Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis Saugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis, 2024 m. lapkričio 4 d., apie 07.20 val., Klaipėdos r., Dovilų mstl., Parko g., vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,18 promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. K. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, dėl savo tokio poelgio labai gailėjosi ir parodė, jog išvakarėse dalyvavo jubiliejuje, alkoholį vartojo iki 24 val. Ryte atsikėlęs nesijautė neblaivus, todėl sėdo už automobilio vairo. Anksčiau už vairavimą neblaiviam nėra baustas. Savo veiksmus vertina labai blogai, pasižada ateityje nebenusikalsti. Dirba, per mėnesį uždirba minimalų atlyginimą, apie 700 – 750 Eur; kitų pajamų, skolų, kreditų, išlaikomų asmenų neturi. Yra vedęs, žmona yra irgi dirba; automobilį įsigijo lizingo būdu ir dar neišmokėjo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo uošvį J. Š.. Su uošviu tarpusavio santykiai geri, gyvena kartu, mano, jog uošvis yra pajėgus daryti jam teigiamą įtaką.

Kadangi kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. K. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2024 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio pradėjimo ir BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000686838) išrašo nustatyta, kad Parko g., Doviluose, Klaipėdos r., buvo sustabdytas lengvasis automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. K., kuriam alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0046“ pirmu tikrinimu 07.28 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 07.45 val. – 2,18 promilių neblaivumas. E. K. su pažeidimu sutiko, paaiškino, jog šventė jubiliejų, ryte jautėsi gerai, todėl važiavo į darbą (b. l. 1-4).

Iš 2024 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra Parko g., Dovilų mstl., Dovilų sen., Klaipėdos rajono sav. (b. l. 9-17).

Iš 2024 m. lapkričio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnas patikrinimui sustabdo automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojui, ikiteisminiam tyrimui žinomam kaip E. K., pareigūnas alkotesteriu pirmu tikrinimu nustato 2,25 promilių neblaivumą, antru – 2,18 promilių neblaivumą; atliktas neblaivumo nustatymo testas. E. K. prisipažįsta, kad vakare gėrė alkoholinius gėrimus, nes šventė jubiliejų, o dabar važiuoja į darbą (b. l. 18-20).

Iš 2024 m. lapkričio 4 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad E. K. pirmu tikrinimu 07.28 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 07.45 val. – 2,18 promilių neblaivumas (b. l. 21).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Gobergiškės g. 18, Šlapšilės k., Klaipėdos r. (b. l. 22). 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimu automobilis grąžintas valdytojui E. K. (b. l. 51-57).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad, automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio valdytojas yra E. K. (b. l. 24-26).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Nissan Qashqai“, 2016 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 10 360 Eur (b. l. 27).

Siūlomas laiduotojas J. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog pateikto prašymo esmę supranta ir jį palaiko. Kadangi pats yra buvęs policininkas, žento elgesį vertina labai kritiškai. Su žentu kartu gyvena apie 20 metų, jų tarpusavio santykiai geri; mano, jog gali daryti teigiamą įtaką E. K. ir šis daugiau nenusikals. Kadangi žentas išvažiavo anksti, jis pats dar miegojo; jeigu būtų matęs, kad E. sėda už automobilio vairo, nebūtų jam leidęs išvažiuoti. Jis pats yra senatvės pensininkas, savo turtinę padėtį vertina kukliai, pragyvena iš pensijos, kitų pajamų neturi.

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo E. K. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokatė teismo posėdžio metu nurodė, jog E. K. nusikalstama veika yra padaryta neatsargia kaltes forma, kaltinamajam neįvertinus to, kiek ilgai iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, neturi pagrindo daryti išvadą, jog nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad E. K. pirmu tikrinimu 07.28 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 07.45 val. – 2,18 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, kuris artimas sunkiam girtumo laipsniui. Esant nustatytam tokiam alkoholio kiekiui, asmuo negali jaustis taip, kaip būdamas blaivus ar esant įstatymo leistinam apsvaigimui nuo alkoholio – nuo 0,0 iki 0,4 promilės. Įvertinus tai, kad E. K. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra žinomi, tai, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumas, patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs ir vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai.

Kaltinamasis E. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Anksčiau jis neteistas, per pastaruosius penkis metus administracine tvarka nebaustas; yra darbingo amžiaus, dirbantis, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę, savo elgesį vertina labai kritiškai, padarė reikiamas išvadas, pasižada nebenusikalsti; to paties tikisi ir jo uošvis J. Š., prašantis atiduoti jį jam pagal laidavimą. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog E. K. yra vertas teismo pasitikėjimo, jog naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, jo atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. E. K. laiduotoju skirtinas J. Š., kuris, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra vertas pasitikėjimo ir tinkamas laiduoti už E. K. asmuo. J. Š. yra kaltinamojo uošvis, jie kartu gyvena, jis neteistas, per pastaruosius penkis metus administracine tvarka nebaustas, yra senatvės pensininkas. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, jog laiduotojas yra senatvės pensininkas, nedirbantis, į kaltinamojo ir laiduotojo požiūrį į E. K. padarytą nusikalstamą veiką, didelę tikimybę, kad šis asmuo stengsis pasitaisyti ir neskyrus finansiškai šeimą apsunkinsiančio užstato, todėl laidavimas nustatomas be jo, tikintis, kad ir be užstato laiduotojas, būdamas kaltinamojo uošviu, kritiškai vertinantis žento elgesį, gyvendamas kartu su juo ir be užstato paskyrimo imsis visų jam įmanomų priemonių užtikrinti, kad žentas apmąstytų savo netinkamą elgesį.

Taip pat spręstinas kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, klausimas. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis automobilį vairavo gyvenvietėje, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, artimo sunkiam girtumo laipsniui, tuo sukeldamas pavojų savo paties ir kitų eismo dalyvių bei bendram eismo saugumui. Kaltinamasis anksčiau už tokio pobūdžio neteisėtą elgesį Lietuvoje nei baudžiamąja, nei administracine tvarka nebaustas; pasak kaltinamojo ir siūlomo laiduotojo, jis išgyvena dėl šio įvykio, reikiamas išvadas jau padarė. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, E. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos (2024 m. lapkričio 5 d.).

Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio valdytojas pagal lizingo sutartį yra E. K. (b. l. 24-26). Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tebepriklauso ne kaltinamajam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, konstatuojama, kad nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti šį turtą natūra.

Sprendžiant šio automobilio rinkos vertės ar jos dalies konfiskavimo klausimą, įvertintina, kad bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Nissan Qashqai“ yra didelės vertės (vidutinė vertė Lietuvoje yra 10 360 Eur su PVM) (b. l. 27). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-81-676/2019). Kadangi E. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino, dirba, tačiau gauna tik minimalų atlyginimą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina jo vairuoto automobilio rinkos vertės dalis - 3 000 Eur; teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas iš šio asmens bus pakankama jam baudžiamojo poveikio priemonė.

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam E. K. išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ( byla išnagrinėta per du trumpus teismo posėdžius, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. K. laiduotoju paskirti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti E. K., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2024 m. lapkričio 5 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Nissan Qashqai, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertės dalį – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tada panaikinti.

E. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti valstybės įmonei „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. K. nepriteisti.

Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.