Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Skuodo r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kolegijos 2 kurso studentė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. K. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą.

2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 23.30 val. Šačių pagrindinės mokyklos stadione, Šačių mstl., Skuodo r., gegužinėje tarpusavio konflikto su R. G. metu, tyčia, du kartus koja spyrė sėdinčiai ant žemės R. G. į veidą, padarydama galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis veide, minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimais kaktoje, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, galvos smegenų sukrėtimu.

Kaltinamoji J. K. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d. buvo jos gimtadienis, dienos metu penkiese išgėrė vieną butelį šampano, daugiau alkoholio nebuvo vartojusi, apie 19 val. iš O. J. telefonu gavo žinutę, kuria jis pasveikino ją su gimtadieniu. Vakare nuėjo į gegužinę, aikštelėje matė O. J. ir R. G., jie nešoko, susikabinę nebuvo, stovėjo vienas nuo kito per žingsnį. Priėjusi paėmė O. J. už dešinės rankos riešo ir pajuto tempimą už plaukų, smarkų smūgį į veidą, jai nukrito akiniai, ji sugriebė R. G. už plaukų ir jos pargriuvo, ant žemės tampėsi už plaukų, girdėjo I. J. sakant, kad nesimuštų, pajutusi, kad kažkas ją kelia, pradėjo makaluotis kojomis, aplinkinių bei R. G. nematė, akys buvo pilnos žemių, juto, kad porą kartų atsitrenkė su koja, bet nesuprato į ką. Tokių sužalojimų R. G. padaryti negalėjo, mano, kad ją apšneka. Į vestuves, kuriose buvo porose su O. J., ją pakvietė O. J. mama I. J..

Nukentėjusioji R. G. paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 23.30 val. su O. J. susikabinę šoko gegužinėje, šokant pajuto, kad kažkas atsitrenkė į nugarą, atsisukusi pamatė nubėgančią J. K., šokant ji vėl priėjo, atplėšė ją nuo O. J. ir įsiterpė tarp jų. Norėdama atkreipti J. K. dėmesį, timptelėjo šiai už plaukų, J. K. atsisuko, suėmė už pečių ir stumptelėjo, ji neteko pusiausvyros, griūdama įsikabino J. K. į plaukus ir abi nugriuvo ant žemės. Ji mosikavo rankomis, bandė apsiginti, girdėjo I. J. sakant „baikit, mergaitės“, I. J. jas išskyrė, tada J. K. įspyrė jai į veidą, jai bandant sėstis spyrė į veidą antrą kartą, nematė, kokiu atstumu nuo jos buvo J. K., buvo užsimerkusi, ant veido užsidėjusi ranką, juto, kad spyrė koja, ji buvo išsigandusi, rijo kraują gurkšniais, priėjęs O. J. padėjo jai atsitoti. Mano J. K. taip pasielgus iš pavydo. 2010 m. pavasarį O. J. sakęs, kad J. K. ją šmeižia, apie tai papasakojo savo mamai, ši skambino J. K., kad nešmeižtų dukters. O. J. duodamas parodymus meluoja, jis nebuvo toks girtas, kad neprisimintų, kaip viskas tą vakarą buvo. Mano jį meluojant todėl, kad ji atsisakė su juo bendrauti. Po sumušimo jai skaudėjo galvą, pykino, vėmė, iš karto kitą dieną kreipėsi į medicinos įstaigą Skuode, dešimt dienų gydėsi Klaipėdos vaikų ligoninėje, tėvai lankė kiekvieną dieną. Dėl sužalojimo turėjo atidėti užsiėmimus vairuotojo pažymėjimui gauti, praleido daug pamokų, praleidžia ir dabar, nes lankosi pas gydytojus, skauda galvą, naktimis užgula nosį, dėl to sunku kvėpuoti, po įvykio praėjus savaitei ar dviem, kreipėsi į psichiatrą R. S., nes blogai miegojo, sapnavo košmarus, dar ir dabar vartoja raminamuosius, ją beria, gydytojai sako, kad nerviniu pagrindu. Mano, kad draugai po įvykio iš jos tyčiojasi, jos klasiokas yra J. K. pusbrolis, jis bendraklasių akivaizdoje sakė, „kaip gerai, kad tau nosį sukapojo“. Dėl patirtų pergyvenimų, fizinio skausmo neturtinę žalą vertina 20000 Lt.

Atstovė pagal įstatymą S. G. paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d. buvo išvykusi į ekskursiją, žinojo, kad duktė R. eis į gegužinę, miegos pas močiutę. Apie 2.30 val. paskambino mama. Nuvykusi pamatė, kad dukters veidas sutinęs, ji verkė, buvo išsigandusi, jai buvo šokas, sakiusi, geriau ją būtų užmušę, parsivežusi dukrą namo, dėjo šaltus kompresus, iš pradžių kreipėsi į medicinos įstaigą Skuode, budintis gydytojas padarė nuotrauką, įtarė, kad kažkas negerai su nosim, gavo siuntimą į Klaipėdos vaikų ligoninę. Dukrai gydė nosį, galvą, buvo lašinamos lašelinės, ant galvos dedami ledai. Dukrą lankė kiekvieną dieną, vyras atveždavo automobiliu, ji pati parvažiuodavo autobusu. Grįžus iš ligoninės, gydymas buvo tęsiamas, duktė lankėsi pas šeimos gydytoją bei psichiatrą. Dukrai gulint ligoninėje turėjo papildomų išlaidų maistui, higienos reikmenims, pirko nekompensuojamus vaistus pagal receptus, patyrė išlaidų vykstant lankyti ligoninėje gulinčios dukters, lapkričio, gruodžio mėnesiais turėjo išlaidų važiuojant pas advokatą į Kretingą, į ikiteisminio tyrimo įstaigą bei pas gydytojus Skuode, dėl išgyvenimų ji pati vartojo raminamuosius vaistus. Ji patyrė stresą, pergyveno, dėl įvykio kaime šeima buvo apkalbinėjama, ji dirba su socialinės rizikos žmonėmis, darbe teko patirti nemalonių išgyvenimų. Palaiko ieškinį ir prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos, 1001,90 Lt turtinės žalos bei 2500 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Liudytojas M. V. parodė, kad per gegužinę matė nukentėjusiąją šokant su O. J., juos abu pažįsta iš matymo, mokėsi vienoje mokykloje, jie šoko susikabinę, priėjusi J. K. sąmoningai pastūmė R. G. ir apkabino O. J. per liemenį, jis pats tuo metu buvo už 3 – 4 metrų nuo jų ir viską matė. R. G. supyko, kibo J. K. į plaukus ir tempė, ši atsitraukė nuo O. J., kibo į plaukus R. G., besitampydamos nugriuvo ant žemės šonais, mušantis R. G. labiau nukentėjo, jai kliuvo į krūtinę, pilvą. Aplink jas stovėjo keturi žmonės, viena moteris, jos sutuoktinis, kitų nepažino, moteris jas bandė išskirti, kai jas išskyrė, O. J. laikė J. K., R. G. tuo metu sėdėjo, valėsi veidą, O. J. nesulaikė J. K. ir ji spyrė R. G., kliuvo į nosį, smūgis buvo stiprus. J. K. pavojus negrėsė, po spyrio ji toliau šoko gegužinėje.

Liudytojas S. Š. parodė, kad matė 2 -5 metrų atstumu šokant R. G. su vaikinu, kurio pavardės nežino, priėjusi J. K. nustūmė R. G. ir apsikabino vaikiną, R. G. patempė šią už plaukų, R. K. taip pat tempė už plaukų, jos neišlaikė pusiausvyros ir griuvo ant žemės, jos grūmėsi, vartaliojosi, kažkas merginas išskyrė, pakėlė J. K., kuri spyrė sėdinčiai R. G. į veidą, jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Teritorija buvo apšviesta, žmones buvo galima pažinti, tą vakarą buvo gėręs alkoholinių gėrimų, įvykio pradžią gerai prisimena, po muštynių matė J. K. šokant gegužinėje.

Liudytojas R. E. parodė, kad gegužinėje R. G. su O. J. šoko netoliese, jis stovėjo dviejų metrų atstumu, šalia jo buvo M. V., D. T., S. Š.. Priėjusi J. K. nustūmė R. nuo O. J. ir jį apsikabino, R. pradėjo J. K. tempti už plaukų, J. K. atsisuko ir abi parkrito ant žemės, pešėsi, spardėsi, prie jų priėjo du žmonės ir jas išskyrė. J. K. atkėlė, ir tada ji po kelių sekundžių ištiestos kojos atstumu du kartus spyrė R. G. į veidą dešine koja, R. G. pradėjo iš nosies bėgti kraujas, spyrio metu J. K. laikė už liemens, kas ją atkėlė, tiksliai neprisimena, atrodo, kad vyras. Mano, kad smūgis buvo samoningai suduotas, J. K. pavojus negrėsė, R. G. nusivedė moteris, J. K. toliau šoko gegužinėje.

Liudytojas D. T. parodė, kad būdamas gegužinėje pamatė besibūriuojančius žmones, priėjęs pamatė R. G. ir kaltinamąją gulinčias ant žemės viena prieš kitą ištiestos rankos atstumu ir bandančias spirti viena kitai, besitąsančias už plaukų. Nepažįstama moteris pakėlė nuo žemės J. K., kuri spyrė besikeliančiai R. G. į veidą, jai pradėjo bėgti iš nosies kraujas, nežino, ar J. K. žiūrėjo, kur spirti, nes stovėjo jai už nugaros, spyrė tiesiai, kliuvo į veidą, spyrio metu J. K. pavojus negrėsė, apšvietimas buvo geras. J. K. toliau dalyvavo šventėje, R. G. išvedė į namus.

Liudytojas D. L. parodė, kad buvo gegužinėje, R. G. stovėjo su O. J., priėjus J. K., prasidėjo muštynės, jos abi krito ant žemės, iš pradžių J. K. užgriuvo ant R. G., po to jos tąsėsi viena šalia kitos, priėjęs vyras jas išskyrė, kai J. K. buvo už pažąstų keliama, ji spyrė R. G. į veidą mažiausiai du kartus, po spyrio R. G. nugriuvo atgal, jos veidas buvo kruvinas, kažkoks vyriškis J. K. patraukė, o R. nusivedė moteris. Jis buvo blaivus, dėl savo nuomonės yra tikras.

Liudytojas D. B. parodė, kad šokiuose pamatė stovinčią minią, priėjęs pamatė dvi gulinčias merginas, susiėmusias už plaukų, J. K. kažkas pakėlė, R. G. gulėjo, ruošėsi stotis, o J. K. tempė už pažastų vyras, tada J. K. spyrė R. G. tris kartus dešine koja, nežino, ar visi trys spyriai kliuvo į galvą, J. K. pavojaus nebuvo.

Liudytojas M. M. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, nukentėjusioji yra klasės draugė. Gegužinėje šoko su savo drauge, pamatė mušantis Radvilę ir puolė skirti, jos buvo susikabinusios už plaukų, gulėjo šonais viena prieš kitą, prie merginų priėjo jis, I. J. ir S. P., I. J. kėlė R. G., S. P. kėlė J. K., S. P. stovėjo jam iš kairės, jis matė, kaip S. P. jas išskyrė, J. K. spyrė tuo metu, kai S. P. ją pakėlė, spyrė du tris kartus, gavusi smūgius, R. susiėmė veidą rankomis, ji buvo kruvina, po spyrio I. J. pakėlė R. G.. Jis buvo trijų metrų atstumu, viskas gerai matėsi, jis buvo blaivus.

Ekspertas R.P. P. parodė, jog nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nosies kaulų lūžymas priskiriamas nesunkiam sužalojimui, nes per 10 dienų nosies kaulai nesugyja, nukentėjusioji buvo apžiūrėta specialistų, padaryta kompiuterinė tomografija, pagrindinis sužalojimas yra nosies kaulų lūžimas, stebint liekamuosius reiškinius, gydytojas paskyrė vaistų, išrašė ambulatoriniam gydymui. Sužalojimas atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 4 skyriaus 7.1 punktą. Darbingumo netekimas yra sužalojimo pasekmės, jis nustatinėjamas procentais nebuvo. Nosies kaulai yra smulkūs, jų lūžimui labai stipraus smūgio nereikia.

Specialisto išvados Nr. G 1319/10(03) tiriamosios dalies 1.1. punkte nurodyta, kad iš Klaipėdos apskrities ligoninės Skuodo filialo asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. S 142/10 matyti, kad R. G. traumatologo apžiūrėta 2010-08-08 15.30 val., jai diagnozuota galvos, nosies, krūtinės, dešinio peties, dešinės šlaunies sumušimai, odos nubrozdinimai. 1.2. punkte nurodyta, kad iš Klaipėdos vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr.10-6556 matyti, jog R. G. į traumatologijos – ortopedijos skyrių stacionarizuota 2010-08-08 20.58 val., klinikinė diagnozė: veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžimas, dešinio žasto, dešinės šlaunies, kairio dilbio bei krūtinės sumušimai, 2010-08-09 apžiūrėta neurochirurgo: veide poodinės hematomos, nosies nugarėlė patinusi, skausminga, poodinės hemotomos bei skausmingumas dešinio peties, krūtinkaulio apatinėje srityje, dešinės šlaunies paviršiuje, kairio dilbio srityje. Atlikta kompiuterinė tomografija, apžiūrėta okulisto, konsultuota LOR, diagnozuotas nosies kaulų lūžimas. 2010-08-18 išrašyta ambulatoriniam gydymuisi, rekomenduotas tolesnis gydymas neurologo bei terapeuto pagal gyvenamąją vietą, vengti triukšmo, karštos aplinkos, dar tris savaites tęsti gydymą neuroprotektoriais. Išvadoje nurodyta, kad R. G. nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas su podinėmis kraujosruvomis veide, minkštųjų audinių patinimas, odos nubrozdinimais kaktoje, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame dilbyje, krūtinkaulio apatinės dalies projekcijoje, po kaire mentimi, dešinės šlaunies srityje, išvardintus sužalojimus R. G. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus tas vietas bukais daiktais paros bėgyje iki kreipiantis į medicininę įstaigą, pagal sužalojimų lokalizaciją kūne galima išskirti ne mažiau 7 trauminio poveikio žymių, dėl išvados pirmame punkte nurodytų galvos sužalojimų R. G. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 45-46).

Kaltinamoji J. K. neigia nukentėjusiajai R. G. padariusi nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai ir neginčytinai nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d. 15.30 val. skundžiantis galvos, nosies, peties skausmu nukentėjusioji kreipėsi į Klaipėdos apskrities ligoninės Skuodo filialą, nukentėjusioji nurodė buvusi sumušta 2010-08-07 apie 23.30 val., 2010 m. rugpjūčio 8 d. 20.58 val. ji buvo stacionarizuota Klaipėdos vaikų ligoninės traumatologijos – ortopedijos skyriuje, minėtoje medicinos įstaigoje buvo nustatyta klinikinė diagnozė: veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžimas, dešinio žasto, dešinės šlaunies, kairio dilbio bei krūtinės sumušimai. Baudžiamojoje byloje atlikta specialisto išvada konstatuota, kad R. G. išvardintus sužalojimus galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus tas vietas kietais bukais daiktais paros bėgyje iki kreipiantis į medicininę įstaigą. J. K. teigia, kad ją keliant makalavosi kojomis, jutusi, kad porą kartų atsitrenkė su koja, bet nesuprato į ką, ji negalėjusi taip stipriai sužaloti R. G.. Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl galvos sužalojimų R. G. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l 45-46). Ekspertas R.P. P. teismo posėdžio metu patvirtino pateiktą išvadą ir paaiškino, kad nustatydamas sveikatos sutrikdymo mastą vadovavosi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) ketvirto skyriaus 7.1. punktu, pagal kurį nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kompiuterine tomografija buvo nustatytas kairės nosies pusės sienelės lūžimas, kaulo sugijimas užtrunka ilgiau nei dešimt dienų, išrašant nukentėjusiąją iš ligoninės, buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, nukentėjusioji buvo apžūrėta specialistų, jai buvo taikytas tinkamas gydymas, todėl vadovautis Taisyklių šešto skyriaus 12. punktu nebuvo reikalinga, profesinio ar bendro darbingumo netekimas procentais nustatinėjams nebuvo, tai atliekama esant pasekmėms (b.l. 253). Specialisto išvadoje prieštaravimų nėra, ekspertas turi 40 metų ekspertinio darbo stažo, aukščiausią kategoriją, jo pateikta išvada pripažintina tinkamu įrodymu. Taigi pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusiajai 2010 m. gruodžio 7 d. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji konflikto, pasibaigusio muštynėmis, iniciatore laiko R. G., nes ji tik priėjusi prie O. J. ir paėmusi jį už rankos, o R. G. tempusi ją už plaukų, trenkusi per veidą. Teismų praktikoje provokuojančiu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kuris prieštarauja moralės normoms, yra smurtinis ar kitaip pavojingas, įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį ir dėl to suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Nukentėjusiosios, liudytojų M. V., S. Š., R. E. parodymais nustatyta, kad J. K. priėjo prie šokančių O. J. ir R. G., įsiterpė tarp jų ir nustūmė nukentėjusiąją (b.l. 212, 213, 214, 248). Tokie J. K. veiksmai, imant domėn, kad ji anksčiau keletą metų draugavo su O. J., padaryti žmonių akivaizdoje, laikytini įžeidžiančiais. Nė vienas, betarpiškai stebėjęs konflikto pradžią, nepatvirtino, kad R. G. būtų trenkusi J. K.. Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad konfliktą išprovokavo pati J. K..

Kaltinamosios gynėjas nurodo, kad J. K. veiksmai atitiko būtinosios ginties nuostatas, nes buvo kilusi grėsmė jos sveikatai, atsižvelgiant į pasekmes, jos veiksmai negali būti vertinami kaip būtinosios ginties ribų peržengimas.

BK 28 straipsnio, reglamentuojančio būtinąją gintį, 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajam įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliačiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Nukentėjusioji parodė smūgį koja pajutusi, kai ji ir J. K. buvo išskirtos, jai bandant sėstis buvo spirta antrą kartą, M. V., S. Š. patvirtino, kad J. K. spyrė tuo metu, kai merginos buvo išskirtos. M. V., R. E., D. T. parodymais nustatyta, kad J. K. pavojus negrėsė. Taigi nenustatyta jokių faktinių įvykio aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas spręsti apie būtinosios ginties situaciją ir BK 28 straipsnio nuostatų taikymą,

Nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų ir nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.

Kaltinamosios teiginius, kad ji makalavosi kojomis, jei užkliuvusi nukentėjusiosios veidą, tai netyčia, nes aplinkui nieko nemačiusi, teismas vertina kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį ir juos atmeta, tokius jos teiginius paneigia liudytojų M. V. R. E. parodymai, kuriais nustatyta, kad J. K. smūgis buvo stiprus, R. G. nuo smūgio susvyravo, sąmoningai suduotas, J. K. spyrė tiesiai (b.l. 212, 214, 215), nukentėjusiosios, liudytojų R. E., D. L., M. M. parodymais nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dviem kojos spyriais, tai atitinka ir kaltinamosios aiškinimą, kad ji du kartus į kažką atsitrenkė koja (b.l. 214, 216, 235-236, 248, 251).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad kaltinamoji J. K. nusikaltimą padarė veikdama netiesiogine tyčia: sąmoningai du karus spyrė nukentėjusiajai, suvokė galinti šiais veiksmais nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ir nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Liudytojai M. V., S. Š., R. E., D. T., D. L., D. B., M. M. su nukentėjusiąja nėra susieti draugystės ar kokiais kitais artimais ryšiais, kaltinamąją pažįsta tik iš matymo, duomenų, kad jie siektų kaltinamąją apkalbėti, nėra, tarp šių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų prieštaravimų dėl esminių bylos aplinkybių nenustatyta, taigi minėtų asmenų parodymai abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.

R. G. draugystė su O. J. nutrūko po įvykio, kurio metu ji buvo sužalota, I. J. yra O. J. mama, J. K. pripažino, kad ji kvietė J. K. į vestuves, kuriose ji ir O. J. buvo porose, M. G. yra O. J. pusbrolis, M. Z. artima M. G. draugė, S. P. yra O. J. kaimynas. Minėti asmenys, nors ir buvę šalia besimušančių merginų, tai yra kaltinamosios ir nukentėjusiosios, duodami parodymus negalėjo nurodyti esminių bylos aplinkybių, vengė atsakinėti į užduodamas klausimus, todėl teismas mano juos esant suinteresuotus liudyti kaltinamosios naudai ir teismas jais nesivadovauja.

Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kaltinamosios kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi pavojingą veiką laikytina įrodyta visiškai.

Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamoji nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą.

Skiriant bausmę, teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nesunkus nusikaltimas. Kaltinamoji nusikalto ir yra teisiama pirmą kartą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti ir paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atstovė pagal įstatymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos, 1001,90 Lt turtinės žalos bei 2500 Lt išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo.

Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nustatyta, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio, padaryta panaudojant fizinį smurtą žmonių akivaizdoje, ko pasekoje sutrikdyta asmens sveikata. Kaltinamosios nusikalstamas elgesys nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją bei pažeminimą. Taigi, konstatuotina, jog moralinės žalos kilimo faktas yra akivaizdus ir neginčytinas. Kaltinamoji mokosi, turto ir pajamų neturi, tačiau yra jauno amžiaus, darbinga. Pažymėtina, kad nustatant žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose, nustatytinas 5000 Lt neturtinės žalos dydis.

Atstovė pagal įstatymą S. G. nurodė, kad su dukters gydymu, jos priežiūra, vaistų pirkimu bei rūpinimusi, kad jos interesai būtų tinkamai apginti, ji patyrė 1001,90 Lt turtinę žalą, į minėtą sumą įtrauktas 30 Lt užstatas, sumokėtas už suknelę ir vėrinį vestuvėms, kuriose R. G. dėl sumušimo negalėjo dalyvauti. Ši suma išskaičiuotina iš turtinės žalos, kadangi užstatas bet kokiu atveju turi būti sumokėtas, taigi laikytina, kad patirta turtinė žala yra 971,90 Lt. S. G. turėjo 2500 Lt išlaidų advokatui, įvertinant ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų skaičių, teismo posėdžių trukmę, laikytina, kad išlaidų advokatui dydis yra pagrįstas ir jos priteistinos.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą tretiesiems asmenims, S. G. dalyvavo procese kaip atstovė pagal įstatymą, nes nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji R. G. buvo nepilnametė (gimusi 1992 m. spalio 20 d.), todėl S. G. reikalavimas dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė ieškinį dėl 1888,22 Lt priteisimo, pateikti dokumentai patvirtina, kad už R. G. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 1888,22 Lt, todėl ieškinys tenkintinas (CK 6.280 str., BPK 115 str. 1 d.).

Liudytojai M. G. ir M. Z. pateikė teismui įrodymys, kad atvykdami į teismo posėdį patyrė po 55 Lt kelionės išlaidų, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir pritestinos iš kaltinamosios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnio 1 dalis).

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K. pri­pa­žin­ti kal­ta pa­gal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

Iš J. K. priteisti: 5000 Lt neturtinės žalos R. G., 971,90 Lt turtinės žalos ir 2500 Lt advokato išlaidų S. G., 1888,22 Lt Valstybinėi ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Iš J. K. priteisti 55 Lt išlaidų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pervedant minėtą sumą į atsiskaitomąją sąskaitą LT 507300010123661158 AB „Swedbank“, ir 55 Lt išlaidų M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pervedant minėtą sumą į atsiskaitomąją sąskaitą LT 53007580092277735 AB „Snoras“.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Skuodo ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.