- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 1-153-446/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00225-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00225-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalės rajoje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis „Chicken factory“ darbininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. B. nuo 2014 m. spalio 7 d. vengė atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turėjo įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nutarties perdavimo vykdyti dienos, t. y. iki 2015 m. birželio 3 d., tačiau nebuvo atvykęs nei į vieną užsiėmimą dėl teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kaltinamasis E. B., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė (29 b. l.), kad maždaug dvejus metus gyvena Anglijoje, ten oficialiai dirba vištienos fabrike darbininku. Į Angliją išvažiavo 2014 m. rugsėjo mėnesį, po to, kai jam ir mamai D. Š. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl fizinio skausmo sukėlimo J. Š.. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam ir mamai susitaikius su nukentėjusiuoju. Nesulaukęs teismo nutarties, jis išvyko į Angliją. Suprato, kad už nusikalstamos veikos padarymą numatyti tam tikri įpareigojimai, tačiau nežinojo, kad jam susitaikius su nukentėjusiuoju buvo paskirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose. Mama D. Š. skambino ir sakė, kad jai už nusikalstamos veikos padarymą, kuria buvo abu įtariami, yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose. Apie tai, kad ir jam tokie įpareigojimai yra paskirti ir kad jam reikia atvykti į Probacijos skyrių, mama nieko nesakė. Asmeniškai jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, negavo. Telefonu mama buvo užsiminusi, kad jo ieško policija. Suprato, kad policija ieško dėl anksčiau iškeltos baudžiamosios bylos, t. y. dėl to, kad jis ir mama D. smurtavo prieš J. Š., tačiau dėl ko konkrečiai jo ieško policija, nežinojo. Į Lietuvą negrįžo, nes neišleido darbdavys. Į Lietuvą dviejų savaičių laikotarpiui sugrįžo tik 2015 m. birželio 15 d. Ketino nueiti į policiją, bet nenuėjo, nes dalyvavo laidotuvėse. Nurodė, kad neprisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo, nes nežinojo, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Mano, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė jam neturėjo būti paskirta. Papildomai apklaustas parodė, kad dėl to, jog vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, prisipažįsta ir dėl to labai gailisi. Patikslino, kad jam būnant užsienyje, mama D. Š. informavo, kad reikia grįžti į Lietuvą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir išaiškino, kokios pasekmės laukia už baudžiamojo poveikio priemonės neatlikimą, tačiau jis į Lietuvą negrįžo, nes Anglijoje darbe niekas negalėjo jo pavaduoti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. B. kaltė įrodyta.
Liudytoja D. Š. parodė, kad yra E. B. motina. 2014 m. rugsėjo mėnesį jai ir sūnui E. B. buvo iškelta baudžiamoji byla už tai, kad abu smurtavo prieš J. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu ji ir sūnus E. B. prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju. Ikiteisminis tyrimas jos ir sūnaus atžvilgiu buvo nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiuoju. Žinojo, kad susitaikius gali būti paskirti tam tikri įpareigojimai. Ar tai sūnus žinojo, nežino. Sūnus E. B., susitaikęs su J. Š., išvyko į Angliją. E. išvyko 2014 m. rugsėjo 7 d., tikslios dienos neprisimena. Tuo metu, kai gavo teismo nutartį, kad byla nutraukta ir jiems abiems yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, sūnus E. jau buvo išvykęs į Angliją. Po kelių dienų jai paskambino iš Probacijos tarnybos ir pranešė, kad reikia atvykti į Kelmės probacijos skyrių. Probacijos skyriaus darbuotojai paaiškino, kad tiek jai, tiek sūnui E. B. yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Paaiškino, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta iki 2015 m. birželio 4 d. Probacijos tarnyboje ji parašė paaiškinimą, kad sūnus E. yra išvykęs į užsienį ir pasižadėjo sūnui pranešti, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Probacijos tarnybos darbuotojai davė savo telefono numerį, kad jį perduotų E. ir šis su jais susisiektų. Grįžusi namo, sūnui E. B. paskambino ir pasakė, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurią sūnus turi atlikti iki 2015 m. birželio 4 d. Sūnui ji perdavė Probacijos tarnybos telefono numerį, kad jis paskambintų. E. suprato, kad jam reikia grįžti į Lietuvą ir atlikti baudžiamojo poveikio priemonę iki 2015 m. birželio 4 d. Sūnus negrįžo, nes kiek E. jai sakė, sūnaus neišleido darbdavys. Kad sūnui reikia atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, E. sakydavo nuolat, bet sūnus vis tiek negrįždavo į Lietuvą. E. žinojo, kad jai taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir kad ji lanko smurtinį elgesį keičiančias programas. E. teiraudavosi, ką tų užsiėmimų metu veikia, nes ketino grįžti ir lankyti paskirtą programą. E. į Lietuvą grįžo 2015 m. birželio 15 d. Sūnus į Lietuvą sugrįžo, nes mirė pusbrolis. Darbdavys jį išleido dviem savaitėms. Taip pat parodė, kad Probacijos tarnybos darbuotojai jai liepė papasakoti E. apie pasekmes už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą. Apie galimas pasekmes ji E. paaiškino telefonu, tačiau E. negrįžo į Lietuvą, nes kaip jis sakė, negalėjo išeiti iš darbo (15 b. l.).
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2015 m. birželio 4 d. pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1-2 b. l.) nurodyta, kad E. B. vengia vykdyti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-09-12 nutartimi paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Daivos Valčiukienės 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (9-10 b. l.) buvo patvirtintas Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-09-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 67-1-00632-14 atleisti įtariamuosius D. Š. ir E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, įtariamiesiems susitaikius su nukentėjusiuoju, paskirtos D. Š. ir E. B. baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad baudžiamojo poveikio priemonę jie turi įvykdyti per 8 mėnesius nuo nutarties perdavimo vykdyti dienos.
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjo Vidmanto Rudaičio 2014 m. spalio 6 d. patvarkymu (8 b. l.) nutartis dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo D. Š. ir E. B. vykdymui pateikta Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriui Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje.
VšĮ Kelnės rajono psichikos sveikatos centro išduota pažyma (14 b. l.) patvirtina, kad E. B. smurtinį elgesį keičiančiose programose nedalyvavo.
Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.
Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad kaltinamasis E. B. vengė atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-09-12 nutartimi skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turėjo įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nutarties perdavimo vykdyti dienos, t. y. iki 2015 m. birželio 4 d., nebuvo atvykęs nei į vieną užsiėmimą dėl teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, toks pasyvus jo elgesys, laikytinas vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir tokia kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnio dispoziciją.
Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, savo kaltę pripažino visiškai (29 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (51 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą bauda už baudžiamąjį nusižengimą – iki 50 MGL dydžio. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas (34-40 b. l.), nebaustas administracine tvarka (44-45 b. l.), nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomos baudos dydis ir yra ženkliai mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės vidurkį, tačiau kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma 9 MGL dydžio – 338,94 Eur – bauda. Kadangi E. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnis, 54 straipsnis, 55 straipsnis, 64¹ straipsnis).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paskirtos Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2015 m. birželio 17 d. nutarimais (30-33 b. l.), kaltinamajam E. B. paliktinos ir panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį ir nuteisti 9 MGL dydžio – 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 euro ct) – bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, E. B. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 MGL dydžio – 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 euro ct) – baudą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą E. B. panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Nustatyti, kad E. B. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.
Išaiškinti E. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.