Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2429-246/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
1-2429-246/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17791-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2429-246/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17791-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio 2018 m. birželio 12 d. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyręs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas: 2015 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 145 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda 6 MGL (225,96 eurai),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. J. 2018 m. balandžio 17 d., apie 14.20 val., būdamas pas savo mamą I. E. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – mesdamas sportinį batą ir juo pataikydamas į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajai I. E. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jo mama I. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji gyvena viena. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nors apie mėnesį laiko gyveno pas mamą, kadangi pas jį nebuvo vandens, o taip pat jis mamai padėdavo, t. y. nueidavo į parduotuvę nupirkti maisto produktų, nupirkti mamai vaistų. Su mama jie visada sutardavo gražiai. 2018 m. balandžio ar tai 17 ar tai 18 dieną, tiksliai neprisimena, dienos metu, gal apie 14.00 val. ar šiek tiek vėliau jis grįžo pas mamą į namus. Sugrįžęs prašė, kad mama jam atiduotų pas ją pasidėtus 200 eurų. Juos buvo paprašęs, kad mama pasaugotų kad jų neišleistų alkoholiui. Kai sugrįžo jis buvo jau išgėręs alkoholio. Atėjus pas mamą ir paprašius jos pinigų, ji pasakė, kad neduos jam pinigų. Jam tai nepatiko, kadangi pinigai buvo jo ir dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, jis nesusivaldė, ėmėsi nuo kojų sportinius batelius būdamas koridoriuje. Mama jam priekaištavo, kad išgėręs ir kad neduos jam pinigų, todėl nusiėmęs batus juos metė į mamą, kuri buvo virtuvėje. Jis nematė, kad būtų jais pataikęs į mamą, tačiau gali būti, kad galėjo numesti iki mamos ir jai pataikyti, nors pats to nematė. Po to, kai metė į mamą batus, jis susirinko batus, juos apsimovė ir išėjo iš mamos namų. Po to karto jis su mama nebendravo ir jos daugiau nematė. Dėl savo tokio poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Prieš mamą anksčiau jis niekada nėra naudojęs fizinio smurto, apsipykdavo žodžiu, tačiau tik tiek (t. 1., b. l. 54-56).

R. J. 2018 m. birželio 6 d. papildomai apklaustas ikiteisminiame tyrime paaiškino, kad pirminėje apklausoje buvo nurodęs, kad po konflikto su mama įvykusio 2018 m. gegužės 17 d., jis išėjo iš mamos namų esančių (duomenys neskelbtini). Išeidamas nurodė, kad apsimovė tuos pačius sportinius batus, kurių vienu buvo pataikęs mamai į veido sritį, tačiau jis susimaišė, t. y. išėjo su kitais, o šie buvo likę pas mamą. Neprisimena, ar jam juos vėliau mama per savo krikštasūnį perdavė ar ne, nes neprisimena, tačiau gali būti. Pas jį namuose jų nėra, nes gali būti, kad juos išmetė, nes jie buvo apiplyšę. Dar kartą nori pasakyti, kad dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

2018 m. balandžio 17 d. liudytojos I. E. J. parodymais nustatyta, kad ji viena gyvena jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Jos sūnus R. J. gim. (duomenys neskelbtini) m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 17 d., apie 14.20 val. pas ją į namus atėjo girtas sūnus. Sūnus pastoviai vartodavo alkoholį, gydėsi, apie vieną mėnesį laiko alkoholio nevartojo. Namuose tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jis vartojo alkoholį po keletą dienų. Sūnus įpykęs, būdamas koridoriuje, mėtė savo du sportinius batus į ją. Ji tuo metu sėdėjo ant kėdės virtuvėje. Mesdamas vieną sportinį batą į ją, juo pataikė į veidą, tuo sukėlė fizinį skausmą. Kitu batu nepataikė į ją. Ji pasiėmė telefoną ir skambino bendru pagalbos telefonu 112. Sūnus pasišalino. Sūnus anksčiau niekad prieš ją nėra smurtavęs. Namuose buvo dviese su sūnumi (t. 1., b. l. 6).

2018 m. gegužės 24 d. liudytojos Irenos E. J. apklausos metu duotais parodymais nustatyta, kad ji adresu (duomenys neskelbtini), gyvena viena. Jos sūnus R. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute, sūnus neturi vandens, todėl žiemos sezonu jį priėmė pagyventi pas save. Jos sūnus turi problemą su alkoholio vartojimu. Kai pradeda gerti, jį vartoja po kelias dienas, tačiau kai negeria ir dirba, su juo jokių problemų nėra, jis prisideda ir prie namų ruošos, ir maisto pirkimo. Jie sutardavome gražiai. 2018 m. balandžio 17 d. iš ryto R. išvažiavo kartu su jos krikšto sūnumi V. T. J. žvejoti. Į namus R. sugrįžo apie 13.00 val. V. jį paleido prie namų ir išvažiavo, o R. parėjo namo. Kai jis parėjo, pastebėjo, kad jis yra išgėręs, kadangi atpažįsta iš jo elgesio. Sugrįžęs pasidėjo daiktus po žvejybos ir pasakė, kad eina į turgų nupirkti svogūnų ir išėjo. R. į namus sugrįžo po kokių dviejų valandų. Buvo apie 14.00 val. ar šiek tiek vėliau, tiksliai neprisimena. Parėjus R., pastebėjo, kad jis gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Buvo akys paklaikusios, kalba nerišli. R. dar parsinešė svogūnų, kauliukų ir atrodo keturias skardines alaus. Jam parėjus, sakė, kad, kaip jis gali iš vienos stiklinės gerti su tais savo draugais, kurie yra asocialūs ir dažnai vartojantys alkoholį. Jis pradėjo sakyti, kad tai jo reikalas, pradėjo jai priekaištauti, kad ji butą užrašiusi kitiems, o ne jam, kad jis paliktas likimo valioje ir panašiai. Ji bandė jam paaiškinti, dėl kokios priežasties tai buvo padaryta, kadangi R. turi problemų su antstoliais. Žodis po žodžio tarp jų įsivyravo konfliktas. Ji sėdėjo virtuvėje prie lango, nusiėmusi akinius, o R. tuo metu ketino išeiti ir būdamas koridoriuje ketino autis sportinius batelius su kuriais buvo išvykęs į žvejybą. R. akys buvo paklaikusios, putos pasirodė tarp lūpų, buvo įniršęs ir staiga besimaudamas sportinius batus, juos pradėjo mesti į ją. Vienas iš bato pataikė jai į veido sritį. Smūgis buvo stiprus ir netikėtas, tačiau jokių sužalojimų jai nepadarė, jai tik buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl pas teismo med. ekspertus ir medikus nesikreipė. Po to, kai buvo pataikyta iš bato į veido sritį, ji pakilo ir nuėjusi į kambarį paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kas atsitiko. Kol atvyko policijos pareigūnai, R. apsimovė kitus sportinius batus ir išėjo iš jos. Po šio įvykio, ji sūnaus nematė ir su juo nebendravo. Po kurio laiko, ji sukrovė R. daiktus ir jos krikšto sūnus juos perdavė R.. Tarp daiktų buvo ir batai, kuriuos metė į ją ir kurių vienas pataikė jai į veido sritį. Turtinė ir neturtinė žala padaryta jai nebuvo, todėl civilinio ieškinio nereikš. 2015 m. su R. buvo sukonfliktavę žodžiu, kurio metu jis grasino, dėl to ji taip pat kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo paskirta bauda. R. prieš ją smurtavo pirmą kartą, anksčiau nėra prieš ją smurtavęs (t. 1., b. l. 32-33).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog R. J., mesdamas sportinį batą ir juo pataikydamas į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajai I. E. J. fizinį skausmą. R. J. ir I. E. J. yra sūnus ir mama, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę 2 metus laisvės apribojimo, skiriant įpareigojimus.

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė rūšis visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 59, 60).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiam tyčiniam nusikaltimui. Kaltinamasis teistas, jo atžvilgiu 2015 m. birželio 26 d. buvo priimtas baudžiamasis įsakymas dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo savo mamos I. E. J. atžvilgiu (b. l. 72, 73), baustas administracine tvarka (b. l. 64-66), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (b. l. 89), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į dispanserizuotų grupę nuo 2017 m. gegužės 22 d. (b. l. 86), tačiau gauta specialisto išvada Nr. 93TPK-558/2018, konstatuota, jog psichopotologijos, dėl kurios jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nefiksuojama (b. l. 84), nedirba.

Teismas konstatuoja, kad skiriant bausmę kaltinamajam yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 7 dalis, BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 7 dalis, BK 72² straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Sipavičius