Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-25 · Administracinė byla Nr. eI3-986-331/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-25
Bylos Nr.
eI3-986-331/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00025-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
G. R.
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI3-986-331/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00025-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiškėjai G. R.,pareiškėjos atstovui advokatui V. R.,atsakovo atstovei K. L.-Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Tarnybinės etikos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 7BE-3165 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) nusprendė pripažinti, kad Dokumentų valdymo skyriaus raštvedė G. R. nešiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 13.2, 13.3 papunkčius; įspėti pareiškėją dėl neetiško elgesio.

1.1. Departamentas 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 1AE-190 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) nusprendė Departamento Komisijos Sprendimą Nr. 1 palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti Departamento Komisijos Sprendimą Nr. 1; panaikinti Departamento Sprendimą Nr. 2; priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad nėra jokių objektyvių duomenų, apgrindžiančių pareiškėjos kaltę dėl Etikos kodekso 13.2, 13.3 p. įtvirtintų etikos normų pažeidimų. (duomenys neskelbtini) L. S., (duomenys neskelbtini) K. N. ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) I. P. tarnybiniai pranešimai buvo nagrinėjami nesilaikant Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekse nustatytos tvarkos (toliau – ir Etikos kodeksas) (26 p.), objektyviai netirtos visos aplinkybės – visiškai neatsižvelgta į pareiškėjos paaiškinimus ir raštu teiktus argumentus, skirtas įspėjimas dėl neetiško elgesio, kuris nėra numatytas Etikos kodekse, todėl turi būti panaikintas. Pažymėjo, jog ginčo Sprendimais pakeičiama pareiškėjos teisinė padėtis, t. y. ji laikoma pažeidusią Etikos kodeksą ir atitinkamai laikoma bausta už etikos pažeidimą. Sprendime nėra motyvuota ir nurodoma, kuo vadovaujantis pareiškėjai skirtas įspėjimas dėl neetiško elgesio, jei Etikos kodekso nuostatos nenumato neigiamo poveikio priemonių taikymo, nustačius Etikos kodekso pažeidimus.

2.2. Pareiškėjai kaltinimai pažeidus Etikos kodekso nuostatas grindžiami tik dėl 2022 m. rugpjūčio 8 d. darbuotojų susirinkimo metu L. P. ištartos frazės ,,kas tu tokia?“, kuri ištraukta iš konteksto, o skundžiamuose Sprendimuose konstatuojant, kaip įžeidų posakį. Nei Komisija, nei Departamentas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, t. y., kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. L. S. paskambino pareiškėjai ir liepė (ne paprašė) ateiti pas ją į kabinetą. Pareiškėjai užėjus į kabinetą, jame buvo L. S., I. P. ir K. N.. Pareiškėjai buvo išreikštos pretenzijos dėl pareiškėjos darbo registruojant laiškus. Pareiškėja leido suprasti, kad bet kurio momentu negali būti rengiami susirinkimai ar pasitarimai, nepagrįstai atitraukiant nuo tiesioginio darbo. Paaiškino, kad I. P. pasakytas sakinys ,,Kas tu tokia esi, kad bet kuriuo momentu gali šaukti darbuotojų susirinkimus, atitraukiant nuo tiesioginio darbo”, ištartas tonas nebuvo įžeidžiantis ir taip pasakydama pareiškėja nesiekė įžeisti I. P.. Šie argumentai Sprendimuose buvo konstatuojami, kaip gynybinė pozicija, visiškai jų nevertinant. Pareiškėjos ištarta frazė nėra ir negali būti įžeidžianti, todėl neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo konstatuota priešingai ir pareiškėjai paskirtas įspėjimas. Pažymėjo, jog Etikos kodeksas nenumato neigiamo poveikio priemonių taikymo, nustačius Etikos kodekso pažeidimus, todėl priimti Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

2.3. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Komisija išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) L. S., (duomenys neskelbtini) K. N. ir (duomenys neskelbtini) I. P. tarnybinius pranešimus (toliau – Skundai) dėl (duomenys neskelbtini) G. R. elgesio, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Pažymėjo, jog tiesioginis vadovas apie situaciją buvo informuotas ir dalyvavo posėdžiuose, todėl pats faktas kaip informacija perduodama Muitinės departamento generaliniam direktoriui nėra esminis ir neturi jokios esminės reikšmės. Įgaliojimus nagrinėti skundą G. R. atžvilgiu Komisija turėjo ir tą padarė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Komisija, apibendrinusi galimo tarnybinės etikos pažeidimo byloje surinktą informaciją (tarnybinius pranešimus, posėdžių protokolus, gautus paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu), vadovaudamasi Tarnybinės etikos komisijos nuostatų 30.2 punktu, vienbalsiai nusprendė pripažinti kad Dokumentų valdymo skyriaus raštvedė G. R. nešiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 13.2, 13.3 papunkčius bei įspėti G. R. dėl neetiško elgesio. Šis Sprendimas Nr. 1 teisėtas, tai patvirtina ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus Sprendimas Nr. 2.

3.1. Visos skundų pareiškėjos posėdžio metu supažindintos su 2022 m. spalio 28 d. G. R. paaiškinimu paneigė, jog G. R. cituojama frazė buvo ištarta „kas tu tokia, kad bet kuriuo momentu gali šaukti darbuotojų susirinkimus, atitraukiant nuo tiesioginio darbo“. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pirminiame 2022 m. rugsėjo 13 d. paaiškinime pati G. R. vartoja visai kitą frazę teigdama, kad patirdama aukščiau minėtų moterų spaudimą ir puolimą galėjo pasakyti „O kas tu tokia?“, nes kiekviena iš jų nurodinėja ir „numeta“ jai, joms nepatogius, neaiškius darbus. G. R. tik vėliau teigdama paaiškinimus pateikia švelnesnę ištartos frazės versiją, taip galimai formuodama savo gynybinę poziciją. Komisija iš surinktų įrodymų visumos nustatė, kad G. R. ištarė frazes „Kas tu tokia?“ ir „Tai eik į archyvą ir ten dirbk“. Kaip matyti iš šiame komisijos sprendime aprašytų aplinkybių bei posėdžio metu gautų paaiškinimų, G. R. bendraudavo ramiu tonu, balso nekeldavo, tačiau akivaizdu, kad įžeidūs žodžiai gali būti pasakyti ne tik pakeltu tonu. Akivaizdu ir tai, kad pirmiau paminėtų frazių negalima suprasti kaip tiesioginio klausimo, kuriuo buvo siekta sužinoti kas tokia yra I. P. (t. y. vardas, pavardė, pareigos). Posėdžio metu, G. R. patvirtino, kad klausdama ji žinojo I. P. vardą, pavardę. Tačiau paklausus jos, ar žinojo I. P. darbo pobūdį ji atsakė, kad nežinojo. Komisijos nuomone, G. R. turėdama ilgametę patirtį Muitinės departamento (duomenys neskelbtini), tikrai turėjo suprasti, koks kiekvienos kolegės darbo pobūdis bei funkcijos. I. P. yra to paties, kaip ir G. R., padalinio darbuotoja, todėl toks klausimas, užduotas kitiems kolegoms girdint, laikytinas ne tik nepriimtinu, bet ir įžeidžiančiu bei žeminančiu asmens reputaciją, siekiant pavaizduoti tokį asmenį kaip nekompetentingą ar neišmanantį savo darbo.

3.2. Be to, I. P. išsakytos pastabos G. R. buvo susijusios ne su asmeninio pobūdžio nesutarimų aiškinimusi, o būtent su tarnybinių funkcijų atlikimu. Komisijos nuomone, bet kuris darbuotojas, sulaukęs atitinkamų darbinių pastabų ar prašymų tiek iš vadovų, tiek iš sau pavaldžių ar nepavaldžių asmenų, tačiau turintis kitokią nuomonę, turėtų elgtis mandagiai ir korektiškai bei nevartoti panašių frazių, kurias išsakė G. R., bei dalykiškai paaiškinti kaip turi būti atliekama atitinkama užduotis ar darbas, arba, išliekant nesutarimams, kreiptis į tiesioginį vadovą dėl ginčytino klausimo sprendimo. Akcentuojame, kad tiek frazės „Kas tu tokia?“ ir „Tai eik į archyvą ir ten dirbk“ tiek „kas tu tokia, kad bet kuriuo momentu gali šaukti darbuotojų susirinkimus, atitraukiant nuo tiesioginio darbo“ laikytinos įžeidžiančios, dėl jų turinio, todėl tai niekaip negalėtų atleisti pareiškėjos nuo atsakomybės. Posėdžio metu, G. R. teigimu, šią situaciją ji su pareiškėjomis turėjo išspręsti taikiai, tarpusavyje pasišnekėdamos, tačiau paklausus Komisijos nariams, kodėl negalimas susitaikymas, nes bet kurioje ginčo nagrinėjimo stadijoje galimybė tokia yra, G. R. atsakė nežinanti. Pažymėtina, kad ne vieną kartą Komisija siūlė apsvarstyti susitaikymo galimybę.

Atsiliepimas

3.3. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Komisijos Sprendimo Nr. 1, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja nešiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 13.2, 13.3 papunkčius, įspėta dėl neetiško elgesio, ir Sprendimo Nr. 2, kuriuo Sprendimas Nr. 1 paliktas nepakeistas, teisėtumo bei pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. K. N., 2022 m. rugpjūčio 23 d. I. P., 2022 m. rugpjūčio 25 d. L. S. pateikė Departamentui tarnybinius pranešimus, kuriuose kvestionuojamas pareiškėjos elgesys darbe.

5.1. Departamento Komisija 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 7BE-2655 pripažino, kad pareiškėja nešiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 13.3 papunktį bei įspėjo ją dėl neetiško elgesio.

5.2. Departamento generalinis direktorius 2022 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 7BE-2655 panaikino Departamento Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 7BE-2655 ir pavedė Komisijai galimą tarnybinės etikos pažeidimą nagrinėti iš naujo.

5.3. Departamento Komisija Sprendimu Nr. 1 nusprendė pripažino, kad pareiškėja nešiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 13.2, 13.3 papunkčius ir įspėjo ją dėl neetiško elgesio.

5.4. Departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė Departamento Komisijos Sprendimą Nr. 1 palikti nepakeistą.

6. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Departamento Etikos kodeksas ir Departamento generalinio direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1B-207 (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1B-111 redakcija) patvirtinti Departamento ir jam pavaldžių muitinės įstaigų tarnybinės etikos komisijų nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

6.1. Etikos kodeksas reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės (toliau – muitinė) darbuotojų tarnybinės etikos principus, vertybes ir elgesio taisykles tarnybos ir ne tarnybos metu (1 punktas). Kodekso tikslai – užtikrinti tinkamą muitinės darbuotojų funkcijų atlikimą, didinti visuomenės pasitikėjimą muitine, stiprinti muitinės autoritetą, formuoti teigiamą muitinės įvaizdį, kurti kūrybingą ir geranorišką tarnybinę aplinką, puoselėti bendradarbiavimu ir tarpusavio supratimu paremtus muitinės darbuotojų santykius ir užkirsti kelią korupcijai (2 punktas).

6.2. Etikos kodekso 13.2 papunktyje nustatyta, kad visi muitinės darbuotojai privalo vengti muitinės darbuotojo darbo ir (ar) užimamų pareigų menkinimo. Pagal Etikos kodekso 13.3 papunktį, visi muitinės darbuotojai privalo vengti apkalbų, šmeižto skleidimo, reputacijos žeminimo.

6.3. Pagrindiniai Komisijų uždaviniai – objektyviai ir nešališkai ištirti ir įvertinti Lietuvos Respublikos muitinės (toliau – muitinė) pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, (toliau kartu – muitinės darbuotojai) veiklą ir elgesį, turinčių tarnybinės etikos pažeidimų požymių bei vykdant prevencines priemones, užkirsti kelią muitinės darbuotojų tarnybinės etikos pažeidimams (Nuostatų 4 punktas). Pagal Nuostatų 5 punktą, Komisijos atlieka šias funkcijas: 5.1. nagrinėja gautą informaciją dėl muitinės darbuotojų veiksmų ir elgesio, galimai pažeidžiančių tarnybinę etiką; 5.2. vertina aplinkybes, susijusias su nagrinėjama veikla, ir savo sprendimais siekia, kad muitinės darbuotojų elgesys ir veikla atitiktų muitinės darbuotojų tarnybinės etikos reikalavimus; 5.3. nagrinėja muitinės darbuotojų prašymus (toliau – prašymus) ištirti, ar galimas muitinės darbuotojo elgesys ir veikla neprieštaraus tarnybinės etikos reikalavimams, ir rengia išvadą.

6.4. Nuostatų 30 punkte įtvirtinta, kad Komisija, atlikusi galimo tarnybinės etikos pažeidimo tyrimą ir pripažinusi, kad muitinės darbuotojas savo veikloje nešiurkščiai pažeidė tarnybinę etiką, turi teisę priimti vieną ar kelis iš šių sprendimų: 30.1. pareikalauti nutraukti neetišką elgesį; 30.2. įspėti muitinės darbuotoją dėl neetiško elgesio; 30.3. apsiriboti svarstymu Komisijoje, jei muitinės darbuotojas pripažįsta padaręs nešiurkštų tarnybinės etikos pažeidimą ir dėl pažeidimo pobūdžio, pasekmių, muitinės darbuotojo ankstesnių tarnybos rezultatų, muitinės darbuotojo požiūrio į padarytą etikos pažeidimą ir pastangas pasekmėms pašalinti bei dėl kitų panašaus pobūdžio aplinkybių Komisija nusprendžia, jog svarstymas Komisijoje yra pakankamas poveikis muitinės darbuotojui; 30.4. įpareigoti atsiprašyti asmens, kurio atžvilgiu neetiškai elgėsi; 30.5. viešai paskelbti Komisijos sprendimą muitinėje.

7. Pareiškėjos teigimu, jos ištarta frazė ,,Kas tu tokia?“, nebuvo įžeidžianti, o taikyti Etikos kodekso 13.2, 13.3 punktai, neva pažeidus Etikos kodekso nuostatas grindžiami tik dėl 2022 m. rugpjūčio 8 d. darbuotojų susirinkimo metu L. P. ištartos frazės ,,Kas tu tokia?“, kuri ištraukta iš konteksto.

7.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja kolegės I. P. atžvilgiu pasakė: ,,Kas tu tokia“ ir ,,Tai eik į archyvą ir ten dirbk“. Pareiškėja nesutinka, kad šios frazės Komisijos ir Departamento buvo tinkamai įvertintos, kadangi, anot pareiškėjos, ši frazė nebuvo įžeidžianti. Dėl šių frazių atsakovas nustatė, kad posėdyje pareiškėja patvirtino, kad klausdama ji žinojo I. P. vardą, pavardę, tačiau paklausus jos, ar žinojo I. P. darbo pobūdį ji atsakė, kad nežinojo, nors atsakovas įvertinęs pareiškėjos ilgametę patirtį vertino, jog pareiškėja šias aplinkybes turėjo žinoti. Atsakovas ginčo Sprendimuose vertino, jog šios pareiškėjos išsakytos frazės savo kolegei buvo įžeidžiančio pobūdžio, nes susijusios su tarnybiniais santykiais.

7.2. Ginčo Sprendimais pripažinta, jog pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 13.2 ir 13.3 punktų nuostatas, pagal kurias visi muitinės darbuotojai privalo vengti muitinės darbuotojo darbo ir (ar) užimamų pareigų menkinimo bei reputacijos žeminimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus pareiškėjos ištartų frazių pobūdį, bei byloje pateiktus duomenis, sutiktina su atsakovu, jog pareiškėja turėtų elgtis mandagiai ir korektiškai bei nevartoti panašių frazių, kurias išsakė, bei dalykiškai paaiškinti kaip turi būti atliekama atitinkama užduotis ar darbas, arba, išliekant nesutarimams, kreiptis į tiesioginį vadovą dėl ginčytino klausimo sprendimo. Tačiau, šiuo atveju įvertinus išsakytų frazių pobūdį, teismas sprendžia, kad tai buvo pareiškėjos vienkartinė emocijos išraiška, aišku - nekorektiška, neetiška, tačiau jos nėra įžeidžiančio pobūdžio.

7.3. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

7.4. Teismo vertinimu, pareiškėjos išsakytos frazės nėra pagarbios ir etiškos, o jų išsakymas kolegei, galėjo sukelti neigiamus pojūčius ar išgyvenimus. Teismo įsitikinimu, tokių frazių išsakymas nors ir galėjo sukelti neigiamus išgyvenimus ar pojūčius kolegei, tačiau jos nebuvo įžeidžiančios tokio laipsnio, jog dėl jų pareiškėjai turėtų būti taikoma atsakomybė pagal Etikos kodekso nuostatas, tokiu būdu sukuriant teisines pasekmes pareiškėjai.

7.5. Ginčo Sprendimuose nustatyta, jog pareiškėja nešiurkščiai pažeidė tarnybinę etiką, tačiau nesutiktina su tuo, kad dėl išsakytų frazių mažareikšmiškumo pareiškėjai turėjo būti taikoma atsakomybė pripažįstant minėtų nuostatų pažeidimus bei įspėjant pareiškėją. Vadovaujantis Nuostatų 30 punktu, Komisija atlikusi galimo tarnybinės etikos pažeidimo tyrimą ir pripažinusi, kad muitinės darbuotojas savo veikloje nešiurkščiai pažeidė tarnybinę etiką, turi teisę priimti vieną ar kelis iš šių sprendimų: 30.3. apsiriboti svarstymu Komisijoje, jei muitinės darbuotojas pripažįsta padaręs nešiurkštų tarnybinės etikos pažeidimą ir dėl pažeidimo pobūdžio, pasekmių, muitinės darbuotojo ankstesnių tarnybos rezultatų, muitinės darbuotojo požiūrio į padarytą etikos pažeidimą ir pastangas pasekmėms pašalinti bei dėl kitų panašaus pobūdžio aplinkybių Komisija nusprendžia, jog svarstymas Komisijoje yra pakankamas poveikis muitinės darbuotojui.

7.6. Nors Departamentas pripažinęs, jog pareiškėja pažeidė minėtų Etikos kodekso nuostatų reikalavimus papildomai taikė Nuostatų 30.2 papunktį ir įspėjo pareiškėją dėl neetiško elgesio. Tačiau, teismo vertinimu, Nuostatų 30.3 papunkčio taikymas (<...> dėl kitų panašaus pobūdžio aplinkybių Komisija nusprendžia, jog svarstymas Komisijoje yra pakankamas poveikis muitinės darbuotojui) šiuo atveju būtų pakankamas poveikis dėl pareiškėjos padaryto nešiurkštaus Etikos kodekso nuostatų pažeidimo. Sutiktina, kad pareiškėjos išsakytos frazės kolegei yra neetiškos, nepagarbios, tačiau jos taip pat nėra įžeidžiančios ar tokio laipsnio, jog dėl jų išsakymo pareiškėjai turėtų būti taikoma atsakomybė pripažįstant minėtų Etikos kodekso nuostatų pažeidimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad jokie kiti panašaus pobūdžio įvykiai pareiškėjos ilgametėje darbinėje veikloje nebuvo nagrinėti, pareiškėja neturėjo apskritai jokių tarnybinių nuobaudų, o išsakytos frazės mažareikšmės atsakomybei kilti, todėl šiuo atveju tikslinga už nepagarbų, neetišką elgesį su kolegėmis apsiriboti pareiškėjos svarstymu Komisijoje, ir tai būtų pakankamas poveikis pareiškėjai, netaikant Etikos kodekso nuostatų pažeidimo ar įspėjimo.

8. Dėl pareiškėjos skundo teiginių susijusių su tuo, kad Sprendime nebuvo tirtos visos aplinkybės, nėra nurodyta, kuo vadovaujantis skirtas įspėjimas, pažymėtina, kad įvertinus ginčijamų Sprendimų turinį matyti, kad juose išsamiai įvertintos visos aplinkybės, kurios susijusios su pačiu įvykiu pagal pareiškėjos kolegių tarnybinius pranešimus. Be to, ginčo Sprendimas Nr. 1 priimtas pakartotinai įvertinus pareiškėjos kolegių skundų argumentus ir pareiškėjai pateikus paaiškinimą, kadangi Komisija tai buvo įpareigota atlikti Departamento generaliniam direktoriui priėmus 2022 m. spalio 17 d. sprendimą. Pareiškėjai įspėjimas skirtas vadovaujantis Nuostatų 30.2 papunkčiu, todėl nesutiktina, kad nebuvo nurodyta, kuo vadovaujantis buvo paskirtas įspėjimas. Tačiau, šiame sprendime nustatyta, kad Komisija nepagrįstai vadovavosi Nuostatų 30.2 papunkčiu, kadangi šio papunkčio taikymas vertintinas kaip per griežta atsakomybės rūšis pareiškėjai, atsižvelgus į padaryto pažeidimo sunkumą ir mąstą.

9. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, proceso šalių paaiškinimus, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Departamento Komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 7BE-3165 ir Departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 1AE-190, apsiribojant pareiškėjos svarstymu Komisijoje.

10. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų, todėl toks prašymas atmestinas.

11. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos G. R. skundą iš dalies.

Pakeisti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinės etikos komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 7BE-3165 ir Muitinės departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 1AE-190 apsiribojant G. R. svarstymu Komisijoje.

Netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas