Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos – atstovei K. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir naudojant vaizdo konferencinio ryšio ZOOM sistemą, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-3139-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. Nr. AM-AAD-ANR_N-3139-2023, (toliau – ir nutarimas) M. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 303 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 70 Eur dydžio bauda su gyvūnų – karališkųjų pitonų (Python regius) (4 vnt.) ir panterinių chameleonų (Furcifer pardalis) (4 vnt.) konfiskavimu, už tai, kad jis, 2023 m. liepos 12 d., 11 val., nelaisvėje, (duomenys neskelbtini), laikė karališkuosius pitonus (Python regius) (4 vnt.) ir panterinius chameleonus (Furcifer pardalis) (4 vnt.), kurie įtraukti į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau - Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97) B priedą (saugomi), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus, būtinų turėti gyvūnų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tokiais savo veiksmais pažeidė Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-622 „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), 38 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M., nesutikdamas su nutarimu, jį apskundė teismui, prašydamas panaikinti nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Netenkinus šio prašymo, skundžiamą nutarimą pakeisti ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės - gyvūnų konfiskavimo.

Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvūnus įsigijo Europos Sąjungoje (Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose) 2023 m. sausio pabaigoje. 2023 m. vasario 17 d. institucijai pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti nelaisvėje gyvūnus. Gyvūnų įsigijimo ir jų kilmę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti į administracinio nusižengimo bylą. Šie dokumentai akivaizdžiai patvirtina gyvūnų įsigijimo teisėtumą. Iš nutarimo matyti, jog išvada, kad neturėjo gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, paremta tik Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės D. Č. 2023 m. lapkričio 3 d. tarnybiniu pranešimu (t. y. pareigūno, kuris dirba institucijoje, priėmusioje nutarimą), bet ne įsigijimo dokumentų vertinimu. Jei gyvūnų įsigijimo dokumentuose yra kokių nors netikslumų, tai savaime nepaneigia gyvūnų teisėto įsigijimo fakto. Pitonai jokios grėsmes nekelia. Nagrinėjant prašymą iš jo buvo paprašyta pateikti pažymas apie gyvūnų paženklinimo negalimumą. Tokias pažymas išduoda regiono aplinkos apsaugos departamentas (Aprašo 54 punktas). Veterinarijos specialisto pažymas gavo 2023 m. gegužės 12 d., šios pažymos buvo išsiųstos į aplinkos apsaugos departamentą. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paskambino ir pasakė, jog pažymas gali išduoti tik po to, kai pareigūnai apžiūrės gyvūnus jų buvimo vietoje. Todėl su aplinkos apsaugos departamento darbuotojais buvo susitarta, kad jie atvyks į jo gyvenamąją vietą apžiūrėti gyvūnus. 2023 m. liepos 12 d. atvykę aplinkos apsaugos departamento pareigūnai gyvūnus konfiskavo bei surašė jam administracinio nusižengimo protokolą už gyvūnų laikymą neturint leidimo. Aplinkos apsaugos departamentas pažymos, numatytos Aprašo 54 punkte, neišdavė, pažymos neišdavimo priežasčių nenurodė, nenustatė papildomo termino leidimui laikyti nelaisvėje gyvūnus gauti.

Leidimo laikyti nelaisvėje gyvūnus išdavimo teisinis reguliavimas yra nelogiškas, nenuoseklus, nevisiškai aiškus ir suprantamas, jis yra dviprasmiškas. Laikotarpiu nuo teisėto gyvūno įsigijimo ir iki leidimo laikyti gyvūnus išdavimo asmuo, įsigijęs gyvūną, formaliai daro administracinį nusižengimą, numatytą ANK 303 straipsnyje, nors pagal nustatytą tvarką kreipėsi dėl leidimo išdavimo. Būtent tokia situacija susiklostė šiuo atveju. Mano, kad jo veikoje nėra kaltės, jo valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą (gyvūnų laikymą neturint leidimo), o į leidimo laikyti nelaisvėje gyvūnus gavimą. Nesant jo veikoje būtinojo subjektyviojo požymio - kaltės, nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Mano, kad šiuo atveju jo padaryta veika turi būti pripažinta mažai pavojinga, nes iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, ėmėsi aktyvių veiksmų leidimui laikyti gyvūnus gauti, bet leidimo negavo dėl ne nuo priklausančių aplinkybių (aplinkos apsaugos departamentas nepaaiškinus priežasčių neišdavė pažymos apie gyvūnų paženklinimo negalimumą). Laikiniai gyvūnai buvo teisėtai įsigyti, po jų įsigijimo iškarto kreipėsi norėdamas gauti leidimą laikyti gyvūnus, vykdė nurodymus gauti pažymą apie gyvūnų paženklinimo negalimumą, iš veterinarijos specialistų gavo pažymą, kad gyvūnų negalima ženklinti, t. y. vykdė visas teisės aktais nustatytas prievoles, kad gautų leidimą laikyti gyvūnus, bet leidimo gavimo procedūrą nutraukė aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, nubausdami už gyvūnų laikymą neturint leidimo. Aplinkybę, kad pitonams yra reikalingi leidimai, jis sužinojo dar prieš važiuodamas jų įsigyti į Lenkiją.

Pareiškėjo atstovas advokatas A. S. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas turi ir buvo pateikęs gyvūnų kilmę patvirtinančius dokumentus kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai. Nėra aišku, kas turėtų būti nurodyta gyvūnų kilmę patvirtinančiuose dokumentuose. Mano, kad pateikti dokumentai yra pakankami. Pripažįsta, kad pareiškėjas gyvūnus laikė neturėdamas reikalingo leidimo. Mano, kad buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo principai, kadangi pareiškėjui turėjo būti aiškiai paaiškinta, kokie dokumentai yra reikalingi norint laikyti gyvūnus. Teismas galėtų nustatyti terminą, per kurį pareiškėjas galėtų gauti leidimus laikyti gyvūnus.

Institucija teismui pateiktu atsiliepimu skundo prašė netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad specialistė, turinti specialiųjų žinių laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje srityje, turėjo teisę vertinti, ar įsigytų gyvūnų dokumentai atitinka reikalavimus, t. y. ar gali būti laikomi teisėtą gyvūnų įsigijimą ir kilmę patvirtinančiais dokumentais. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte leidimo laikyti nelaisvėje turėtojui nustatyta pareiga laikyti tik teisėtai įgytus laukinius gyvūnus. Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 38 punkte nurodyta, jog saugomų rūšių gyvus egzempliorius laikyti nelaisvėje leidžiama turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, teisėtą saugomų rūšių įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės) patvirtinančius dokumentus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo ir neginčija to fakto, jog jam buvo būtinas leidimas laikyti saugomus laukinius gyvūnus. Kaip matyti iš bylos medžiagos visi byloje minimi gyvūnai yra įgyti anksčiau, nei M. M. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo laikyti gyvūnus išdavimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme Nr. D1-262 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 16 punkte nurodyta, jog leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus reikalingas ketinant laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, išskyrus išimtis, kurioms M. M. laikyti gyvūnai nepriklauso.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl leidimų laikyti įsigytus gyvūnus privalėjo kreiptis dar prieš juos įsigyjant, o ne jau įsigijus. Būtent toks teisinis reglamentavimas ir numatytas, siekiant išvengti tokių atvejų, kai įsigyjami gyvūnai, neturintys jų teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinančių dokumentų. M. M. skunde teigia, jog leidimų laikyti gyvūnus negavo todėl, kad jų nebuvo galimybės pažymėti ir Departamentas neišdavė pažymos apie negalimumą paženklinti gyvūnus, tačiau kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, leidimai nebuvo išduoti ne vien dėl šios priežasties.

Teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad leidimą būtina gauti prieš pradedant laikyti laukinius gyvūnus, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-622 „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 53 punkte nurodyta, kad įsigijus nepažymėtą ar išveisus saugomos rūšies gyvūną ir, jei gyvūnas yra tinkamo žymėti amžiaus, savininkas turi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jo įsigijimo dienos šį gyvūną pažymėti, t. y. darytina išvada, jog ketinant laikyti laukinį gyvūną pirmiausia reikia gauti leidimą jį laikyti o, po to, jau įsigijus gyvūną, būtina jį pažymėti per 3 mėnesius nuo jo įsigijimo. Aplinkos apsaugos agentūra, teikdama atsakymą dėl leidimo laikyti laukinius gyvūnus, nurodė, kokie dokumentai yra reikalingi leidimui gauti, nurodė, jog norint nelaisvėje laikyti laukinius saugomus gyvūnus, būtina turėti teisėtą saugomų rūšių įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės) patvirtinančius dokumentus bei akcentavo, jog privaloma žymėti visus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių gyvūnus, tačiau nenurodė, jog norint gauti leidimą, privaloma pateikti pažymą apie gyvūnų ženklinimą ar pažymą, jog gyvūnas negali būti paženklintas.

M. M., prieš įsigydamas laikymui nelaisvėje namuose laukinius saugomus gyvūnus privalėjo įsitikinti, ar tokių gyvūnų laikymui yra būtinas leidimas ir pasirūpinti jo gavimu, taip pat įsitikinti, ar įsigyja gyvūnus su teisėtą jų įsigijimą ir kilmę patvirtinančiais dokumentais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė, taigi administracinį nusižengimą jis padarė savo neveikimu.

Skunde nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo M. M. padaryta veika turi būti pripažinta mažai pavojinga, vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, nes jis iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo ėmėsi aktyvių veiksmų leidimui laikyti nelaisvėje

laukinius gyvūnus gauti. ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas ANK numatytų administracinių nusižengimų, kuriuos padarius veika gali būti pripažinta mažai pavojinga. Kaip matyti iš šio teisinio reglamentavimo, ANK 303 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas negali būti laikomas mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika, nes ANK 303 straipsnio 2 dalies minėtame sąraše nėra. Departamento nuomone, nesant ypatingų aplinkybių, nėra ir teisinio pagrindo neskirti imperatyviai už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą numatytos administracinio poveikio priemonės. Nekonfiskavus laukinių gyvūnų, kai nėra būtinų turėti jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų bei Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus, būtų sudaryta galimybė toliau jais disponuoti, t. y. laikyti nelaisvėje. Tuomet būtų sukurta situacija, kai būtų suteikta teisė disponuoti be reikalingų dokumentų įgytais saugomos rūšies laukiniais gyvūnais bei neturint leidimo juos laikyti, t. y. sudaryta galimybė legalizuoti įgytus laukinius gyvūnus be jų teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinančių dokumentų bei be leidimo juos laikyti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė K. D. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą atsiliepime nurodytais motyvais.

Liudytoja D. M. parodė, kad ji yra pareiškėjo žmona. Jų šeima stengėsi gauti leidimus, įdėjo daug darbo. Kreipėsi į specialistus, kad jie paaiškintų, kokie dokumentai yra reikalingi norint gauti leidimą dėl gyvūnų leidimo. Jai buvo labai keista, kad pateikti dokumentai dėl gyvūnų įsigijimo nebuvo pripažinti kaip tinkamais. Internete yra skelbimai dėl parduodamų gyvūnų, kurių pagrindu įsigijo gyvūnus. Ji su vyru patys kreipėsi norėdami gauti leidimą dėl jau įsigytų gyvūnų, tačiau buvo nubausti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį 70 Eur dydžio bauda su gyvūnų – karališkųjų pitonų (Python regius) (4 vnt.) ir panterinių chameleonų (Furcifer pardalis) (4 vnt.) konfiskavimu, už tai, kad jis, 2023 m. liepos 12 d., 11 val., nelaisvėje, (duomenys neskelbtini), laikė karališkuosius pitonus (Python regius) (4 vnt.) ir panterinius chameleonus (Furcifer pardalis) (4 vnt.), kurie įtraukti į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau - Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97) B priedą (saugomi), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus, būtinų turėti gyvūnų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tokiais savo veiksmais pažeidė Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-622 „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), 38 punkto reikalavimus. Skundžiamu nutarimu pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. bei jo atstovas nesutinka su priimtu nutarimu motyvuodami tuo, kad institucija neteisingai nustatė bei vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo administracinio nusižengimo sudėtį.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tam, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti visi būtini objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį kyla asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, arba neteisėtą šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimą, žalojimą ar naudojimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį patrauktas už nelaisvėje laikytus karališkuosius pitonus ir panterinius chameleonus, neturint išduoto leidimo ir būtinų turėti gyvūnų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina, kad ANK 303 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 38 punkte nurodyta, kad saugomų rūšių gyvus egzempliorius laikyti nelaisvėje leidžiama turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, teisėtą saugomų rūšių įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės) patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, jog laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinių gyvūnų rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių patvirtinimo“ 3 punkte nurodyta, kokie dokumentai patvirtina teisėtą gyvūnų įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę:

3.1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, numatyti leidimai ir kiti dokumentai (jų kopijos) medžiojamajam gyvūnui sumedžioti, jei jiems sumedžioti būtinas toks leidimas; 3.2. žvejybos leidimai ir (ar) limitai arba išrašai iš šių gyvūnų žvejybos žurnalų – žuvims ir vėžiagyviams; 3.3. laisvos formos laukinių gyvūnų veisimą nelaisvėje patvirtinančios pažymos ar aktai, iki 2018 m. birželio 30 d. išduoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinio arba nuo 2018 m. liepos 1 d. išduoti AAD, – nelaisvėje išveistiems gyvūnams ir nurodyti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame 2010 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas); 3.4. laisvos formos pažymos ar aktai, patvirtinantys dirbtinį laukinių augalų ir grybų padauginimą tam pritaikytoje kontroliuojamoje aplinkoje, išduoti AAD; 3.5. AAD laisvos formos pažymos apie rastus žuvusius saugomų rūšių egzempliorius, išduotos vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu; 3.6. leidimas naudoti laukinius gyvūnus ar saugomų rūšių laukinius gyvūnus, augalus ir grybus, jei toks leidimas būtinas vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ar kitų teisės aktų reikalavimais; 3.7. pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais ir kiekiu; 3.8. 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/220 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 865/2006), nustatyti dokumentai (leidimai, sertifikatai, etiketės); 3.9. pažyma, atitinkanti 2015 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr.

2015/1850, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių įgyvendinimo taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) Nr.

2015/1850), reikalavimus ir išduota įstaigos, įtrauktos į Europos Komisijos pripažintų įstaigų sąrašą, atitinkanti Reglamente (ES) Nr. 2015/1850 nustatytus reikalavimus; 3.10. perdavimo–priėmimo aktas, nurodytas Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D1-48 „Dėl Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos aprašo patvirtinimo“; 3.11. kiti teisės aktuose nustatyti dokumentai (pvz., sąskaita faktūra, kurioje nurodytas Reglamente (ES) Nr. 2015/1850 nurodytos pažymos numeris); 3.12. kiti leidimai, išduoti vadovaujantis Taisyklėmis; 3.13. kiti teisės aktuose nustatyti dokumentai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės) 31 punkte (pažeidimo nustatymo metu galiojusi teisės akto redakcija) nustatyta, kad įsigijus laikymui aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laukinius gyvūnus, būtina turėti jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Toks pat teisinis reglamentavimas numatytas ir nuo 2023 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme Nr. D1-262 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 46 punkte nurodyta, jog įsigijus laikymui aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laukinius gyvūnus, būtina turėti jų kilmę ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

Iš bylos bei administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2023 m. vasario 17 d. gavo ir tų pačių metų gegužės 30 d. išnagrinėjo pareiškėjo prašymą išduoti nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus - karališkuosius pitonus (Python regius) ir panterinius chameleonus (Furcifer pardalis). Aplinkos apsaugos agentūra, priėmė sprendimą neišduoti leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (b. l. 53-54).

Institucijai 2023 m. liepos 12 d. 11.00 val., atlikus neplaninį patikrinimą pagal gautą informaciją apie laikomus saugomus laukinius gyvūnus (2023 m. liepos 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-3260), buvo nustatyta, kad M. M. (duomenys neskelbtini), laikė karališkuosius pitonus (Python regius) (4 vnt.) ir panterinius chameleonus (Furcifer pardalis) (4 vnt.), kurie įtraukti į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97) B priedą (saugomi), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus, būtinų turėti gyvūnų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų (b. l. 18-37).

Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, jis minėtus gyvūnus įsigijo teisėtai, gyvūnų įsigijimo ir jų kilmę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti į administracinio nusižengimo bylą (b. l. 106-187).

Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką dėl nelaisvėje laikomų, gyvų bei negyvų Lietuvos Respublikos ar kitų šalių faunai priskiriamų laukinių gyvūnų, lengvai atpažįstamų jų dalių ar produktų, gautų iš laukinių gyvūnų (tame tarpe ir iš kiaušinių), įsigijimo reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743 patvirtintos Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės (toliau – Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės), nuo 2021 m. gruodžio 9 d. šią tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymų Nr. D1-713 patvirtintos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės (toliau – Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės). Pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3.5 bei 3.6 punktus teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje bei jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) patvirtinantys dokumentai yra pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais bei kiekiu, taip pat 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (toliau – Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 865/2006), nustatyti dokumentai (leidimai, sertifikatai, etiketės) išduoti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje narėje. Iš esmės tokios pačios nuostatos yra numatytos ir šiuo metu galiojančių Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 3.7, 3.8 punktuose.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų dokumentų su vertimais į lietuvių kalbą matyti, kad pateiktuose pitonų įsigijimų dokumentuose iš esmės yra nurodyti pitonų lytis, lyties požymiai, tačiau iš jų neįmanoma nustatyti pitonų kilmės, identifikuoti jų tėvų. Visuose chameleonų pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta šių gyvūnų kilmė, nenurodyti chameleonų tėvai, nėra išveisimo faktą patvirtinančių duomenų, t. y. neaišku, gyvūnas paimtas iš natūralios gamtos ar išaugintas nelaisvėje arba dirbtinai padaugintas, nėra galima identifikuoti konkrečių gyvūnų, neaišku, kuris gyvūnas ir kokio dokumento pagrindu yra įsigytas.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą akivaizdu, kad pareiškėjas teisingai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už laukinių gyvūnų laikymą be leidimo ir už teisėtą saugomų rūšių įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturėjimą.

Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat teigia, kad pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės požymio, kadangi jo valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą (gyvūnų laikymą neturint leidimo), o į leidimo laikyti nelaisvėje gyvūnus gavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi pažeidimo nustatymo metu) 9 punkte nurodyta, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus (išskyrus atvejus nurodytus šių taisyklių 11 punkte), privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, o 13 punkte nurodoma, jog asmenys, ketinantys laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, AAA įteikia tiesiogiai, išsiunčia paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nustatytos formos prašymą.

Analogiškas reguliavimas numatytas ir nuo 2023 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme Nr. D1-262 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 16 punkte nurodyta, jog leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus reikalingas ketinant laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, išskyrus išimtis, kurioms pareiškėjo laikyti gyvūnai nepriklauso. Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, pareiškėjas dėl leidimų laikyti įsigytus gyvūnus privalėjo į Aplinkos apsaugos agentūra kreiptis dar prieš juos įsigyjant, o ne jau įsigijus. Būtent toks teisinis reglamentavimas ir numatytas, siekiant išvengti tokių atvejų, kai įsigyjami gyvūnai, neturintys jų teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas, prieš įsigydamas laikymui nelaisvėje namuose laukinius saugomus gyvūnus privalėjo įsitikinti, ar tokių gyvūnų laikymui yra būtinas leidimas ir pasirūpinti jo gavimu, taip pat įsitikinti, ar įsigyja gyvūnus su teisėtą jų įsigijimą ir kilmę patvirtinančiais dokumentais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė, taigi administracinį nusižengimą jis padarė savo neveikimu.

Pareiškėjo teigimu, jo veiką galima laikyti kaip mažai pavojingą, ir tuo pagrindu taip pat prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad laikyti šį pareiškėjo nusižengimą mažai pavojinga veika taip pat nėra pagrindo. ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šiame straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų, kurie gali būti pripažinti mažai pavojingais, tačiau ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas įstatymo leidėjo į šį sąrašą neįtrauktas.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 303 straipsnio 2 dalyje padarymą privaloma skirti laukinių gyvūnų konfiskavimą. Skunde taip pat keliamas ir pareiškėjui už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto (laukinių gyvūnų) konfiskavimo pagrįstumo klausimas bei teigiama, jog nagrinėjamu atveju, turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikant gyvūnų konfiskacijos.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Taigi, šios nuostatos taikymas yra daugiau išimtis, o ne taisyklė.

Teismas pažymi, kad pagal anksčiau aptartus teisės aktus nėra galimybės netaikyti iš pareiškėjo paimtų gyvūnų konfiskavimo, nes šių gyvūnų laikymas galimas tik turint kompetentingų institucijų leidimus, dėl ko šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti ANK 303 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visumą administracinio poveikio priemonės netaikymas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai), kadangi jis leidimo laikyti minėtus gyvūnus neturi, taip pat neturi ir teisėtų jų įsigijimo ir kilmę patvirtinančių dokumentų.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes. M. M. skundžiamu nutarimu pagrįstai patrauktas administracinėn, jam administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos nepažeidus ANK reikalavimų, proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepraleidus ANK 39 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino. Skunde išdėstytais motyvais pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, nėra, todėl išdėstytų motyvų pagrindu, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. skundo netenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3139-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.