Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Taurakalnis“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Atsakovas (skundą padavusi institucija) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 21R-781 AG-651/04-2021 (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Taurakalnis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundą atmesti.

2.1. LAGK Sprendimu patenkino Bendrovės skundą ir panaikino Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Vilniaus KAD) direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-3872 (toliau – ir Įsakymas 1) 1 priedo 8, 10, 11, 14 ir 16 eilutes, kuriomis pareiškėjui neskirta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus, taip pat panaikino Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-4421 (toliau – ir Įsakymas 2) 2 priedo 1–9 eilutes, kuriomis pareiškėjui neskirta Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus, ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atsakovui teiktus pasiūlymus (2021 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. rugsėjo 14 d.).

2.2. LAGK rėmėsi tik viena iš Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje darbdaviams nustatytų sąlygų – išlaikyti darbo vietas užimtiems asmenims ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pavėluotai informavo Valstybinę darbo inspekciją prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) apie prastovos paskelbimą. Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje įtvirtinta, kad subsidija mokama darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Teisės aktuose nenustatyta išimčių, kad subsidija gal būti mokama, kai darbdavys pavėluotai praneša apie paskelbtas prastovas VDI ir (ar) subsidija mokama nuo pranešimo VDI apie prastovos paskelbimą pateikimo dienos. Atsakovas pabrėžė, kad Įsakymas 1 ir Įsakymas 2 (toliau kartu – ir Įsakymai) yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl jų naikinti nebuvo teisinio pagrindo.

3. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į atsakovo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4.1. Bendrovė kreipėsi į LAGK dėl atsakovo priimtų Įsakymų, kuriais Bendrovei atsisakyta skirti subsidiją darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiui už konkrečius darbuotojus už liepos ir rugpjūčio mėnesius.

4.2. LAGK teisingai vertino aktualias faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą Sprendimą. Bendrovė pavėlavo pranešti VDI apie paskelbtas (pratęstas) prastovas 1 darbo dieną, todėl Tarnybos sprendimas neskirti subsidijos yra neteisingas ir neproporcingas. Pareiškėjas vykdė visas nustatytas sąlygas darbo užmokesčio subsidijai gauti. Be to, Bendrovė pašalino pažeidimą dar prieš kreipdamasi į atsakovą su prašymu skirti subsidiją. LAGK pagrįstai nurodė, kad atsakovas neįvertino darbuotojams skelbtų prastovų pradžios datos, neatsižvelgė į subsidijos skyrimo esmę ir į tai, kad subsidijos skiriamos siekiant padėti verslui pandemijos laikotarpiu. Pareiškėjas tvirtino, kad Įsakymai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes atsakovas netinkamai ir neišsamiai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į proporcingumo principą.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu atsakovo prašymą atmetė.

6.1. Bendrovė 2020 m. gegužės 27 d., atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, priėmė įsakymą skelbti prastovą dėl ekstremalios situacijos ir karantino, kuriuo nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbė ilgalaikę prastovą darbuotojams, nurodytiems įsakymo prieduose Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat paskelbta dalinė prastova darbuotojams, nurodytiems įsakymo priede Nr. 1D. Prastovos trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. iki karantino režimo laikotarpio pabaigos (2020 m. birželio 16 d.). Pratęsus karantino režimą prastova pratęsiama automatiškai.

6.2. Bendrovė 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė įsakymą, kuriuo skelbė (tęsė) prastovas (dalines prastovas) DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu darbuotojams, nurodytiems šio įsakymo priede Nr. 1, prastovos trukmė – nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ekstremalios situacijos pabaigos. Pareiškėjas 2020 m. spalio 30 d. priėmė įsakymą dėl prastovos pratęsimo pasibaigus karantinui, kuriuo skelbė (tęsė) prastovas (dalines prastovas) DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu darbuotojams, nurodytiems šio įsakymo priede Nr. 1, prastovos trukmė – nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki ekstremalios situacijos pabaigos.

6.3. Bendrovė 2021 m. sausio 4 d. įsakymu nustatė apmokėjimo sąlygas ir pratęsė Bendrovėje paskelbtas prastovas.

6.4. Bendrovės 2021 m. birželio 30 d. įsakymu nuspręsta skelbti (tęsti) prastovas / dalines prastovas DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu darbuotojams, nurodytiems minėto įsakymo prieduose Nr. 1, Nr. 1D, Nr. 2D. Prastovos trukmė – nuo 2021 m. liepos 1 d. iki ekstremalios situacijos dėl Covid-19 grėsmės Lietuvos Respublikoje pabaigos.

6.5. Bendrovės 2021 m. liepos 30 d. įsakymu nuspręsta skelbti (tęsti) prastovas / dalines prastovas DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu pareiškėjo darbuotojams, nurodytiems minėto įsakymo prieduose Nr. 1, Nr. 1D, Nr. 2D. Prastovos trukmė – nuo 2021 m. liepos 1 d. iki ekstremalios situacijos dėl Covid-19 grėsmės Lietuvos Respublikoje pabaigos.

6.6. Bendrovė VDI pranešimus dėl konkretiems darbuotojams paskelbtų prastovų pateikė 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d.

6.7. Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. Tarnybai pateikė prašymą išmokėti subsidiją darbuotojams už 2021 m. liepos mėnesį 2021 m. rugpjūčio 19 d. Bendrovė Tarnybai pateikė pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimui bei su pasiūlymo įgyvendinimu susijusius dokumentus, įskaitant ir 2021 m. liepos 5 d. pranešimus VDI dėl paskelbtos prastovos. Tarnybos Vilniaus KAD 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė Įsakymą 1, kurio 1.1 papunkčiu patvirtino Darbdavių, kuriems neskiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu. Minėto Įsakymo 8–16 eilutėse išvardinti Bendrovės darbuotojai, kuriems neskiriama subsidija, nustačius, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies reikalavimų (pareiškėjas apie prastovas pranešė pavėluotai).

6.8. Bendrovė 2021 m. rugsėjo 13 d. Tarnybai pateikė prašymą išmokėti subsidiją darbuotojams už 2021 m. rugpjūčio mėnesį ir 2021 m. rugsėjo 14 d. pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimui bei su pasiūlymo įgyvendinimu susijusius dokumentus, įskaitant ir 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešimus VDI dėl paskelbtos prastovos.

6.9. Tarnybos Vilniaus KAD Įsakymo 2 1.2 papunkčiu patvirtino Darbdavių, kuriems neskiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašą. Minėto įsakymo 1–9 eilutėse išvardinti Bendrovės darbuotojai, kuriems neskiriama subsidija, nustačius, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies reikalavimų (pareiškėjas apie prastovas pranešė pavėluotai).

6.10. Nesutikdama su Įsakymų dalimis, Bendrovė su skundu kreipėsi į LAGK, prašydama juos panaikinti. LAGK Sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: 1) panaikino Įsakymo 1 dalį, kuria pareiškėjui atsisakyta išmokėti subsidiją už šio įsakymo 1 priedo 8, 10, 11, 14 ir 16 punktuose išvardytus pareiškėjo darbuotojus prastovų laikotarpiu; 2) panaikino Įsakymo 2 dalį, kuria pareiškėjui atsisakyta išmokėti subsidiją už šio įsakymo 2 priedo 1–9 punktuose išvardytus pareiškėjo darbuotojus prastovų laikotarpiu; 3) įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. rugsėjo 14 d. pasiūlymus (panaikintų ginčijamų Įsakymų dalių darbuotojų atžvilgiu).

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, DK, Įstatymo ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, pažymėjo, kad darbdavys, siekdamas įgyti teisę į subsidiją, privalo atitikti dvi būtinas sąlygas, t. y. išlaikyti darbo vietas ir apie prastovos paskelbimą informuoti VDI DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas pranešimus apie 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais darbuotojams paskelbtas prastovas VDI pateikė, tačiau pavėluotai (vieną darbo dieną). Teismas pabrėžė, kad prastovos nuo 2021 m. liepos 1 d. konkretiems Bendrovės darbuotojams buvo pratęstos, o ne paskelbtos, tačiau atsakovas, nagrinėdamas prašymus, į tai neatsižvelgė. Teismo vertinimu, pareiškėjui išviešinus duomenis apie darbuotojams 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais paskelbtas ar pratęstas prastovas buvo pasiektas Įstatymo pakeitimų tikslas – sudaryti galimybes VDI tikrinti situaciją dėl pareiškėjo paskelbtų prastovų. Byloje nėra duomenų, kad paskelbtos prastovos buvo fiktyvios ar darbuotojai nebuvo prastovose. Duomenų, kad Bendrovė siekė suklaidinti atsakovą ar teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, byloje taip pat nepateikta.

9. Sistemiškai įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas pritarė LAGK išvadai, kad DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienos darbo dienos terminas yra procedūrinio pobūdžio, tačiau jis nėra naikinamasis (DK 16 str.3 d.). Šį terminą praleidęs darbdavys nėra atleidžiamas nuo pareigos apie paskelbtą prastovą informuoti VDI. Praleidus procedūrinio pobūdžio terminą, ištaisius neišviešinimo klaidą, nuo išviešinimo momento pareiškėjas atitiko teisės aktų reikalavimus (paskelbė ir pratęsė prastovą ir apie tai nustatyta tvarka pranešė VDI). Remiantis išdėstytu konstatuota, kad pareiškėjas nuo pranešimų pateikimo VDI atitiko sąlygas subsidijai gauti. Kitoks vertinimas (subsidijos už liepos ir rugpjūčio mėnesius neskyrimas apskritai) šiuo atveju prieštarautų Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies paskirčiai bei protingumo ir proporcingumo principams, nepagrįstai paneigtų darbo rinkoje užimtų asmenų papildomo rėmimo garantijas.

10. Teismas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas yra išsamus, motyvuotas, jame nuosekliai ir tinkamai paaiškinti teisiniai ir faktiniai motyvai. Aplinkybė, kad skundą padavusi institucija nesutinka su LAGK pateikta teisės aktų interpretacija ir faktinės situacijos, nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad ginčijamu Sprendimu Įsakymų dalys panaikintos teisėtai ir Tarnyba pagrįstai įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. rugsėjo 14 d. pasiūlymus (panaikintų ginčijamų Įsakymų dalių darbuotojų atžvilgiu).

III.

11. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą atmesti.

12. Tarnyba apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atsakovas nesutinka, kad DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienos darbo dienos terminas yra procedūrinio pobūdžio, tačiau jis nėra naikinamasis. Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2021 m. birželio 30 d., buvo nustatyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies pakeitimas, nustatantis, jog darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Iš Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies turinio akivaizdu, kad subsidija mokama tik tiems darbdaviams, kurie skelbė, o ne pratęsė prastovą. DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte taip pat vartojami žodžiai: „paskelbus prastovą“, „nuo prastovos paskelbimo“. Nei DK, nei Įstatyme sąvoka „prastovos pratęsimas“ nėra vartojama, todėl Aprašas nenustato pranešimo tvarkos dėl darbuotojui pratęstos, bet ne paskelbtos prastovos, kadangi tokios sąvokos DK nėra. Darbdaviai, siekiantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui nuo 2021 m. liepos 1 d., privalo atitikti abi sąlygas, t. y. prastovos metu ne tik išlaikyti darbo vietas, bet ir apie prastovos paskelbimą informuoti VDĮ DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo). Ši teisės norma nenustato pasirinkimo laisvės taikyti tik vieną iš sąlygų. Tai reiškia, kad darbdavys, siekiantis gauti aptariamą subsidiją, privalo įgyvendinti abi sąlygas, o institucija, skirdama darbdaviui subsidiją darbo užmokesčiui už prastovoje buvusius darbuotojus, privalo turėti įrodymus, jog darbdavys išlaikė darbo vietas užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavo VDI DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

12.2. Atsakovas, remdamasis ginčui aktualių teisės aktų, be kita ko, Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo VDI tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. EV-92 (toliau – ir VDI aprašas) ir DK, analize, pažymi, kad jeigu po nurodytos prastovos pabaigos datos toliau tęsiama prastova, tokiu atveju kiekvieną kartą reikia pateikti naują pranešimą VDI, kai pasibaigia nurodytas prastovos pabaigos laikotarpis. Atlikti taisymus, papildymus ir korekcijas nėra galimybės. Jeigu keičiasi informacija dėl paskelbtos prastovos, kuri buvo nurodyta teikiant pranešimą, turi būti pildomas naujas pranešimas su aktualia informacija. Atsakovas pažymi, kad 2021 m. gegužės 8 d. įsigaliojo VDI aprašo pakeitimai, kuriais įtvirtinta pareiga atšaukus prastovą arba pasikeitus nustatyta tvarka pateiktiems duomenims apie prastovos laikotarpį ir (ar) prastovos rūšį, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną duomenis patikslinti pateikiant naują užpildytą pranešimo dėl paskelbtos prastovos formą, o taip pat pranešimuose nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių paskelbta prastova. Atlikus šiuos pakeitimus, VDI interneto svetainėje buvo paskelbtas išaiškinimas, kad darbdaviams, iki naujos pranešimo apie paskelbtas prastovas pateikimo tvarkos įsigaliojimo pateikusiems pranešimus VDI apie paskelbtas pastovas, pakartotinai naujų pranešimo formų pateikti nereikia, išskyrus atvejus, kai prastova atšaukiama arba keičiasi pranešime nurodyti duomenys apie prastovos laikotarpį ir (ar) prastovos rūšį. Taigi, kadangi 2021 m. gegužės 8 d. pasikeitė aptariama tvarka, naujų pranešimų teikti nereikėjo, tačiau kai baigiasi nurodytas prastovos laikotarpis, o prastova ir toliau tęsiama (keičiasi duomenys apie prastovos laikotarpį), turėjo būti teikiamas naujas pranešimas, ši tvarka galiojo 2021 m. liepos mėnesį.

12.3. Teisės aktai nenustatė galimybės pratęsti ar atnaujinti terminą pateikti pranešimą VDI, priešingai – būtent įstatymu buvo įtvirtinta pareiga ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo pranešti VDI. Todėl būtent nuo pranešimo apie prastovą pastaroji tampa tinkamai teisiškai įforminta (oficiali) ir tik toks prastovos įforminimas reiškia, jog darbdaviui gali būti skiriama subsidija už prastovoje esančius darbuotojus. Darbdaviai, pažeidžiantys šią tvarką, nebeatitinka nustatytų reikalavimų subsidijos darbo užmokesčiui gauti ir subsidija negali būti jiems mokama. Tiek LAGK, tiek teismas konstatavo, kad Bendrovė pagal nustatytus imperatyvius reikalavimus neinformavo VDI laiku apie prastovų paskelbimą užimtiems asmenims. Tokiu būdu nebuvo pasiektas Įstatymo pakeitimų tikslas. Tai turi būti laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu, nes nepasiekiami įstatymų leidėjo tikslai (užtikrinti, kad asmenys nepiktnaudžiautų). Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies pakeitimais buvo siekiama sudrausminti darbdavius ir vykdyti prastovų kontrolę. Be to, pati Bendrovė pripažino, jog informavimas apie prastovas VDI yra esminė sąlyga subsidijai gauti.

12.4. 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusi papildoma Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies sąlyga nėra savitikslė, nes nuo 2021 m. liepos 1 d. panaikinus karantino režimą ir esant tik ekstremaliajai situacijai (kas iš esmės reiškia, kad ribojimų įmonėms vykdyti veiklą faktiškai nebeliko) ši sąlyga turėjo padėti išvengti darbdavių piktnaudžiavimo, siekiant gauti subsidijas. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, priimdamas aptariamą pakeitimą, išreiškė savo valią – nustatyti būtiną sąlygą, kad ši subsidija galėtų būti mokama tik tiems darbdaviams, kurie apie prastovos paskelbimą informavo VDI DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Todėl atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad Bendrovė nuo pranešimų pateikimo VDI dienos atitiko sąlygas subsidijai gauti ir subsidijos už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius neskyrimas prieštarautų Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies paskirčiai bei protingumo ir proporcingumo principams.

12.5. Atsakovo vertinimu, Įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl LAGK Sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

13. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Bendrovė VDI apie paskelbtas prastovas buvo informavusi. Pareiškėjas neginčija, kad pranešimai VDI buvo teikti vėluojant. Ginčas nagrinėjamoje byloje yra susijęs su pavėlavimo informuoti VDI teisinėmis pasekmėmis – ar, vadovaujantis nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais subsidijų darbo užmokesčiui kompensuoti sąlygų (Įstatymo 41 str. 2¹ d.) pasikeitimais, kaip sąlygą subsidijai gauti nustačiusiais reikalavimą apie paskelbtas prastovas būti informavus VDI DK nustatyta tvarka, tais atvejais, jei darbdavys padaro procedūrinį pažeidimą ir bent 1 dieną pavėluoja pateikti pranešimą, lemia teisės į subsidiją praradimą už visą ataskaitinį laikotarpį, ar, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, subsidija yra skirtina proporcingai, t. y. už prastovų laikotarpio dalį nuo VDI informavimo dienos.

14.2. Tarnyba siekia itin formaliai ir neatsižvelgiant į teisinio reguliavimo tikslus ir principus taikyti subsidijų darbdaviams išmokėjimo sąlygas. Bendrovė šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad Tarnybos aiškinimas pažeidžia proporcingumo principą.

14.3. Nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl teisės aktų pakeitimų ir jų tikslo, Bendrovė pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad paskelbtos prastovos buvo fiktyvios ar darbuotojai nebuvo prastovose. Duomenų, kad Bendrovė siekė suklaidinti atsakovą ar teikti tikrovės neatitinkančius duomenis, byloje taip pat nepateikta. Pareiškėjui išviešinus duomenis apie darbuotojams 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais paskelbtas ar pratęstas prastovas buvo pasiektas Įstatymo pakeitimų tikslas – sudaryti galimybes VDI tikrinti situaciją dėl pareiškėjo paskelbtų prastovų. Todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nuo pranešimų pateikimo VDI atitiko sąlygas subsidijai gauti. Be to, nuo 2021 m. liepos 1 d. prastovos konkretiems darbuotojams buvo pratęstos, o ne paskelbtos, tačiau, atsakovas į tai neatsižvelgė. Atskirais sprendimais ilgalaikės prastovos Bendrovėje buvo paskelbtos nuo 2020 m. kovo 16 d. Prastovų režimas bendrovėje nepertraukiamai tęsiasi nuo pirmojo karantino pradžios, tačiau atskirais sprendimais tikslinamas darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos sąrašas, prastovų režimas (pilna ar dalinė), dalinės prastovos sąlygos, taip pat prastovų apmokėjimo sąlygos. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad VDI formos pildymo išaiškinime nenurodyta, kaip pildyti formą, jeigu prastovos pabaigos data nėra žinoma. Kaip teisingai nurodė LAGK, vertinti, kad prastova naujai skelbiama, jeigu ji nebuvo atšaukta karantino metu, paskelbus ekstremalią situaciją, būtų neteisinga iš esmės. Atsakovas neįvertino kiekvieno darbuotojo situacijos atskirai ir neatsižvelgė į tai, kad du kartus apie to pačio darbuotojo prastovas Bendrovė neprivalėjo pranešti.

14.4. Apeliaciniame skunde nurodytas atsakovo išaiškinimas reiškia, kad naujas pranešimas VDI teiktinas tik jei baigiasi ankstesniame darbdavio sprendime nurodytas prastovos laikotarpis. Tačiau nagrinėjamu atveju prastovos darbuotojams buvo skelbiamos iki karantino / ekstremalios situacijos pabaigos ir šis terminas per visą prastovų laikotarpį nesibaigė. Konkretaus termino įvardijimas pranešimo VDI formoje buvo susijęs tik su pačios formos pildymo ypatumais (forma neleido nenurodyti konkrečios datos ir nebuvo išaiškinta, kaip pildyti formą, jei prastovos pabaigos data nėra žinoma). Karantino / ekstremalios situacijos laikotarpiu atskirais sprendimais tikslinamas darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos sąrašas, prastovų režimas (pilna ar dalinė), dalinės prastovos sąlygos, taip pat prastovų apmokėjimo sąlygos, todėl nuo 2021 m. kovo mėnesio pranešimai VDI buvo siunčiami nuolat, atnaujinant duomenis apie darbuotojus, kuriems atitinkamu metu buvo paskelbtos prastovos. Šios aplinkybės patvirtina, kad prastovų viešinimo tikslas buvo pasiektas ir VDI buvo sudaryta galimybė tikrinti pareiškėjo situaciją dėl paskelbtų prastovų.

14.5. Bendrovė, vertindama argumentus, kad teisės aktai neįtvirtino prastovos pratęsimo sąvokos, todėl VDI aprašas nereglamentuoja pranešimo tvarkos dėl darbuotojui pratęstos, bet ne paskelbtos prastovos, pažymi, kad pareiškėjas net negalėjo padaryti informacijos apie prastovas viešinimo pažeidimo. Tarnyba nevertina, kad daliai darbuotojų prastovos buvo nustatytos neterminuotai, t. y. iki karantino arba ekstremalios situacijos dėl Covid-19 grėsmės pabaigos arba iki darbdavys priims savarankišką sprendimą prastovas atšaukti. Nepaisant to, kad daliai darbuotojų tęsėsi anksčiau nuo 2020 m. lapkričio 3 d. paskelbtos prastovos, atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. liepos mėnesį Bendrovėje buvo tęsiamos pilnos / dalinės prastovos, Bendrovė pateikė pranešimą VDI, nurodydama tuo metu aktualų darbuotojų, esančių prastovose, sąrašą.

14.6. Argumentai, kad iš Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies turinio akivaizdu, jog subsidija mokama tik tiems darbdaviams, kurie skelbė, o ne pratęsė prastovą, yra nepagrįsti net tuo požiūriu, kad neįmanoma tęsti prastovų jų prieš tai nepaskelbus. Be to, DK bendrai reglamentuoja atvejus, kada yra „skelbiama“ prastova ir kokia yra teisinė padėtis bendrovėje, tačiau detaliai prastovų paskelbimo, atšaukimo, tęsimo ir pan. procedūriniai aspektai nėra aptarti ir reglamentuoti – tai palikta darbdavio vidaus sprendimams. Jei prastova yra skelbiama tam tikram ribotam terminui, esant poreikiui prastovos gali būti pratęstos priimant atitinkamą sprendimą.

14.7. Bendrovė pabrėžia, kad Tarnybos sprendimas, kai net ir 1 darbo diena pavėlavus pateikti pranešimą VDI, subsidija apskritai neskiriama už visą ataskaitinį mėnesį, yra neteisingas ir neproporcingas. Teisės aktai neįtvirtina, kad pavėlavus pateikti informaciją VDI, tačiau ištaisius pažeidimą, subsidija darbo užmokesčiui jokiais būdais negali būti skiriama. Informavimo pažeidimas yra formalus ir, išskyrus pačiai Bendrovei, nesukėlė žalos ir kitų neigiamų pasekmių. Atsakovo aiškinimas ir veiksmai yra ne tik neproporcingi ir nepagrįsti, tačiau ir prieštarauja priemonės, kurios tikslas padėti darbdaviams pandemijos laikotarpiu išlaikyti darbo vietas ir pirmiausia garantuoti darbuotojams stabilumą ir pajamas, tikslams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymų teisėtumo, kuriais atsakovas atsisakė skirti subsidiją konkretiems Bendrovės darbuotojams, kadangi Bendrovė praleido terminą informuoti VDI apie paskelbtas prastovas. Atsakovas taip pat nesutinka su LAGK 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas, Įsakymų dalys, kuriomis atsisakyta išmokėti subsidiją Bendrovės darbuotojams, buvo panaikintos, taip pat atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 14 d. ir rugpjūčio 19 d. pasiūlymus.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo (skundą padavusios institucijos) prašymą atmetė bei konstatavo, kad pareiškėjui išviešinus duomenis apie darbuotojams paskelbtas ar pratęstas prastovas buvo pasiektas Įstatymo pakeitimų tikslas. Teismas nenustatė duomenų, kad paskelbtos prastovos buvo fiktyvios ar darbuotojai nebuvo prastovose, taip pat kad pareiškėjas būtų siekęs suklaidinti atsakovą ar teikęs tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismas taip pat vertino, kad DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienos darbo dienos terminas yra procedūrinio pobūdžio, tačiau jis nėra naikinamasis, jį praleidęs darbdavys nėra atleidžiamas nuo pareigos apie paskelbtą prastovą informuoti VDI. Praleidus procedūrinio pobūdžio terminą, ištaisius neišviešinimo klaidą, nuo išviešinimo momento pareiškėjas atitiko teisės aktų reikalavimus (paskelbė ir pratęsė prastovą ir apie tai nustatyta tvarka pranešė VDI).

17. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvados yra nepagrįstos, o Bendrovė neįvykdė būtinos sąlygos subsidijai gauti – laiku informuoti VDI apie paskelbtas prastovas.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

20. Vadovaujantis DK 47 straipsnio 2 dalimi, darbdavys gali paskelbti pastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Darbdavys, paskelbęs prastovą minėtu pagrindu, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja VDI apie prastovos paskelbimą darbuotojui (DK 47 str. 3 d. 1 p.). DK 47 straipsnio 2 dalies pagrindu prastovą paskelbęs darbdavys prastovos laikotarpiu darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus darbdavį, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir tvarka (DK 47 str. 3 d. 3 p.).

21. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje buvo nustatyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad darbdavys, siekdamas įgyti teisę į subsidiją, privalo įvykdyti dvi sąlygas, t. y. išlaikyti darbo vietas ir apie prastovos paskelbimą informuoti VDI DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-798-502/2021).

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia (lot. be kita ko)) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

24. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad Bendrovė, siekdama gauti subsidiją darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiui už konkrečius darbuotojus, Tarnybai 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė pasiūlymus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimui bei su pasiūlymo įgyvendinimu susijusius dokumentus. Įsakymais Tarnyba patvirtino Darbdavių, kuriems neskiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašus, kuriuose buvo nurodyti konkretūs Bendrovės darbuotojai. Atsakovas konstatavo, kad Bendrovė neįvykdė imperatyvios pareigos laiku informuoti (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo) VDI apie darbuotojams paskelbtas prastovas.

25. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, formalus Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies taikymas, neįvertinus susiklosčiusios pareiškėjo individualios situacijos, prieštarautų teisingumo principui.

26. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas pranešimus apie 2021 m. liepos mėnesį darbuotojams paskelbtas prastovas VDI pranešė pavėluotai, nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nors ir pavėluotai, tačiau VDI pranešimus apie paskelbtas prastovas pateikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. prastovos minėtiems darbuotojams buvo pratęstos, o ne paskelbtos (prastovos paskelbtos 2020 m. gegužės mėnesį), tačiau, atsakovas nagrinėdamas prašymus į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisės aktų pakeitimai dėl prastovos išviešinimo VDI turi aiškų tikslą: siekiama išvengti darbdavių piktnaudžiavimo, siekiant gauti subsidijas, pvz., formaliai surašant įsakymą dėl prastovos, tačiau faktiškai jos neskelbiant, darbuotojams dirbant, o darbdaviui papildomai gaunant ir subsidijas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui išviešinus duomenis apie darbuotojams 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais paskelbtas ar pratęstas prastovas buvo pasiektas Įstatymo pakeitimų tikslas – sudaryti galimybes VDI tikrinti situaciją dėl pareiškėjo paskelbtų prastovų. Byloje nėra duomenų, kad paskelbtos prastovos buvo fiktyvios ar darbuotojai nebuvo prastovose. Duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs suklaidinti atsakovą ar teikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, byloje taip pat nepateikta. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teisinio reguliavimo dėl prastovos išviešinimu VDI siekiama išvengti darbdavių piktnaudžiavimo, siekiant gauti subsidijas, pvz., formaliai surašant įsakymą dėl prastovos, tačiau faktiškai jos neskelbiant, darbuotojams dirbant, o darbdaviui papildomai gaunant ir subsidijas. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, jų nenurodė ir atsakovas.

27. Taip pat sistemiškai įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienos darbo dienos terminas yra procedūrinio pobūdžio, tačiau jis nėra naikinamasis. Šį terminą praleidęs darbdavys nėra atleidžiamas nuo pareigos apie paskelbtą prastovą informuoti VDI. Praleidus procedūrinio pobūdžio terminą, ištaisius neišviešinimo klaidą, nuo išviešinimo momento pareiškėjas atitiko teisės aktų reikalavimus (pratęsė prastovą ir apie tai nustatyta tvarka pranešė VDI). Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pareiškėjas nuo pranešimų pateikimo VDI atitiko sąlygas subsidijai gauti. Kitoks vertinimas (subsidijos neskyrimas apskritai) šiuo atveju prieštarautų Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies paskirčiai bei protingumo ir proporcingumo principams, nepagrįstai paneigtų darbo rinkoje užimtų asmenų papildomo rėmimo garantijas. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas teisės aktų nuostatų aiškinimas reikštų formalų požiūrį į viešąjį administravimą ir pažeistų VAĮ įtvirtintą proporcingumo principą (administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus), todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiško nagrinėjamam ginčui aktualių teisės normų aiškinimo buvo laikomasi taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-502-552/2023.

29. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (ar) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

30. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, bei pagrįstai konstatavo, kad LAGK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.