Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. Š., dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bendrovė turi sąskaitas AB DNB bankas, D. B. A/S Lietuvos filialas, „Swedbank“, M£. AB „Citadele“ bankas Vilniaus filialas, AB SEB bankas. Patikrinus banko išrašus už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-08-31 nustatyta: AB DNB bankas, sąskaita (duomenys neskelbtini) EUR, likutis 2014-11-01 0,00 Eur, pajamos 450,21 Eur, išlaidos 0,00 Eur, likutis 2015-08-31 450,21 Eur; AB „Citadele" bankas "-aus filialas, sąskaita (duomenys neskelbtini) EUR, likutis 2014-11-01 0,00 Eur, pajamos : II Eur, išlaidos 0,00 Eur, likutis 2015-09-30 0,00 Eur; „Swedbank", AB, sąskaita (duomenys neskelbtini) EUR, likutis 2014-11-01 1,44 Eur, pajamos 2.354,47 Eur, išlaidos 0,35 Eur, likutis 2015-08-31 2 355,56 Eur; D. B. A/S Lietuvos filialas, sąskaita (duomenys neskelbtini) EUR, likutis 2014-11-01 2,03 Eur, pajamos 822,35 Eur, išlaidos 822,35 jBr, likutis 2015-09-01 2,03 Eur; AB SEB bankas, sąskaita (duomenys neskelbtini) EUR, likutis 2014-11-01 1 043,19 Eur, pajamos 49 838,93 Eur, išlaidos 49 217,83 Eur, likutis 2015-09-01 1 664,29 Eur. Bendras piniginių lėšų judėjimas per bankų sąskaitas sudarė: pajamos 60 016,09 Eur, išlaidos – 60.368,58 Eur. Pinigai AB SEB bankas ir D. B. A/S Lietuvos filialas buvo panaudoti: Mokesčių inspekcijai – 17 281,59 Eur, VSDFV prie SADM – 13 017,21 Eur, darbo užmokesčiui –19 661,14 Eur.

Pagal operatyviam patikrinimui Bendrovės pateiktus dokumentus nustatyta, kad Bendrovė, turėdama 2015-08-31 valstybės biudžetui 140 811,05 Eur įsiskolinimą, per 2015 m. rugpjūčio mėnesį atliko įvairiems kreditoriams tokius mokėjimus:

– pagal kasos knygą: 8 000 E. M. M. M.; 30,99 Eur AB Lesto; 38,84 Eur AS Telema; 85,35 Eur UBA Tele2; 336,51 DNSB Žygio 50; 8 000 E. M. M. M.; 9 000 E. M. M. M.; 181,50 Eur UAB D. B.; 2015- 08-31 57,07 Eur UADBB RDD; 180,89 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 76,10 EE UAB (duomenys neskelbtini);

– pagal avansines apyskaitas: 16,89 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 38 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 29,04 Eur UAB B. P.; 54,35 Eur UAB B. P.; 38 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 60,77 Eur B. P.; 25,05 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 27,40 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 19,26 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 76,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 19,73 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 49,32 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 61,15 E. H. g. e. Wroclaw; 49,19 E. L. Paliwa; 9,11 Eur PPHU Beata s.c; 47,95 E. P. Polska sp; 1.900,56 eur triplex; 3.105,53 eur triplex; 27,15 eur uab (duomenys neskelbtini); 47,52 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 14,79 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 16,89 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 31,60 Eur UAB Autoaibė; 11,99 Eur UAB B. P.; 19,78 Eur UAB B. P.; 44,33 Eur UAB Aurika; 30,16 Eur UAB B. P.; 19,24 Eur UAB (duomenys neskelbtini);; 19,27 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 19,25 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 47,52 Eur UAB (duomenys neskelbtini);; 9,67 Eur UAB B. P.; 2015-08-31 28,84 UAB (duomenys neskelbtini).

Bendrovė per 2015 m. rugpjūčio mėnesį Mokesčių inspekcijai atliko tik vieną 2 127 Eur įmoką.

Paskutiniai mokėjimai buvo atlikti 2015-08-31 pagal kasos knygą bei avansines apyskaitas 57,07 Eur UADBB RDD, 180,89 Eur UAB (duomenys neskelbtini), 76,10 Eur UAB (duomenys neskelbtini), 28,84 Eur UAB (duomenys neskelbtini) turint 140 811,05 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui.

Nurodoma, kad tokiais veiksmais D. Š. pažeidė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ str. nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką bei padarė ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybė traukiamas D. Š. į teismo posėdį buvo kviečiamas siunčiant jam šaukimus teismui žinomais jo gyvenamosios vietos adresais, tai pat į jo vadovaujamą Bendrovę, tačiau visi šaukimai grįžo jam neįteikti, pažymint, kad nebuvo atsiimti pašte (t. 2, b. l. 2, 3, 13, 18, 21, 32, 35). Taip pat nebuvo įvykdytos ir teismo nutartys dėl D. Š. atvesdinimo (t. 2, b. l. 14, 15), nurodant, jog nepavyko jo rasti gyvenamosios vietos adresais (t. 2, b. l. 23, 25, 27). D. Š. teismo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą neinformavo. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai, turi būti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-566/2011, Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-976-2015). Todėl D. Š., žinodamas apie jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau ilgą laiką nesidomėdamas jos eiga, elgėsi nerūpestingai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, D. Š. iškelta administracinio teisės apžeidimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

ATPK 50⁶ str. 1 d. nustatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno 1 448 iki 2 896 Eur.

ATPK 50⁶ str. 2 d. nustatyta, kad tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 2 896 iki 14 461 Eur su nušalinimu nuo darbo (pareigų).

ATPK nenustato, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant bei nustatant ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, vadovautinasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Nagrinėjamu atveju taikytinos, Civilinio kodekso 6.9301 str. 1 d. nuostatos, nustatančios, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo.

Nustatyta, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2015-08-31, t. y. paskutinių mokesčių administratoriaus nurodytų mokėjimų, pažeidžiančių mokėjimo eiliškumo tvarką, įvykdymo metu buvo lygi 94 741,49 Eur, o ją sudarė gyventojų pajamų mokesčio, mokesčių už aplinkos teršimą, nekilnojamojo turto mokesčio ir su šiais mokesčiais susijusių delspinigių sumos. Pažymėtina, kad Bendrovės mokestinės nepriemokos jau buvo fiksuotos 2014 m. lapkričio mėnesį, o 2015 m. mokestinių nepriemokų sumą tik augo – mokesčių administratoriaus apskaičiavimais 2015-10-14 ši nepriemoka buvo lygi 144 076,11 Eur; 2015-12-07 – 145 716,72 Eur (b. l. 12–15).

Taip pat nustatyta, kad Bendrovė, turėdama mokestinių nepriemokų, nuo 2014-11-01 iki 2015-08-31 ne tik dengė minėtas nepriemokas, tačiau taip pat vykdė atsiskaitymus ir su kitais ūkio subjektais (b. l. 27–92).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Bendrovė ilgą laiką, taip pat ir nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2014-11-01 iki 2015-08-31, nebuvo pilnai padengusi mokestinių įsiskolinimų dėl lėšų trūkumo, todėl, privalėjo atsiskaitymus vykdyti laikydamasi Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nustatytos eiliškumo tvarkos, t. y. pagal atsiskaitymus pagal vykdomuosius bei kitus mokėjimo dokumentus vykdyti tik po to, kai bus padengti mokestiniai įsiskolinimai valstybės biudžetui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutarimu D. Š. buvo nubaustas už ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą (t. 1, b. l. 107–108). Minėtame nutarime konstatuota, kad D. Š., būdamas Bendrovės vadovu, pažeidė mokėjimo tvarkos eiliškumą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-05-14.

Vertinant D. Š. padarytus mokėjimo tvarkos pažeidimus bei jų pobūdį, pažymėtina, kad teismų praktikoje veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę, pripažįstama tęstiniu pažeidimu. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi, tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: 1) padaroma eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų; 2) atskiras kiekvienas veiksmas gali būti laikomas pažeidimu; 3) šiuos veiksmus jungia vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis; 4) tarp atskirų veiksmų yra neilgas laiko tarpas.

Įvertinus tai, kad D. Š. padaryti mokėjimo tvarkos pažeidimai tęsėsi iki 2015-08-31, juos jungė vieninga tyčia (t. y. siekis tęsti Bendrovės veiklą ir, trūkstant piniginių lėšų, vykdyti atsiskaitymus su visais kreditoriais), tarp atskirų pažeidžiančių mokėjimo tvarką mokėjimų buvo neilgas laiko tarpas, darytina, jog vykdytų mokėjimų su kreditoriais eilės tvarkos pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio. Tai, jog ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyti mokėjimo tvarkos pažeidimai, esant anksčiau aptartoms sąlygoms, laikytini tęstiniais pažymėta ir teisminėje praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016-04-15 nutartis adm. b. Nr. (duomenys neskelbtini)870/2016 ir kt.).

Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą.

Todėl, nagrinėjamoje byloje, itin reikšminga yra aplinkybė, susijusi su šio pažeidimo pabaigos momento nustatymu, t. y. kada D. Š. daromas pažeidimas nutrūko ir buvo baigtas. Nustatyta, kad visi mokėjimai, nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutarime ir kurie nurodomi Mokesčių inspekcijos prašyme, kurio pagrindu iškelta nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, buvo atlikti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutarimo priėmimo. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutarimo matyti, kad D. Š. savo kaltės dėl mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimų nepripažino, savo poziciją grindė tuo, jog Bendrovė ne kartą siekė restruktūrizuoti savo skolas, su mokesčių administratoriumi buvo sudariusi dvi sutartis dėl įsiskolinimų atidėjimo. Šiais aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai (b. l. 143–154). Atsižvelgus į tai pripažintina, kad D. Š. padaryto pažeidimo faktas buvo konstatuotas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutarimu. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog pažeidimas yra tęstinis, šis pažeidimas atsakomybės taikymo prasme negali būti skaidomas į atskirus laikotarpius (neteisėtai atliktų mokėjimų grupes), kurie galėtų būti vertinami kaip savarankiški mokėjimo tvarkos eiliškumo pažeidimai, taip pat už juos taikoma atsakomybė. Tokios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutarime buvo analizuota ir vertinta tik dalis mokesčių administratoriaus nurodytų mokėjimų. Kaip minėta, visi mokėjimai buvo atlikti iki minėto teismo nutarimo priėmimo.

Priešingai aiškinant aptartą teisinę bei faktinę situaciją, t. y. pripažinus, kad pagal atskirus mokesčių administratoriaus pareiškimus D. Š. turėtų būti taikoma atsakomybė už jo padaryto tęstinio pažeidimo atskirus epizodus, būtų nepagrįstai apsunkinta asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn padėtis, o taip pat pažeidžiamas dvigubo baudimo principas (non bis in idem).

Vadovaujantis ATPK 250 str. 8 p. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Teismui konstatavus, kad D. Š. padarytas mokėjimo tvarkos pažeidimas yra tęstinis ir jis už šį pažeidimą yra nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutarimu, darytina išvada, kad jo atžvilgiu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 8 p.). Remiantis tais pačiais motyvais, taip pat akivaizdu, kad D. Š. pažeidimas, priešingai negu teismo posėdžio metu aiškino mokesčių administratoriaus atstovė, negali būti laikomas pakartotinis, t. y. kaip ATPK 50⁶ str. 2 d. nurodytas pažeidimas.

V. A. teisės pažeidimų kodekso 250 str. 8 p., 302⁴ str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. nutraukti.