Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. 2007 m. kovo 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2008 m. liepos 14 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008 m. spalio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme;

3. 2008 m. liepos 25 d. Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2009 m. kovo 17d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi pastarąją bausmę subendrinus su Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. 2011 m. vasario 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. 2011 m. vasario 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; 2011 m. kovo 3 d. nutartimi pastaroji bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. 2014 m. rugpjūčio 7 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams;

7. 2015 m. gegužės 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

8. 2016 m. vasario 12 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

9. 2018 m. birželio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštu,

10. 2020 m. vasario 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu;

11. 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bausmę subendrinus su 2020 m. vasario 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju paskirta bausme – 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. 2022 m. gegužės 26 d., apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu savo šeimos nariui – sugyventinei E. A. į dešinę akį bei vieną kartą kumščiu į dešinįjį smilkinį, taip padarydamas kraujosruvą dešinės akies vokuose, tokiu būdu nukentėjusiajai E. A. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino. Parodė, kad apie 17 val., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės E. A. miegamajame įvyko konfliktas. Nukentėjusioji E. A. ant jo puolė, purtė jį. Tada jis atsigulęs jai sudavė į akį, į kurią – neatsimena. Konflikto priežasties neprisimena. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tiksliai visko neprisimena, tačiau gali būti, kad dar ir į smilkinį jai sudavė. Matė, kad E. A. buvo mėlyna akis. Jis turėjo penkias operacijas, todėl sunku jam kažką atsiminti. Operacijos jam atliktos gruodžio mėnesį, prieš konfliktą. Labai blogai vertina savo poelgį. Dabar jau yra ramus, per gimtadienį (duomenys neskelbtini) pavartojo alkoholio, o šiai nevartoja, vartoja vaistus dėl ligų. Turi du vaikus, priteistas išlaikymas, neturi iš ko mokėti. Vaikus aplanko, jeigu turi pinigų kišenėje, tai duoda jiems.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. A. parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, ji jam atleido.

Kaltinamojo N. K. padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. A. parodė, kad 2022 m. gegužės 26 d., pamena, kad buvo ketvirtadienis, laiko tikslaus ji nepamena, galėjo būti apie 17.00 val., ji buvo pas draugę, kurios ji minėti nenori, kadangi ji su įvykiu niekaip nesusijusi. Jos leido vakarą kartu ir išgėrė alaus. Draugė pasiūlė pasikviesti jos sugyventinį N. K., kuris tuo metu buvo namuose. Atėjo ir N., jie visi kartu išgėrė, o paskui su N. parėjo jie namo. Abu buvo išgėrę ir N. jai pradėjo priekaištauti, kaltinti neištikimybe, jie susiginčijo, ji neigė jo kalbas, nes jos ir neteisingos. Ji prieš išgėrusį N. nepuola, kadangi puikiai žino jo būdą, koks jis tampa agresyvus, tad nenorėjo įsivelti į dar didesnį konfliktą. Ji sėdėjo miegamajame kambaryje ant lovos, laukė, kol konfliktas nurims, tačiau N. atsistojo priešais ją ir apimtas pykčio vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinįjį smilkinį bei nieko nelaukdamas du kartus kumščiu sudavė į dešiniąją akį. Smūgiai buvo labai stiprūs, nors N. yra neįgalus, sunkiai valdo dešiniosios rankos pirštus, bet sugniaužus kumštį ir sudavus jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Sudavęs jai N. nenurimo, ji dar ramiai sėdėjo ir laukė, kol jis aprims, o jam aprimus ji nuėjo pasižiūrėti į veidrodį ir pamatė, kaip jai sutino ir pamėlo po dešiniąja akimi. Skausmą smilkinyje jaučia dar ir šiuo metu. Ji pabandė išeiti iš namų, pasakiusi N., kad eina susirinkti lauke kabėjusių skalbinių. Išėjusi į lauką, ji iš karto nuėjo pas mamą, kuri buvo pas draugę. Pakeliui einant ji dar paskambino ir apie įvykį pranešė policijai. Grįžusios su mama į namus, N. jau neberado. Atvykus policijai, ji išvažiavo iš namų, ją apžiūrėjo medikai, o sugrįžus į namus, N. rado gulintį lovoje, dar kartą iškvietė policijos pareigūnus, tačiau, kol jie atvyko, N. iš namų išėjo ir iki šios dienos jis į namus sugrįžęs nebuvo. Ji N. atleido, civilinio ieškinio byloje nereiškia, bet dėl šio įvykio jų santykiai nutrūko ir ji su juo nebenori turėti jokių reikalų. Dėl N. padarytų sužalojimų ji kreipėsi ir į šeimos gydytoją, ji sužalojimus apžiūrėjo ir juos užfiksavo, tad prašo sveikatos sutrikdymo mastą nustatyti iš medicininių dokumentų, pati pas teismo medicinos ekspertą ji nevyks (b. l. 50-53).

Liudytoja R. A. parodė, kad ji gyvena kartu su savo dukra E. A. ir jos sugyventiniu N. K.. E. su N. sugyventiniai yra jau apie 7 metus, gal net dar ilgiau. Kol negirti E. su N. sutardavo gerai, tačiau išgėrę jie pykdavosi, vadindavo vienas kitą necenzūriniais žodžiais. 2022 m. gegužės 26 d. apie 11.00 val. ji išėjo iš namų į kapus, E. su N. namuose nebuvo, nežino, kur jie buvo išėję. Po kapų užėjo pas draugę atsigerti kavos. Valandos ji nepamena, bet buvo jau pavakarys, kuomet pas jas atbėgo E.. Draugė atidarė duris ir į namus įbėgo E., kuri buvo labai išsigandusi, verkdama papasakojo, kad ją sumušė N., dabar ji bijo pareiti į namus. E. buvo sumuštas veidas, didelė kraujosruva po akimi. Ji tik paklausė, ar ji iškvietė policiją, E. pasakė, kad iškvietė, tad abi kartu parėjo į namus. Parėjusios N. nerado, o neilgai trukus atvažiavo ir policijos pareigūnai. Ji klausė E., dėl ko jie su N. susipyko, ji jai papasakojo, kad neblaivus jis pradėjo jai priekaištauti dėl neva jos turimų draugų, priekaištauti dėl neištikimybės, dėl to kilęs žodinis konfliktas, kuris pasibaigė E. sumušimu. Šiuo metu E. ir N. jau susitaikė (b. l. 62-65).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskr. VPK) Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Raseinių r. PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. 2022 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. IBPS-V-1356364-22 užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 26 d. apie 19.13 val. iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Prieš 2 valandas namuose pranešėją sumušė jos sugyventinis (sumuštas veidas bei krūtinė). GMP atsisakė. Namuose nepilnamečių vaikų nėra. Į įvykio vietą atvyko ekipažas, kuriame dirbo Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja M. R. ir tyrėjas A. U., kurie išsiaiškino, kad 2022 m. gegužės 26 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamojo kambaryje N. K., gimęs (duomenys neskelbtini), sumušė (neblaivią 1,93 prom.) sugyventinę E. A., gimusią (duomenys neskelbtini). Nukentėjusią dėl sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų atvykę GMP darbuotojai apžiūrėjo į gydymo įstaiga nesivežė. N. K. iki atvykstant policijos pareigūnams pasišalino, ieškomas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta fotografuota. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas pradedamas nustačius smurtą artimoje aplinkoje faktą (b. l. 9-13).

2022 m. gegužės 26 d. apžiūros protokolu ir fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas. Apžiūrėtas miegamasis kambarys (b. l. 14-22).

2022 m. gegužės 26 d. Asmens apžiūros protokolu ir jo priedu fotolentelėje Nr. IBPS-V-1356466-22 užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios veidą, kur buvo suduoti smūgiai kumščiu, yra matomas dešinės akies viršutinių ir apatinių vokų hematomos, ties dešiniu smilkiniu yra paraudimas (b. l. 23-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1111/2022(02) užfiksuota, kad E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimas padarytas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 46-47).

2022 m. gegužės 26 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta ant nukentėjusiosios E. A. dešiniosios akis kraujosruva (mėlynė). Išsiaiškinta, kad sugyventinis N. K., gimęs (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 26 d., prieš dvi valandas, t. y. apie 17.00 val., namuose, miegamajame kambaryje, E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), sėdint ant lovos dešinės rankos kumščiu 3 kartus trenkė į dešinę akį, dėl ko jai atsirado kraujosruva bei sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinę žalą. Atvykę GMP darbuotojai apžiūrėjo E. A. bei nusprendė jos į gydymo įstaigą nesivežti. N. K. iki policijos pareigūnams atvykstant iš namų buvo pasišalinęs (b. l. 66-68).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai, be kita ko, laikytinas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis N. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku sugyventinei E. A. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą suduodamas kumščiu jai į dešinę akį bei vieną kartą kumščiu į dešinįjį smilkinį. Šių faktinių aplinkybių apklausiamas teisme neneigė ir pats kaltinamasis. Šias aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiosios duoti parodymai, asmens apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime fiksuoti duomenys, specialisto išvada. Priežastinį ryšį tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių t. y. nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, patvirtina nukentėjusiosios apžiūros protokolas ir jo priedas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios veidą, kur buvo suduoti smūgiai kumščiu, yra matomas dešinės akies viršutinių ir apatinių vokų hematomos, ties dešiniu smilkiniu yra paraudimas, specialisto išvada, kurioje užfiksuota išvada, kad E. A. nežymiai sutrikdyta sveikata, nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo N. K. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dviejų metų.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Skirdamas N. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad praeityje teistas 11 kartų, iš jų 4 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 97-109) dėl smurto prieš tą pačią sugyventinę E. A., ne kartą baustas administracinių nusižengimų teisena, paskutinį kartą 2021 m gegužės 11 d., baudų nemoka (b. l. 111-121), nedirba (b. l. 123), kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, (duomenys neskelbtini) išduotas neįgaliojo pažymėjimas, nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (b. l. 125). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė jau būdamas neįgalus – tai patvirtino nukentėjusioji, nurodydama, kad „N. yra neįgalus, sunkiai valdo dešiniosios rankos pirštus, bet sugniaužus kumštį ir sudavus jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas“. Tai reiškia, kad sveikatos sutrikimai, kaip ir paskirtos ankstesnės bausmės, kaltinamajam netrukdo daryti nusikalstamas veikas, ir priešingai nei nurodė kaltinamasis, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaiko. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam įstatymo sankcijoje numatytą maksimalaus dydžio bausmę – areštą (BK 49 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

N. K. arešto bausme baudžiamas ne pirmą kartą, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimas nespręstinas.

N. K. išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.

Kadangi kaltinamasis N. K. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sugyventinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-95), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti N. K. galutinę bausmę –– areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

N. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant ją baigti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.