išlaidomis – 11 912,86 Eur) išlaidų, nesutiko, todėl 2022 m. balandžio 6 d. pateikė apeliaciją. Apeliacijoje pareiškėja prašė pervertinti 2022 m. vasario 24 d. pateiktą mokėjimo prašymą Nr. M6866, užskaitant visas jame nurodytas išlaidas. Papildomai pareiškėja nurodė, kad Fondo nurodyti neatitikimai (skirtingos sumos) yra tik žmogiškoji klaida (rašymo apsirikimas).
Fondas Sprendimu Nr. 2 pareiškėjos apeliaciją atmetė, nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir Fondo Sprendime Nr. 1. Nesutikdama su Fondo Sprendimu Nr. 2, pareiškėja apskundė jį Komisijai, kuri 2022 m. liepos 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
Pareiškėja pateikė skundą teismui, prašydama panaikinti LAGK sprendimą, Fondo Sprendimą Nr. 2 ir Fondo Sprendimo Nr. 1 dalį, kuria nebuvo užskaitytos lėšos.
Pareiškėja savo nesutikimo motyvus grindžia tuo, jog Fondo nurodyti neatitikimai yra jos žmogiška klaida (rašymo apsirikimas). Paaiškina, kad 2021 m. birželio 30 d. su D. G. ir M. M. buvo sudarytos dvi analogiškos pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau dėl rašymo apsirikimo sutartyse nurodytos kainos buvo sukeistos vietomis ir su D. G. sudarytoje sutartyje per klaidą buvo nurodyta ne jo, o M. M. pasiūlymo kaina. Taip pat atitinkamai su M. M. sudarytoje sutartyje buvo nurodyta ne jos, o D. G. pasiūlymo kaina. Be to, teigia, jog M. M. ir A. P. nėra su pareiškėja susiję asmenys, nėra su Projekto vykdytoju bendrai dirbantys asmenys ir nė su vienu iš šių asmenų darbo ar kitokie pavaldumo santykiai pareiškėjos nesieja.
Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime akcentuoja, jog LAGK turėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi Fondo Sprendimas Nr. 2 nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl apskritai negali būti skundo dalyku, o minėtas raštas yra tik atsakymas į pareiškėjos pretenziją. Fondas laikosi pozicijos, jog pareiškėja praleido Fondo Sprendimo Nr. 1 apskundimo Komisijai terminą, pavėlavusi 7 kalendorinėmis dienomis, ir neprašė šio termino atnaujinti.
Apeliacijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkoje (DVS-P22 Pasiūlymų ir ginčų nagrinėjimo procedūra, 1 priedas) (toliau – ir Tvarka), patalpintoje Fondo interneto svetainėje https://www.smpf.lt/lt/apie-fonda/apie/pasiulymai-ir-gincai/, skiltyje „Apeliacijų teikimas“), paaiškinta, jog apeliacija yra apelianto motyvuotas rašytinis kreipimasis į Fondą, kuriame nurodoma, kad nesutinkama dėl Fondo sprendimo, priimto įvertinus Fondo administruojamų programų bei įgyvendinamų projektų veikloms pateiktą paraišką (Tvarkos 2.1 papunktis); apeliantas yra paraiškos teikėjas, dalyvaujantis Fondo kvietime teikti paraišką Fondo administruojamoje programoje bei įgyvendinamame projekte (Tvarkos 2.1.1 papunktis).
Tvarkos II skyriuje nurodyta, kad apeliaciją apeliantas gali pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie Fondo sprendimą gavimo dienos (Tvarkos 5 punktas). Tvarkos 6 punkte įtvirtinta, kad apeliacija nagrinėjama, jei apeliantas pagrindžia vieną iš šių aplinkybių: 6.1 ekspertinio vertinimo metu padaryta faktinių klaidų, kurios galėjo turėti lemiamos reikšmės ekspertiniam įvertinimui; 6.2 ekspertinio vertinimo metu padaryta procedūrinių neatitikimų, kurie galėjo turėti lemiamos reikšmės ekspertiniam įvertinimui. Tvarkos 9 punkte nustatyta, kad Fondas informuoja apeliantą raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo apeliacijos gavimo dienos apie sprendimą nagrinėti arba atsisakyti nagrinėti pateiktą apeliaciją, kartu nurodydamas to pagrindą. Tvarkos III skyriuje įtvirtinta, kad apeliantas, nesutinkantis su sprendimu dėl apeliacijos, gali jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Tvarkos 14 punktas).
IAGNTĮ 8 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus suinteresuotai šaliai dienos.
Šiuo atveju iš Fondo Sprendimo Nr. 2 matyti, kad atsakovas nagrinėjo pareiškėjos apeliaciją, kadangi buvo priimtas sprendimas ją atmesti. Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog buvo atsisakyta apeliaciją nagrinėti, apeliacija nepriimta ir pan. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad pareiškėja apeliaciją pateikė 2022 m. balandžio 6 d., nepraleidusi 5 darbo dienų termino, teismas daro išvadą, kad Fondo Sprendimu Nr. 2 buvo vertinamas Fondo Sprendimas Nr. 1, nes, kaip minėta, galutiniu rezultatu pareiškėjos reikalavimai buvo atmesti. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja, 2022 m. birželio 16 d. pateikdama Komisijai skundą dėl Fondo Sprendimo Nr. 1, nepraleido IAGNTĮ įtvirtinto vieno mėnesio apskundimo termino, kadangi terminas skaičiuojamas nuo Fondo Sprendimo Nr. 2 įteikimo dienos (2022 m. gegužės 17 d.). Todėl LAGK pagrįstai nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl abiejų skundžiamų sprendimų, o atsakovo argumentai šioje dalyje dėl bylos nutraukimo atmestini kaip nepagrįsti.
Finansavimo tvarkos aprašas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) nustatė reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, taip pat jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių (toliau – ir sutartys) sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką. Sporto projektui skirtos lėšos laikomos panaudotomis pagal sutartyje ir jos prieduose nurodytą paskirtį, jeigu yra pasiekti paraiškoje ir sutartyje nurodyti sporto projekto tikslai ir rezultatai bei lėšos panaudotos tinkamoms sporto projekto išlaidoms apmokėti (Finansavimo tvarkos aprašo 65.1 ir 65.2 papunkčiai). Sporto projekto išlaidų tinkamumas nustatomas vertinant, ar jos, be kita ko, yra patirtos laikantis VPĮ nuostatų, jeigu sporto projekto vykdytojas, vadovaujantis VPĮ nuostatomis, yra perkančioji organizacija, arba yra patirtos laikantis atsakingos institucijos nustatytos neperkančiųjų organizacijų pirkimų vykdymo tvarkos, jei sporto projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija (Finansavimo tvarkos aprašo 66.5 papunktis).
Administravimo taisyklės detalizavo Finansavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, įskaitant ir sporto projektams skirtų lėšų panaudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką (1 punktas). Administravimo taisyklių 9.7 papunktis nustatė, jog projekto išlaidų tinkamumas nustatomas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – ir Ministerija) arba jos įgaliotai institucijai (toliau – Atsakinga institucija) vertinant, ar jos yra patirtos laikantis VPĮ arba valstybės, kurioje registruotas projekto vykdytojas ar partneris, atitinkamų teisės aktų nuostatų, jeigu projekto vykdytojas (arba partneris, jei pirkimą vykdo projekto partneris), vadovaujantis VPĮ nuostatomis, yra perkančioji organizacija, arba yra patirtos laikantis Ministerijos arba Atsakingos institucijos nustatytos neperkančiųjų organizacijų pirkimų vykdymo tvarkos, jei projekto vykdytojas (ar pirkimą vykdantis projekto partneris) nėra perkančioji organizacija.
Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja yra perkančioji organizacija, todėl, remiantis Finansavimo tvarkos aprašo ir Administravimo taisyklių nuostatomis, pareiškėjos vykdomo Projekto išlaidų tinkamumas turi būti nustatomas vertinant, ar jos yra patirtos laikantis VPĮ nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos.
VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkančioji organizacija pati turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas (VPĮ 86 straipsnio 3 dalis).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos vykdytame pirkime „Straipsnių rengimo paslaugos portalui“ įsigyti laimėjusiu tiekėju pripažintas D. G., kurio pasiūlymo kaina siekė 2 700 Eur, tačiau po įvykdyto viešojo pirkimo 2021 m. birželio 30 d. su juo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis siekė 3 000 Eur sumą. Tokios pat aplinkybės nustatytos ir pareiškėjos su M. M. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties kainos atžvilgiu, t. y. jos pasiūlymo kaina buvo 3 000 Eur, o pirkimo sutartis sudaryta 2 700 Eur sumai. Pareiškėja teigia, kad šie neatitikimai yra žmogiška klaida (rašymo apsirikimas), kadangi 2021 m. birželio 30 d. buvo sudarytos abi pirkimo sutartys, kuriose kainos netyčia sukeistos vietomis, t. y. su D. G. sudarytoje sutartyje per klaidą nurodyta M. M. pasiūlymo kaina, o su M. M. sudarytoje sutartyje – D. G. pasiūlymo kaina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ; jei būtų priešingai ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-304/2011).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktikoje nuosekliai pažymima, kad jei perkančiosioms organizacijoms, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, pastarųjų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P).
Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje šiuo klausimu taip pat laikosi pozicijos, kad, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką).
Įvertinęs teismų praktiką nagrinėjamos bylos kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog neteisinga suma pirkimo sutartyse buvo įrašyta dėl suklydimo. Komisijos byloje esanti Detali išlaidų suvestinė prie mokėjimo prašymo Nr. M6866 suformuota 2022 m. vasario 24 d. (Komisijos b. l. 80–89), tačiau pareiškėja ne iš karto po šio prašymo, teikdama paaiškinimus, o tik vėlesniuose paaiškinimuose Fondui nurodė, jog sumos buvo supainiotos dėl žmogiškosios klaidos. Teismas pažymi, kad pareiškėja yra perkančioji organizacija, kuriai turėtų būti suprantama atsakomybė teikiant duomenis ir atsakant už jų teisingumą. Šiuo atveju teisės aktai nenumato klaidų taisymo galimybės, todėl pareiškėjai nurodžius kitokius duomenis ir po viešojo pirkimo paskelbimo pakeitus pasiūlymo kainas, laikytina, kad pareiškėjos teiginiai dėl rašymo apsirikimo yra tik jos gynybinė pozicija ir dėl to Fondas pagrįstai atsisakė įskaityti dalį pareiškėjos deklaruotų lėšų.
Fondas taip pat nustatė, jog Mokėjimo prašymo 1.15–1.38 papunkčiuose deklaruojamos išlaidos už M. M. ir A. P. suteiktas paslaugas neatitinka Administravimo taisyklių 9.7 papunkčio, kadangi šie asmenys yra susiję su pareiškėja, t. y. abu jie yra nurodyti Projekto paraiškos 1.2 papunktyje kaip dirbantys arba bendradarbiaujantys su pareiškėja. Be to, nustatyta, kad abu šie asmenys nurodyti pareiškėjos interneto puslapyje, skiltyje „Kontaktai“ (https://www.sportas.info/kontaktai/), taip pat tiesiogiai arba netiesiogiai minimi ir Projekto paraiškos 5.4 papunktyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, susijusioje su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu, nuosekliai pažymi, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2017 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2017).
Nors pareiškėja teigia, kad M. M. ir A. P. oficialiai nebuvo įdarbinti VšĮ „Sporto leidinių grupė“, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėja niekaip nepaneigė aplinkybės, kad jos interneto svetainėje skiltyje „Kontaktai“ minėti asmenys atitinkamai nurodyti kaip „Bendradarbė“ ir „Fotografas“. Pažymėtina ir tai, kad tokiu būdu susidarė situacija, kai pati įstaiga paskelbia konkursą ir jį laimi įstaigos darbuotojai ar asmenys, su kuriais yra nuolat glaudžiai bendradarbiaujama. Vis dėlto, pareiškėja turėjo galimybę teismui įrodyti, dėl kokių priežasčių būtent šie asmenys nurodyti jos oficialioje interneto svetainėje kaip kontaktiniai asmenys, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja Fondui teiktuose paaiškinimuose (Komisijos b. l. 37–40) nurodė, jog prieš atliekant pirkimus buvo susisiekta su apie 10 sporto žurnalistų, kurie prašė didesnio atlygio, tačiau plačiau nėra pasisakoma dėl šių aplinkybių (neįvardijama, kas konkrečiai buvo apklausti, kokių esminių sąlygų neatitiko, ir pan.). Taigi ši aplinkybė dėl minėtų asmenų sąsajų su pareiškėja atsakovo pagrįstai įvertinta kaip sukelianti abejonę dėl skaidrumo principo laikymosi. Kitų įrodymų nepateikus, darytina išvada, kad pareiškėja nepagrindė, kokiomis išimtinėmis sąlygomis pasireiškė jos perkamos paslaugos ir kodėl jos perkamų paslaugų negalėjo atlikti kiti tiekėjai, todėl ji neužtikrino VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų laikymosi.
Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Konstatuotina, kad skundžiami sprendimai atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus motyvacijos ir pagrįstumo reikalavimus, suprantamas jų teisinis pagrindas, todėl naikinti Fondo Sprendimo Nr. ir Nr. 2 skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Taip pat teismas pažymi, kad LAGK priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti taip pat nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad pareiškėja skunde prašė klausimą išspręsti iš esmės, t. y. pervertinti jos 2022 m. vasario 24 d. mokėjimo prašymą Nr. M6866 ir užskaityti visas jame nurodytas išlaidas, tačiau pažymėtina, kad teismas neturi kompetencijos įpareigoti viešojo administravimo instituciją priimti konkretų administracinį sprendimą ar įpareigoti atlikti konkrečius veiksmus, tuo labiau – pats priimti atitinkamo sprendimo dėl konkretaus veiksmo, o tik gali patikrinti, ar institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, bei nustatęs pažeidimus įpareigoti instituciją atlikti veiksmus iš naujo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, nenustačius skundžiamų sprendimų neteisėtumo, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus skundą bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Sporto leidinių grupė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.