Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sūnui, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 16 d., apie 21.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sūnumi D. T. metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė smūgį jam į kairę ausį, po ko du kartus sudavė į dešinės kojos sritį, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą. Šiais veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

M. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. balandžio 16 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu kartu gyvena jo sutuoktinė L. T., (duomenys neskelbtini) metų sūnus D. T. ir (duomenys neskelbtini) metų dukra A. T.. Vakare, galimai įtarime nurodytu metu, t. y. 21.30 val., namuose buvo vienas su abiem vaikais. A. T. buvo savo kambaryje, o jis (M. T.) buvo pas D. T. kambaryje. Pastaruoju metu D. T. labai užleido mokslus, todėl žodiniai konfliktai dėl mokslų pas juos buvo kilę dar iki šio įvykio. Būdamas kambaryje kalbėjosi su D. T., kad šis turi daryti namų darbus, D. T. iš pradžių atsikalbinėjo, tačiau vėliau sutiko juos daryti, o jis (M. T.) jam padėjo. Buvo daromi matematikos namų darbai. D. T. išsprendus užduotis, nurodė šiam, kad padarė užduotyse klaidų ir pasakė, kad ištaisytų jas. Tai iššaukė D. T. nepasitenkinimą, supykęs D. T. demonstratyviai užvertė sąsiuvinį ir pasakė, kad kitą dieną nusirašys ir bus teisingai. Po šių D. T. žodžių tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis (M. T.) nesusitvardė ir dešinės rankos delnu norėjo D. T. plekštelėti per pakaušį, tačiau D. T. tuo metu pasisuko ir smūgis delnu buvo suduotas jam į kairę ausį. Po šio jo veiksmo D. T. įniršo ir kojomis pradėjo jį (M. T.) spardyti į kojas, tačiau jis (M. T.) atgal tikrai nespyrė, kojomis dengėsi nuo D. T. spyrių. Mano, kad D. T. savo dešinę koją galėjo užsigauti pats, tuo metu, kai spardė jį (M. T.). Jų konflikto metu A. T. nebuvo, ji buvo savo kambaryje ir atėjo tik konfliktui pasibaigus. D. T. A. T. pasakė apie konfliktą, po ko abu vaikai pradėjo ant jo šaukti. Reaguodamas į tai, kad nakties metu kilo konfliktas, bei nenorėdamas jo toliau tęsti, išėjo į lauką pasivaikščioti ir nusiraminti. Kai grįžo į namus, suvokė, kad neturi namų raktų, o languose nešvietė šviesa, iš ko suprato, kad namuose nieko nėra. Telefonu susisiekė su sutuoktine, kuri jam paaiškino, kad su vaikais yra policijoje. Po įvykio kalbėjosi su žmona, ji paaiškino, kad policiją iškvietė vedina emocijų. Gailisi dėl savo veiksmų prieš sūnų, suvokia, kad nereikėjo pasiduoti emocijoms ir net bandyti suduoti jam per pakaušį. Smūgio sudavimas delnu D. T. į ausį nebuvo tyčinis jo veiksmas, nes nenorėjo jo suduoti į ausį, tai įvyko dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių, t. y. jog D. T. tuo metu pasisuko. Ar D. T. galėjo sukelti fizinį skausmą savo veiksmais, negali atsakyti, nežino. Norėtų su savo sūnumi susitaikyti ir jo atsiprašyti.

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis M. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, praeitos apklausos metu apie įvykio aplinkybes davė išsamius parodymus, tačiau papildomos apklausos metu nori savo parodymus papildyti. Pirmosios apklausos metu kaltės nepripažino visiškai, nes pirmą kartą buvo apklausiamas dėl tokio pobūdžio situacijos, nežinojo, kaip turėtų tinkamai elgtis, nenorėjo būti atskirtas nuo savo vaikų. Įvykio dieną tarp jų su sūnumi D. T. konfliktas buvo dėl mokslų, visą situaciją išsamiai papasakojo pirmos apklausos metu. Pripažįsta, kad kilus judviejų konfliktui nesusitvardė ir sudavė delnu du smūgius D. T. į dešinės kojos pėdą, o konfliktui tęsiantis norėjo pliaukštelėti jam per pakaušį, tačiau D. T. pasisukus tuo metu pataikė į veido kairės pusės skruostą. Suvokia, kad jo veiksmai galėjo sukelti D. T. fizinį skausmą. Savo veiksmus vertina neigiamai bei labai dėl to gailisi. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios labai sunkiai išgyvena, kadangi negali matytis ne tik su sūnumi D. T., bet ir su dukra A. T., kadangi vaikų teisės neleidžia vaikų išskirti. Padarytą žalą valstybei už D. T. gydymą atlygino, savo sūnaus atsiprašė, šis jam atleido. Žino, kad sūnus savo apklausos metu buvo pasakęs, kad nesutiktų taikytis, tačiau vaikų teisėms sakė priešingai, todėl mano, kad apklausiamas rėmėsi emocijomis, o ne racionaliu protu. Labai tikisi, kad šis ikiteisminis tyrimas bus kuo greičiau užbaigtas, nes nori, kad jam būtų panaikinta kardomoji priemonė ir jis kuo greičiau galėtų pasiimti savo vaikus.

Nukentėjusysis D. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus apie jam žinomas įvykio aplinkybes. Tai atsitiko kovo pradžioje, jis sėdėjo ant lovos, žaidė su telefonu ir atėjo tėvas ir pasakė jam, kad jis (D. T.) turi eiti nusiprausti, kadangi po treniruotės suprakaitavo, yra purvinas. Atsakė tėvui, kad nenori praustis, kad kitą dieną nusipraus. Matyt tėvas supyko, išėjo iš kambario, bet atgal į kambarį sugrįžo po 5 minučių. Atėjęs pasakė, kad patikrins, kaip jis (D. T.) paruošė pamokas, ar viskas gerai, ir jei ras nors vieną klaidą, jiedu sėdės iki dvyliktos nakties ir darys pamokas. Tėvas ėmė tikrinti namų darbus, rado vieną skaičių ne taip parašytą ir pradėjo bartis dėl to, tuomet jis (D. T.) išėjo iš kambario ir pasakė tėvui, kad nenori, kad šis tikrintų pamokas. Paskui jį išėjo ir tėvas. Tėvas ėmė aiškinti, kad D. T. neteisus, kad ne taip padarė, kad padarė klaidų. Išgirdusi šauksmus, atėjo jo (D. T.) sesuo, pradėjo juos skirti. Po to jis (D. T.) grįžo į savo kambarį ir sėdėjo ant lovos. Tėvas, priėjęs prie jo sėdinčio ant lovos, savo dešine plaštaka sudavė jam (D. T.) du smūgius į dešinės kojos pėdą. Po to, kai jam du kartus sudavė per koją, tėvas pradėjo ant jo šaukti necenzūriniais žodžiais, vadinti šiokiu ir anokiu. Tai pasakęs, tėvas savo dešinės rankos kumščiu sudavė jam (D. T.) per kairės pusės skruostą. Tikrai prisimena, kad tėvas sudavė jam į veidą pusiau sulenktais pirštais, t. y. nepilnai sugniaužtu kumščiu. Visi šie tėvo veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Konfliktą pamačiusi jo sesuo paskambino mamai, mama paskambino ir iškvietė policiją. Į namus buvo atvažiavę ir policininkai, ir greitoji. Pastaroji jį apžiūrai išvežė į (duomenys neskelbtini). Po įvykio veido srityje buvo išryškėjusi mėlynė, koja buvo ištinusi. Sužalojimų fiksavimui jis buvo pristatytas į teismo medicinos tarnybą. Po to, kai tai atsitiko, tėvo nematė, tėvas kartu su jais negyvena, tačiau jie bendrauja telefonu, bendravimas yra normalus. Taikytis su tėvu nenori, vis dar pyksta ant jo. Į užduotą klausimą, ar tai buvo vienintelis smurto atvejis namuose, nurodė, kad ne, smurto buvo ir ankščiau, tačiau tyrimai jokie nebuvo atliekami, į policiją nesikreipė. Į jam užduotą klausimą, ar tėvas po įvykio atsiprašė jo, atsakė, kad taip, iškart atsiprašė.

Liudytoja L. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. balandžio 16 d., vakaro metu buvo su drauge kavinėje. Neprisimena, kiek buvo valandų, kai jai paskambino mažametė jos dukra A. T., ir pasakė, kad grįžtų į namus, nes tėvas M. T. muša brolį D. T.. Iškart po skambučio grįžo į namus, tačiau M. T. namuose nebuvo, kur jis išėjo, ji nežinojo. Sūnus D. T. paaiškino, kad tėvas eilinį kartą prie jo kabinėjosi dėl mokslų, po ko tarp jų kilo žodinis konfliktas, D. T. tėvą pasiuntė necenzūriniais žodžiais, o tėvas jam sudavė smūgį į kairį žandą. Nežino, kuo sudavė, kumščiu ar delnu, sūnus jai to nesakė, tačiau matė, kad jo skruostas paraudęs. D. T. taip pat pasakė, kad tėvas jam sudavė du smūgius į kairės kojos pėdą. Matė, kad sūnus šlubavo. Būdama namuose svarstė, ką daryti, kviesti policiją ar ne, bet pats D. T. pasakė kviesti, todėl tai ir padarė. Sūnus buvo isterijoje, labai išsigandęs. Be policijos taip pat buvo iškviesti ir greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie sūnų detalesnei apžiūrai išvežė į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su M. T. yra oficialiai išsiskyrę, apie skyrybas buvo svarsčiusi ir iki šio įvykio. Buvusio vyro santykiai su sūnumi buvo įtempti ir iki šio įvykio. Sūnus yra paauglys, o M. T. jį stipriai kontroliuodavo mokslų klausimu. Jų elementarūs žodiniai konfliktai dažnu atveju tapdavo dideliais skandalais, bet smurto atvejų iki šio įvykio nėra buvę. Taip pat nurodė, kad užtikrino sūnaus D. T. dalyvavimą apžiūrint ekspertams po, berods, dviejų dienų.

2024 m. balandžio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad gautas pranešimas apie galimą smurtą artimoje aplinkoje iš pranešėjos L. T., adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu prie laiptinės policijos pareigūnus pasitiko pranešėja L. T., kuri paaiškino, kad jos namuose nebuvo, kuomet jai paskambino dukra A. T., kuri pasakė, kad tėvas smurtauja prieš brolį. L. T. staigiai grįžo namo ir pamatė, kad sūnaus D. T. veidas yra paraudęs ir jis skundėsi dešinės kojos skausmu. D. T. pasakė, kad jį sumušė tėvas M. T.. Taip pat pranešėja pranešė, kad tėvas M. T. iki policijos atvykimo iš buto pasišalino. Į vietą atvyko GMP brigada 0872, užėjus į butą, kambaryje ant lovos sėdėjo D. T., kuris paaiškino, kad jį sumušė tėvas. Tarp sūnaus ir tėvo iš pradžių kilo žodinis konfliktas dėl nepadarytų namų darbų. D. T. gulėjo lovoje, prie jo priėjo M. T. ir dešinės rankos delnu trenkė vieną kartą per ausį ir du kartus per dešinę koją. D. T. šlubavo ir skundėsi kojos skausmu. Medikai apžiūrėjo D. T. ir nusprendė vežti į (duomenys neskelbtini) dėl kojos sumušimo. L. T. buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Taip pat namuose buvo nepilnametė A. T., kuri paaiškino, kad matė ir girdėjo kaip tėvas mušė D. T. ir bandė brolį apginti. A. T. nenukentėjo. L. T. paaiškino, kad jos vyras dažnai būna agresyvus ir smurtauja prieš sūnų pirmą kartą, į policiją nesikreipia. L. T. su dukra A. T. lydėjo D. T. į (duomenys neskelbtini), bute niekas neliko. Smurtas buvo 2024 m. balandžio 16 val., apie 21.30 val. Tarnybine pranešime užfiksuota smurtą patyrusio asmens sužalojimo pobūdis – patinimas, ir vieta – kairio skruosto sritis ir dešinės pėdos sritis. Taip pat užfiksuota smurtą patyrusio asmens būsena – akivaizdi baimė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1178/2024(01) nurodyta, kad, remiantis D. T. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, D. T. išorinių mechaninių sužalojimų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad M. T. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad 2024 m. balandžio 16 d., būdnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sūnaus D. T. kilo žodinis konfliktas dėl pastarojo mokslų. Konflikto metu nesusitvardė ir sudavė delnu du smūgius D. T. į dešinės kojos pėdą, o, konfliktui tęsiantis norėjo pliaukštelėti jam per pakaušį, tačiau, D. T. tuo metu pasisukus, pataikė į veido kairės pusės skruostą. Suvokia, kad jo veiksmai galėjo sukelti D. T. fizinį skausmą. Savo veiksmus vertina neigiamai bei labai dėl to gailisi. Tai, kad M. T. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sūnų D. T., bei kad tokiais veiksmais sukėlė šiam fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo D. T. bei liudytojos L. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. T., 2024 m. balandžio 16 d., apie 21.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sūnumi D. T. metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė smūgį jam į kairę ausį, po ko du kartus sudavė į dešinės kojos sritį, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. T. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusysis D. T., taip pat jo įgaliotas atstovas advokatas Vidmantas Baumila bei jo atstovė pagal įstatymą Z. B. 2024 m. liepos 16 d. pranešimais buvo informuoti apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas šių asmenų skundas dėl tokio sprendimo, civilinio ieškinio šioje byloje nukentėjusysis ar jo atstovai nepareiškė, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 90,86 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo D. T. gydymo kaltinamasis M. T. atlygino, tokiu būdu laikytina, kad šioje byloje žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į M. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dauguma paskirtų baudų sumokėtos, dirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis (mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį, tačiau artimas jam) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Nors prokuroras šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skirti nesiūlė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. T. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį – nepilnametį vaiką, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 90,86 Eur turtinės žalos, kuri susidarė dėl D. T. patirtų sužalojimų gydymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis M. T. pilnai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai ieškiniu prašomą priteisti 90,86 Eur žalą, todėl procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. T. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti M. T. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 90,86 Eur civilinio ieškinio nutraukti, kadangi kaltinamasis pilnai atlygino šią žalą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.