Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

atstovei pagal įstatymą D. M.

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, lietuvis, LR pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas: Anykščių r. apylinkės teismo 1991-09-24 pagal LR BK 146 str. 3 d. 2 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo, 1992-12-08 pagal LR BK 146 str. 3 d., 90 str. 3 d., 146 str. 2 d. 3 m. laisvės atėmimo, 1995-01-27 pagal LR BK 225 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo, 1998-05-18 pagal LR BK 118 str. 3 d. 6 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo, 2004-08-31 pagal LR BK 180 str. 1 d. 3 m. laisvės atėmimo, 2004-10-22 Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. 3 m. laisvės atėmimo, 2004-11-24 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 m. ir 8 mėn. laisvės atėmimo, 2004-12-16 Anykščių r. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d. 4 m. laisvės atėmimo, 2007-05-22 Vilniaus m. 3-io apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. 10 mėn. laisvės atėmimo, gyvenantis A. S. g. 14-50, šiuo metu suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. T. kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 2 d., apie 14 val., Anykščių m., prie (duomenys neskelbtini) tilto, sutikęs link namų einančią M. M., panaudodamas jos atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą: užlauždamas nukentėjusios M. M. rankas jai už nugaros, delnu užspausdamas jai burną ir liepdamas jai tylėti, prieš nukentėjusios valią, pasikėsino išžaginti nepilnametę M. M., gim. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, pastebėjęs tiltu einantį vaikiną išsigando ir pabėgo.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 2 d., apie 15 val., Anykščių m., prie (duomenys neskelbtini), sutikęs ten vaikštinėjusią R. M., panaudodamas jos atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą: užlauždamas nukentėjusios R. M. rankas už nugaros, delnu užspausdamas jai burną, liepdamas jai tylėti, tempė ją į mišką, turėdamas tikslą atlikti su ja lytinius santykius, tokiu būdu, prieš nukentėjusios valią, pasikėsino išžaginti R. M., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, pastebėjęs link jų ateinančią moterį, išsigando ir pabėgo.

K. R. T. parodė, kad 2009 m. lapkričio 2d. apie 14 val., eidamas palei Šventosios upę, ties (duomenys neskelbtini) tiltu pastebėjo link jo einančią M. M.. Jos žaginti neketino, norėjo tik pavogti telefoną, todėl, prasilenkęs sugriebė ją už rankos, o kita ranka užspaudė jai burną. M. M. pradėjus šaukti ir muistytis, ją paleido. Jo niekas neišgąsdino. Tą pačią dieną apie 15.00 val., eidamas nuo J. B. paminklo ir pastebėjęs netoliese esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vaikštinėjančią R. M., sugalvojo ją išžaginti. Priėjęs prie jos ir sugriebęs už rankų, bandė jas užlaužti už nugaros. R. M. pradėjus šaukti, jis liepė jai užsičiaupti ir pareikalavo eiti kartu su juo į mišką, sakydamas, kad jos nori. R. M. pradėjo verkti, prašyti jos neskriausti, maldavo paleisti. Jos neišžagino, nes pats persigalvojo, jokios moters neišsigando.

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad 2009 m. lapkričio 2 d. apie 14 val. ėjo iš mokyklos į namus. Netoli (duomenys neskelbtini) tilto pastebėjo ateinantį vyrą, kaip vėliau sužinojo - R. T.. Jiems prasilenkus, R. T. sugriebė jai už rankos, o kitos rankos delnu bandė uždengti burną. Ji pradėjo šaukti, nes pamatė geležinkelio tiltu einantį vaikiną ir tikėjosi, kad jis ją išgelbės. R. T., išsigandęs jos šaukimo ir pastebėjęs vaikiną, ją paleido. Ji suprato, kad ją norėjo išžaginti, nes jokių daiktų iš jos nereikalavo, nieko neatėmė ir nebandė atimti.

N. R. M. parodė, kad 2009 m. lapkričio 2 d., apie 15.00 val., vežiodama savo kūdikį automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), matė nuo J. B. paminklo ateinantį R. T.. Jiems prasilenkus, R. T. sugriebė ją už rankų ir jas užlaužė už nugaros. Jai pradėjus šaukti, R. T. vieną jos ranką paleido ir delnu užspaudė burną liepdamas tylėti jai vaikas brangus, sakydamas kad jos nori, pareikalavo eiti į mišką. Supratusi, kada jis nori ją išžaginti, pradėjo verkti, prašė paleisti, neskriausti jos, nes ji turi mažą vaiką. Ji pastebėjo link jų ateinančią moterį, kurią taip pat pastebėjęs R. T., ją paleido ir pasišalino.

Atstovė pagal įstatymą D. M. parodė, jog dukra parėjo į namus išsigandusi ir paaiškino, jog ją už\puolė vyras, kuris norėjo ją išžaginti.

L. P. K. parodė, kad 2009 m. lapkričio 2 d., apie 14.30 val. nuėjęs pas M. M. pastebėjo, jog ji labai išsigandusi, dreba, verkia. Iš jos pasakojimo suprato, kad ją einančią namo prie (duomenys neskelbtini) tilto užpuolė vyras, kuris norėjo ją išžaginti. Apie šį įvykį jis pranešė policijai.

2009-11-10 asmens parodymo atpažinti iš nuotrauką metu R. M. atpažino R. T. kaip asmenį, pasikėsinusį ją išžaginti (b. l. 34-37)

2009-11-10 asmens parodymo atpažinti iš nuotrauką metu M. M. atpažino R. T. kaip asmenį, pasikėsinusį ją išžaginti (b. l. 13-16)

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo R. T. kaltė, jog jis 2009 m. lapkričio 2 d., panaudodamas fizinį bei psichinį smurtą, prieš nukentėjusiųjų valią, kėsinosi išžaginti nepilnametę M. M. bei R. M., tačiau nusikaltimų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sutrukdė kiti asmenys, visiškai įrodyta. Teisiamojo R. T. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 3 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį.

Teismas mano, kad nėra pagrindo tikėti kaltinamojo R. T. parodymais ir vertinti juos kaip teisingus. Išdėstyti ir aptarti įrodymai nebejotinai patvirtina, kad kaltinamasis R. T. užpuolė nukentėjusiąją M. M. tikslu ją išžaginti, o kadangi ji šaukė, ir teisiamasis, manydamas kad gali kas nors girdėti, ją paleido. Tai patvirtina pačios nukentėjusios parodymai, kurie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje tiek iki teisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji nurodė, jog ją užpuolęs teisiamasis iš jos nieko nereikalavo, nieko neatėmė ir net nebandė ką nors atimti. Jai pradėjus šaukti, ir pastebėjęs vaikiną, ją paleido. Nukentėjusios ir atstovės pagal įstatymą D. M. bei liudytojo P. K. parodymai sutampa su nukentėjusios parodymais ir neprieštarauja. Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teismo posėdžio metu nesurinkta objektyvių įrodymų, jog teisiamasis R. T. užpuolė nukentėjusiąją M. M. tikslu užvaldyti jos turtą. Užpuolęs nukentėjusiąją M. M.- užlaužęs rankas už nugaros, užspaudęs burną, teisiamasis R. T. nereikalavo telefono, nekratė jos kišenių ar rankinės ir net nebandė tai daryti. Teisiamasis parodė, jog jis net nematė, kad ji turėjo rankinę, iš jos nereikalavo telefono. Kad nukentėjusioji yra nepilnametė, teisiamasis supratęs, tai patvirtino ir posėdžio metu.

Tačiau iš kaltinimo R. T. šalintina aplinkybė, kad jo panaudoto fizinio smurto veiksmu buvo atimta galimybė nukentėjusioms priešintis. Teismo nuomone, fizinio smurto panaudojimas vertintinas kaip savarankiškas kaltininko įvykdytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, ir nėra pagrindo tiesioginio smurto veiksmo prieš nukentėjusiąsias vertinti dar ir kaip kitą veiką kvalifikuojantį požymį – kitą būdą, atėmusį galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Šiuo atveju kaltinamasis nukentėjusiųjų pasipriešinimui įveikti panaudojo veiksmus – užlaužia rankas, užspaudžia burną, t.y. panaudojo fizinį smurtą.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam R. T. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.,91 str.).

Kaltinamasis R. T. padarė du nusikaltimus, priskiriamus prie sunkių (BK 11 str.5d.) nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nusikaltimai padaryti prieš žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę. Nusikaltimai smurtiniai.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertindamas kaltinamojo R. T. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas, prieš penkias dienas iki nusikaltimų padarymo grįžęs iš įkalinimo vietos, turėdamas neišnykusį teistumą, kas rodo, kad kaltinamasis nelinkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Administracine tvarka metų bėgyje nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai.

Teismas, remdamasis LR BK 27 str. ir atsižvelgdamas į byloje esančių nuosprendžių duomenis, daro išvadą, kad R. T. , kuris yra anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, ir kuriam teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą ir todėl laikytinas recidyvistu. Pagal LR BK 56 str.1 d. nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad buvo padaryti tyčiniai sunkūs nusikaltimai, kurie nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Atsižvelgiant į visas šias paminėtas aplinkybes R. T. parinktinas laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas straipsnių sankcijos vidurkyje. (LR BK 61 str. 2 d.) Už kiekvieną veiką paskirtos bausmės subendrinamos, vadovaujantis LR BK 63 str, iš dalies sudedant. R. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir šis išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę. (LR BK 66 str. ) Laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose (LR BK 50 str.3d.)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. T. paliktina kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 – 303 str., nusprendė:

R. T. pripažinti kaltu, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti:

pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 3 dalį – šešis metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo,

pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį – tris metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir R. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

Laisvės atėmimo bausmę R. T. skirti atlikti pataisos namuose.

R. T. laisvės atėmimo bausmę pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką 2009 11 03 laikotarpiu ir kardomosios priemonės - suėmimo laikotarpį nuo 2009 11 04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuteistajam R. T. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nuosprendį per 20 dienų, nuteistasis - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.